Pirmas puslapis arrow Mokslo naujienų turinys arrow Mokslo naujienos arrow Gydytojai gilinasi į aukštumų ligos sindromą
Gydytojai gilinasi į aukštumų ligos sindromą
10-10-2006

Daugeliui alpinistų vien užkopti į Everesto viršūnę jau yra pasiekimas, bet grupė britų medikų iškėlė sau aukštesnius tikslus. Jie ruošiasi tirti aukštumų ligos poveikį sau patiems, atlikdami bandymus Everesto viršūnėje.
Ekspedicija, organizuojama gydytojų anesteziologų ir reanimatologų iniciatyva, numatyta 2007 pavasarį ir yra projekto 'Ekstreme Everest' kulminacija. Balansuodami ant savo pačių ištvermės ribų, jie tikisi sužinoti kaip kūną veikia, aukštumų liga ir stresas.

Vienas iš aukštumų ligos poveikių yra deguonies kiekio kraujyje ir kvėpavimo efektyvumo sumažėjimas, dėl ko kūne paskirstoma nepakankamas deguonies kiekis. Manoma, kad aukštumose deguonies kiekis audiniuose nukrenta iki 70%, kai jūros lygyje jo yra 97%.
Ruošdamiesi šiems pokyčiams, medikai palaipsniui pratinasi prie reto oro sąlygų. 'Atsidūrus Everesto viršūnėje be aklimatizacijos, žmogus netektų sąmonės per dvi minutes ir netrukus mirtų', sako komandos vadas Mike Grocott iš ekstremaliosios Aviacijos ir Kosmoso Medicinos Centro (CASE), Londono Universiteto koledže, Didžiojoje Britanijoje.

Tačiau daugeliui poveikis yra skirtingas, ir dažnai nepriklauso nuo fizinio pasirengimo jūros lygyje. 'Reguliariai sportuojantis žmogus mano, kad gali lengvai įveikti kalnus, bet dažnai dėl to nukenčia,' sako Rebecca Forth, atliekanti tyrimus šiame projekte.

Everesto komanda tikisi rasti natūralaus žmogaus gebėjimo prisitaikyti ribas, atlikdami tyrimus su komandos nariais ir savanoriais ir taip suprasti, kodėl vieni yra geriau prisitaikę prie aukštumų nei kiti.
Žinoma, kad Tibeto ir Andų kalnų gyventojų prisitaikymas prie aukštumų skiriasi genetiškai. R.Forth mano, kad genetiniai skirtumai yra svarbūs net ir populiacijos viduje. Kaip skirtingi geno ACE tipai lemia žmonių ištvermę, jėgos resursus, taip genų skirtumai turėtų įtakoti žmonių aklimatizacijos tempus.

'Extreme Everest' komanda ir 200 savanorių su savim vešis dviračius į 5000 metrų aukštį, o steperius į 8850 metrų aukštį. Kalno viršūnėje bus imami kraujo mėginiai. 'Mūsų tikslas, ištirti gyvybę netoli jos egzistavimo ribos', sako Grocott. Tai ambincingi planai, bet komanda treniruojasi, kopdama į kitas viršūnes Himalajų kalnyne.

    

Nature

Tik prisijungę skaitytojai gali rašyti komentarus.
Prašome prisijungti (pirmame puslapyje).

Komentarai

< Ankstesnis   Sekantis >

"Mokslo Lietuvą" ir šį projektą remia Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas.
"Mokslo Lietuva" - Lietuvos mokslininkų laikraštis © 2005-2006
Laikraščio arba jo dalių negalima dauginti, publikuoti, perspausdinti ar platinti be raštiško "Mokslo Lietuvos" redakcijos sutikimo.