Lietuvos mokslinių bibliotekų asociacijos konferencijoje, skirtoje kompiuterinių duomenų bazių reikalams, Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos sekretorius Rolandas Kvietkauskas savo prakalboje apibūdino Bilo ir Melindos Geitsų fondo (Bill and Melinda Gates Foundation) remiamą projektą, skirtą Lietuvos viešosioms bibliotekoms, ypač esančioms toli nuo didesnių miestų, kompiuterizuoti. Fondas įgyvendina 1997 m. pradėtą Pasaulio bibliotekų programą. Ja siekiama sudaryti galimybę bibliotekose nemokamai naudotis moderniosiomis informacinėmis technologijomis, mokytis ir gauti reikalingos informacijos. Programos biudžetas - 328 mln. JAV dolerių.

Paprašėme Rolandą Kvietkauską Mokslo Lietuvos skaitytojus išsamiau supažindinti su šio Fondo parama Lietuvos bibliotekoms.

Lietuvos mokslinių bibliotekų asociacijos pirmininkė Emilija Banionytė, LR Kultūros ministerijos sekretorius Rolandas Kvietkauskas, Asociacijos administracijos vadovė Aušra Ivaškevičienė, Atviros Lietuvos fondo programų koordinatorė Julija Pikšilingaitė ir LR švietimo ir mokslo ministerijos Mokslo ir technologijų departamento direktorius Albertas Žalys

Gerbiamasis Rolandai Kvietkauskai, kiek pasistūmėjo derybos su Bilo ir Melindos Geitsų fondu dėl Lietuvos bibliotekų kompiuterizavimo?

Kone metus su Bilo ir Melindos Geitsų fondu derinome įvairius svarbius klausimus. Šiuo metu jau esame pasirašę trišalę sutartį tarp Lietuvos kultūros ministerijos, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos bei Bilo ir Melindos Geitsų fondo. Šis Fondas skyrė beveik 0,5 mln. litų paramą projektui, skirtam Lietuvos regionų bibliotekų kompiuterizavimui, rengti. Prie Lietuvos nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos sudaryta darbo grupė, kuri rengs projektą. Tad pirmiausia šalies bibliotekų direktorius supažindinome su būsimo projekto principais, reikalavimais ir kitais dalykais. Dabar laukia intensyvus parengiamasis projekto sudarymo darbas.

Kokie reikalavimai bus keliami projektui, kas jį rengs?

Reikia parengti projektą, kuriame turi būti labai aiškiai numatyti Lietuvos poreikiai. Juos teks pagrįsti skaičiavimais, analize, padėties vertinimais. Geitsų fondas rems projektą lygiai 50 proc., t. y. antra tiek lėšų turės skirti valstybė. Mūsų šalis pasiryžo imtis šio projekto.

Ar būta abejonių? Beje, ar tai bus papildomos lėšos, o gal iš to paties gana striuko bibliotekoms skirto pinigų kapšo?

Žinoma, reikia gerai apskaičiuoti savo galimybes, tuo labiau, kad projektams teks nukreipti lėšas, kurios skiriamos bibliotekoms. Tai bus vienas iš mūsų prioritetų: toli nuo miestų esančių vietovių bibliotekų kompiuterizavimas.

Taigi šiuo projektu bus pasiekta, kad į tas vietoves ateis interneto ryšys, žmonės turės galimybę naudotis elektroninės valdžios, sveikatos, bankininkystės ir kitomis paslaugomis, gauti reikalingos informacijos. Šio projekto esmė yra ne pats kompiuterizavimas, o geresnė informacijos prieiga ir paslaugų galimybės. Šiuo projektu bus orientuojamasi būtent į truputį atkampesnes vietoves.

Jeigu ekonomiškai neapsimoka kompiuterizuoti tokias atkampesnes bibliotekas, tai ar apsimokės kitomis prasmėmis? Pavyzdžiui, keliant tų vietovių kultūrinį lygmenį, mažinant socialinę atskirtį ir t. t.

Štai todėl ir svarbu padėties analizė, padedanti pasirinkti tinkamus kompiuterizavimo objektus. Juk akivaizdu, kad į Labanoro girios glūdumą kabelių netiesime, kad penki gyventojai galėtų naudotis internetu. To nebus. Reikia gerai apmąstyti, kam skirti Lietuvos mastais gana didelius pinigus. Projekto darbo grupė pateiks motyvaciją, kodėl viena ar kita biblioteka turi patekti į kompiuterizuojamųjų sąrašus. Tai visai nepaneigia, kad viešoji biblioteka ir be kompiuterių gali būti svarbi bendruomenės gyvybingumui kaip bendra ir kiekvienam prieinama erdvė.

Kiek šalyje yra bibliotekų, kurios galėtų tikėtis patekti tarp projekto �dalyvių˙?

Yra apie 900 �aptarnavimo taškų˙ arba pastatų, kuriuos potencialiai galima būtų svarstyti. Lietuvoje jau kompiuterizuota apie 43 proc. savivaldybių viešųjų bibliotekų.

Projekte dalyvauti galės tik viešosios bibliotekos, todėl apie bet kokį piktnaudžiavimą nė neverta kalbėti. Kaip minėjau, projekte turės būti pateikta ir analitiškai įvertinta potenciali paslaugų teikimo galimybė. Ir ne bet kokių, bet numatytas veiksmingas paslaugų teikimas. Jeigu vietovė, tarkime, kaimas, savivaldybės ir vietos viešosios bibliotekos vadovų nuomone, yra neperspektyvus, jame nuolat mažėja gyventojų, tai tokio kaimo biblioteka nebus įtraukta į kompiuterizuojamųjų sąrašą. Iš esmės galime kalbėti apie nacionalinį projektą, kurį sudarytų apie 60 vietos bendruomenių ir valdžios palaikomų projektų.

Kokie socialiniai partneriai dalyvaus projekte?

Pirmiausia savivaldybės. Kultūros ministras jau išplatino kreipimąsi į savivaldybių administracijas, prašydamas suteikti paramą organizuojant parengiamųjų darbų procesą. Ministras taip pat prašo aiškiai apsispręsti dėl savo būsimų įsipareigojimų. Valstybė šiuo metu į kompiuterizavimą investuoja tikrai nemažai lėšų, ir būtų labai gerai, kad tą 50 proc. Lietuvos indėlį sudarytų tiek valstybės, tiek savivaldybių lėšos. Teks atitinkamai parengti bibliotekų patalpas, o jų remontui valstybė negalės skirti lėšų. Smulkūs remonto darbai turės būti atliekami turto valdytojo lėšomis, todėl savivaldybės turės įvertinti savo galimybes, o įsipareigojusios turės atlikti numatytus darbus. Beje, įgyvendinant projektą gali būti skiriama Microsoft programinė įranga, nors nebūtinai. Bilo ir Melindos fondas yra institucija, veikianti nepriklausomai nuo Microsoft korporacijos.

Kada reikia apsispręsti dėl konkrečių kompiuterizuotinų bibliotekų?

Iki 2007 m. pavasario. Fondo lėšų kiekis, kuris bus skiriamas bibliotekoms Lietuvoje kompiuterizuoti, priklausys ir nuo to, kaip sėkmingai seksis įgyvendinti kitus projektus, pavyzdžiui, ES struktūrinių fondų finansuojamą projektą �Viešųjų interneto prieigos taškų tinklo plėtra˙, kurį koordinuoja Vidaus reikalų ministerija, ir kitus.

Kodėl būtent Lietuva atsidūrė Bilo ir Melindos Geitsų fondo vadovų akiratyje?

Akiratyje atsidūrė Lietuva ir Latvija. Čia padirbėjo kai kurie mūsų tautiečiai, jau prieš kelerius metus sugebėję su Geitsų fondu užmegzti ryšius, kad apskritai galėtume dalyvauti šiame projekte. Mat nepaisant ekonominių sunkumų, mūsų šalis nėra technologiškai atsilikusi, nors dar esama rūpesčių dėl regionų plėtros. Lietuva - ne Meksika, kurioje teritorinė plėtra yra didžiulė problema. Geitsų fondas su Meksikos kultūros ministerijos nemokama prieiga aprūpina trečdalį iš 8 tūkst. Meksikos bibliotekų, remia ir JAV bibliotekas.

Taigi tinkami žmonės, atsiradę tinkamoje vietoje tinkamu laiku gali daug nuveikti; tai rodo ir šis būsimasis projektas. Gražios pono Kazicko šeimos, kitų asmenų iniciatyvos. Priminsiu, kad per savo fondą Kazickai (Kazickas Family Foundation) vykdo Lietuvos mokyklų kompiuterizavimo projektus.

Labai svarbus dalykas jau vien tai, kad Fondo lėšos ateis į Lietuvą, kad viešosios bibliotekos pateko į veiksmingą filantropijos tinklą. Remdamasis Lietuvos bibliotekų patirtimi, Fondas savo veiklą plės ir kitose Rytų ir Vidurio Europos šalyse.

Per šį metus trukusį derybų laikotarpį Lietuvoje lankėsi p. Martha Choe, Bilo ir Melindos Geitsų fondo Pasaulio bibliotekų programos vadovė.

Buvo konkursas, o gal Fondas pats pasirinko Lietuvą ir Latviją?

Potencialias šalis, galinčias dalyvauti programoje, pirmiausia atrenka Fondas. Čia Lietuvai padėjo ilgalaikis siekis ir nuoseklios investicijos į informacinės visuomenės plėtrą. Gavę kvietimą bendradarbiauti, pateikėme paraišką projektui rengti, taip pat daug duomenų apie Lietuvą - kas daroma ir kaip darytina šalies bibliotekose. Fondas vertino šią informaciją ir nusprendė remti projekto rengimą.

Šiandien dar anksti kalbėti apie projekto finansavimo dydį, mastą, Lietuvą pasieksiančių lėšų kiekį. Apie tai galėsime kalbėti tik 2007 m. pavasarį, ne anksčiau.

Kiek šis projektas galėtų išjudinti mūsų regionų bibliotekas?

Pirmenybė teikiama toms bibliotekų tinklo vietoms, kurios šiandien yra silpnesnės dėl subjektyvių ar objektyvių priežasčių. Deja, viso tinklo kol kas nepavyko išjudinti nei modernizuojant, nei tvarkant bibliotekas. Šis projektas padės sustiprinti bibliotekas ne tik kompiuteriais, bet ir žiniomis. Taip gali būti pasiektas kiekvienas skaitytojas.

Bet tai turi būti ne šiaip skaitytojas, bet parengtas, kompiuterinio raštingumo įgūdžius turintis skaitytojas.

Be abejo. Projektas susidės ne vien iš �geležies˙, bet ir iš mokymosi naudotis technika. Tai labai svarbu. Šiandieniniame Mokslinių bibliotekų asociacijos renginyje matome, kiek daug lėšų valstybė skiria duomenų bazėms prenumeruoti. Tačiau sprendžiame ir kitas problemas - kompiuterinės technikos naudojimo, veiksmingumo, kad žmonės būtų pasirengę naudotis esamomis ar būsimomis galimybėmis.

Labai svarbu kurti ir lietuvišką turinį. Tai jau ne šių projektų, bet kitos veiklos dalis. Geitsų fondas remia kompiuterinių tinklų prieinamumą, o norint, kad mūsų žmonės naudotųsi ta technika ir galimybėmis, reikia ne šiaip dairytis po pasaulį interneto priemonėmis. Reikia turinio, kuris būtų teikiamas bibliotekininkams ir kitiems vartotojams mokyti, mokymo centrams kurti, ne vien kompiuterinei įrangai įsigyti ir bibliotekose įdiegti interneto ryšį.

Žemdirbiui taip pat gali būti naudingas šis atokesnių bibliotekų kompiuterizavimo projektas. Juk pasėlius ar kitus dalykus galima deklaruoti ir bibliotekoje kompiuteriu, nereikia važiuoti į apskrities centrą ar kur kitur. Tad šis projektas padės mūsų regionų žmonėms atlikti labai praktiškus uždavinius, taip pat ugdyti intelektą. Projekto įgyvendinimas paveiks ne vien bibliotekų būvį ir veiklos kokybę, bet atvers galimybes naudotis su kultūra nesusijusiomis reikmėmis. Bibliotekoje žmogus galės įgyvendinti savo poreikius. Tai svarbiausia.

Kas užtikrins, kad viskas vyks skaidriai ir sklandžiai? Kad neįsivelsime į istorijas, kurių apstu mūsų gyvenime.

Gali užtikrinti tik projekte dalyvaujantys žmonės. Nenorintieji dalyvauti tikrai nebus ieškomi, gaudomi, jiems tikrai nebus primokama, kad tik dalyvautų. Reikalinga tolygi plėtra, todėl mėginsime įtikinti tas savivaldybes ir institucijas, kurios nerodo didelės iniciatyvos dalyvauti projekte. O pasiryžusieji dalyvauti turi įsisąmoninti, kad įsipareigojimai privalės būti įvykdyti. Projektas skiriamas ne tam, kad maloniai pabendrautume. Dalyvavimas projekte - tai savo įsipareigojimų vykdymas iki galo.

Tai aktyvių žmonių projektas?

Kaip ir visa mūsų gyvenime. Yra kritinė masė žmonių, kurie žino, ko nori, ir jiems reikia padėti. Šiuo projektu į juos ir orientuosimės, manome, kad tai paskatins ir kitus.

Su kokiomis ministerijomis ar institucijomis teks bendradarbiauti rengiant ir vykdant projektą?

Be abejo, su Švietimo ir mokslo ministerija ir Susisiekimo ministerija, kurios vykdo projektą Kaimiškųjų vietovių informacinių technologijų plačiajuostis tinklas RAIN. Bendradarbiausime su Vidaus reikalų ministerija, kuri atsakinga už viešąjį administravimą, vykdo projektą Viešųjų interneto prieigos taškų tinklo plėtra. Glaudžiai bendradarbiaujame su Informacinės visuomenės plėtros komitetu. Užmegzti ryšiai su Matematikos ir informatikos institutu ir VšĮ Plačiajuostis internetas.

Norime remti visas geras iniciatyvas, nes juk ateiname ne į tuščią vietą. Lietuvoje daug projektų, susijusių su naujomis technologijomis. Šis projektas nei dubliuos, nei pakeis kitus projektus. Norime per šį projektą išeiti ir į kitas veiklos sritis. Todėl projektas siejasi ir su Kultūros ministerijos koordinuojama Bibliotekų renovacijos ir modernizavimo 2003-2013 m. programa.

Koks būsimajame projekte numatomas santykis tarp miestų bibliotekų ir toli nuo miestų esančių �taškų˙?

Pirmenybė bus teikiama regionams. Miestų bibliotekose šis projektas gali nebent tik pakoreguoti vartotojams prieinamų kompiuterių skaičių, atsižvelgiant į aptarnaujamos bendruomenės dydį. Bet didžiausio socialinio poveikio tikėtumėmės regionuose.

Tikėsimės, kad Didysis Bilas atvyks į Lietuvą susipažinti su sėkmingai vykdomu Geitsų fondo projektu.

Svarbiausia, kad projektas įvyktų. O jei atvyks, tai tik džiaugsimės, nes tai bus naudinga Lietuvai.

Leiskite palinkėti sėkmės rengiant ir įgyvendinant šį projektą. Ačiū už išsakytas mintis.

P. S. Už pagalbą rengiant straipsnį dėkojame Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos Informacinės visuomenės plėtros skyriaus vyresniajai specialistei Ramunei Petuchovaitei.

Kalbėjosi Gediminas Zemlickas

Tik prisijungę skaitytojai gali rašyti komentarus.
Prašome prisijungti (pirmame puslapyje).