Nors Sibiras tikriausiai yra viena iš paskutinių žemės ekspansijos vietų, kur žmonių buvimo pėdsakų sąlyginai nedaug, mokslininkai rado netikėtų įrodymų, kurie padeda susieti žmones ir gaisrus šiuose šiauriniuose miškuose. Iki šiol dauguma mokslininkų manė, kad žaibas sukeldavo daugelį Sibire siautėjusių gaisrų. Tačiau naujo NASA ir kitų mokslininkų tyrimo rezultatai įrodė, kad gaisrai dažniausiai kildavo netoli žmonių gyvenamų vietų. Mokslininkai panaudojo NASA satelitą norėdami išsiaiškinti, kur ir kada per pastaruosius tris metus kildavo gaisrai. Tyrimo metu buvo stebėta centrinė Sibiro dalis, kuri užima truputį mažiau nei 6 milijonus kvadratinių kilometrų. Gaisrų skaičius šiose vietose atskirais metais buvo labai įvairus. Pavyzdžiui, 2001 metais užsidegė ir išdegė mažiau nei pusė procento žemės, t.y. 27 000 kvadratinių kilometrų. 2003 metais šis skaičius patrigubėjo iki beveik 1,4 procentų arba apytiksliai 81 000 kvadratinių kilometrų. Tačiau kasmet nuo 2001 iki 2003 metų gaisrai dažniausiai kildavo netoli žmonių gyvenamų vietų, pakeitė žemę, per kurią ėjo keliai, geležinkelio linijos, miesteliai ir miestai, plytėjo pramoninės zonos ar kiti žmogaus veiklai būdingi ženklai. Iš tiesų labiausiai su gaisrais buvo susiję keliai. 2003 metais 97 procentai visų gaisrų buvo užfiksuoti ne toliau kaip už 300 kilometrų nuo pagrindinių kelių. Tačiau mokslininkai perspėja, kad šis ryšys anaiptol nereiškia, jog žmonės sukelia šiuos gaisrus. Daugelis gaisrų kilo pietinėje dalyje, kur šilčiau bei sausiau, todėl gyvena daugiau žmonių. Šiaurinėje Sibiro dalyje dirva yra sušalusi didžiąją metų dalį, o kai atitirpsta, ji būna tiži. Tokiose sąlygose sunku išsilaikyti ir žmonėms, ir gaisrams. Pietuose, kur vasaros ilgesnės, šiltesnės ir sausesnės, kyla daugiau gaisrų nepriklausomai nuo to, ar tose vietose gyvena žmonių. Norint sužinoti, ar žmonės susiję su kilusiais gaisrais, reikia atlikti daugiau žmonių veiklos ir jų ryšio su gaisrais tyrimų. Katalin Kovacs iš NASA tyrimų centro, kad vienintelė šiuo metu egzistuojanti anekdotiška hipotezė yra tokia, kad žmonės lauke dažnai susikuria laužus norėdami bent trumpam apšilti, nuvaikyti vabzdžius nuo gyvulių, pasigaminti maisto ar sudeginti šiukšles, o šių laužų kibirkštis vėjas nuneša tolyn į miškus, kur ir kyla gaisrai. NASA priklausančio Terra satelito MODIS prietaisas ir geografinės informacijos sistema buvo panaudoti siekiant išsiaiškinti, kur ir kada per pastaruosius tris metus Sibire kildavo gaisrai. Terra virš šios zonos praskrenda du kartus per parą. Mokslininkai tyrė kiekvienų metų kovo – lapkričio mėnesių duomenis. Likusią metų dalį žemę dengia sniegas, zona yra labai tamsi ir kyla vos keli gaisrai. MODIS nustato karštas kraštovaizdžio vietas ir nustato didelę, vidutinišką ar mažą tikimybę, kad toje vietoje kilęs gaisras. Apie 2 procentai MODIS užfiksuotų gaisrų buvo pramoninės kilmės, pavyzdžiui gaisrai dėl dujų ar gamyklose. Mokslininkai atidžiai atrinko tokius atvejus ir išbraukė juos iš savo tyrimo. Atskiros analizės metu, mokslininkai nustatė glaudų ryšį tarp miškų ir žemės ūkio gaisrų, kuriuos sukeldavo patys žemdirbiai norėdami išvalyti laukus ir atnaujinti dirvą. Miškų gaisrai dažniau kildavo netoli tų vietų, kur buvo deginama dirbama žemė, nei miškingose vietose, toli nuo dirbamų zonų. Vėlesnių tyrimų metu bus bandoma atskirti natūraliai kilusius ir žmogaus sukeltus gaisrus. Tikimąsi, kad išsiaiškinus šių gaisrų priežastis, bus lengviau nustatyti ryšį tarp gaisrų ir žmonių, o vėliau ir kontroliuoti šiuos gaisrus. Tik į Terra panašių satelitų duomenimis gali būti paremti panašūs tyrimai.

NASA

Tik prisijungę skaitytojai gali rašyti komentarus.
Prašome prisijungti (pirmame puslapyje).