Neišvengiamai mažėjant tropinių miškų plotams, mokslininkai turi nustatyti mastą ir mechanizmus kaip miškai reaguoja į greitą gyventojų skaičiaus augimą ir aplinkos pokyčius. Didėjant žmonių populiacijai ir jos poveikiui gamtai, tropiniai miškai keičiasi daugeliu įvairių aspektų. Miškus iškerta, išdegina, sunaudoja rąstams, padalina į atskiras dalis, per daug juose medžioja - visa tai vyksta anksčiau nematytu greičiu. Be to, miškai taip pat keičiasi dėl pasaulinių klimato ir atmosferinių pokyčių. Ekologas S. Joseph Wright rašo, kad globalinio poveikio įrodymai leidžia manyti, kad jau vyksta masiniai tropinių miškų struktūros ir dinamikos pakitimai. Tropiniuose miškuose gyvena daugiau nei pusė visų gyvūnų rūšių ir daugiau nei du trečdaliai visų pasaulio gyventojų. Mokslininkas savo išvadose rašo, kad be tinkamų mokslinės bendruomenės įsipareigojimų, šios rūšys greičiausiai negalės ir toliau egzistuoti šalia. Tropinių miškų kraštovaizdis sparčiai kinta visame pasaulyje juos stebinčių mokslininkų akyse, o žmonių populiacijos ir jų ekonominė veikla auga. Seni miškai tampa žemdirbystei pritaikytomis žemėmis, nualinta žemė yra paliekama, urbanizacija intensyvėja, o tropinių kraštų gyventojų skaičius per ateinančius 25 metus išaugs dviem milijardais.

Įdomu, kas vyksta saugomose teritorijose. Visame pasaulyje 18 procentų tropinių ir subtropinių drėgnųjų miškų ir 9 procentai visų sausųjų tropinių miškų yra saugomi vyriausybės. Vis daugiau šių teritorijų taip pat patiria neišdildomą žmogaus veiklos poveikį. Barro Colorado saloje, kurią saugo Smithsonian Tropical Research Institute, senieji miškai išvengė gaisro ir žemės ūkio darbų mažiausiai 1500 metų. Šio instituto tropinių miškų mokslo centras nuo 1985 metų kas penkerius metus surašinėja visus stiebus, kurie yra storesni nei vieno centimetro skersmens ir aukštesni nei 1,3 metro ir auga 50 ha plote. S. Joseph Wright atkreipia dėmesį į tai, kad nuo pirmojo surašymo minėtos salos antžeminė biomasė yra beveik pastovi. Bet lianų skaičius ženkliai išaugo (nuo 9 % iki 13 % visos lapuočių biomasės) nuo 1986 iki 2002 metų. Kitoje saugomoje zonoje, Kinable nacionaliniame parke, Ugandoje, 30 metų įrašai leidžia manyti, kad miško medžių reprodukcinis pajėgumas didėja. La Selva, Kosta Rikoje, skersmens augimo greitis tarp likusių augalų sumažėjo net tarp 9 rūšių, kurios matuojamos kasmet jau 17 metų. Šie paslaptingi pakitimai gali būti sukelti stambių transporto priemonių, t.y. didėjančio anglies dvideginio kiekio ore, intensyvių skersvėjų ar kitų menkai žinomų reiškinių. S. Joseph Wright, kuris tyrė tropinius miškus ir jų augalus bei gyvūnus nuo 1970 metų pabaigos Smithsonian Tropical Research Institute, skatina tropinius miškus stebinčius mokslininkus įvertinti esamus ilgalaikius stebėjimo įrašus. Pagrindiniai tyrimai padėtų suprasti miškų reakcijos į antropogenines jėgas mastą ir mechanizmą. Gamtos apsaugos darbuotojai turėtų padėti sumažinti nykstančių rūšių skaičių sustiprindami saugomų zonų priežiūros intensyvumą. Kiti taikomi tyrimai turėtų padėti reabilituoti nuniokotas žemes ir pagerinti žemės ūkio našumą bei gyvenimo sąlygas. Pasak William F. Laurance, S. Joseph Wright kolegos, dirbančio tame pačiame institute, kuris dažnai kalba apie gamtos apsaugos darbuotojų pastangas Afrikoje ir Amazonėje, tropinių miškų biologų įsipareigojimai turėtų būti truputį praplėsti ir apimti efektyvų jų gautų duomenų perdavimą priimantiems sprendimus ir visai visuomenei bendrai. Būtent jie turėtų reikalauti vyriausybės investuoti į tyrimus ir tropinių miškų apsaugą.

Eureka Alert

Tik prisijungę skaitytojai gali rašyti komentarus.
Prašome prisijungti (pirmame puslapyje).