|
Užgauliojimai ir ŽIV statusas siejami su savižudybių rizika |
|
23-03-2005 |
|
Moterys, sergančios ŽIV ar esančios išnaudojamos, dažniau galvoja apie mėginimą nusižudyti, Teigiama naujo tyrimo duomenyse. Patvirtindamas anksčiau atliktus tyrimus, šis tyrimas pateikia naujų duomenų apie tai, kokią įtaką savižudybės tikimybei turi užgauliojančių santykių pobūdis moterims, kurios serga ŽIV. Šis tyrimas apžvelgiamas 2005 metų kovo – balandžio mėnesio žurnale „Moterų sveikatos klausimai“. Pagrindinė tyrimo autorė Andrea C. Gielen teigia, kad būtina toliau tirti savižudybių riziką ir prevencijos galimybes, nes tarp 15 – 44 metų moterų tai yra ketvirtoji pagal dažnumą mirties priežastis. Mokslininkai naudojo WAVE projekto (Moterys, AIDS ir žiaurumo epidemija) duomenis norėdami ištirti savižudiškų minčių ir mėginimų skaičių bei išmatuoti nerimą ir depresiją. Jie taip pat norėjo nustatyti, kaip šie rodikliai skyrėsi priklausomai nuo to, ar moterys sirgo ŽIV ir ar patirdavo prievartą. Visos tyrime dalyvavusios moterys gyveno nedideles pajamas gaunančiuose pramoniniuose Baltimorės rajonuose. Iš 611 apklaustų moterų 31 procentas mąstė apie savižudybę, o 16 procentų mėgino nusižudyti. Moterys, kurios patirdavo prievartą, keturis kartus dažniau galvodavo apie savižudybę nei prievartos nepatiriančios moterys. Mokslininkai taip pat nustatė, kad tarp ŽIV sergančių moterų apie savižudybę dažniau galvodavo tos, kurioms liga buvo neseniai nustatyta. Be to, pusė tyrime dalyvavusių moterų teigė turinčios problemų dėl depresijos, o 26 procentai jautė nerimą. 24 procentai prievartos nepatiriančių moterų, kurios nesirgo ŽIV, turėjo problemų dėl depresijos, tuo tarpu tarp prievartą patiriančių ir ŽIV sergančių moterų tokių buvo 72 procentai. Lyginant su prievartą nepatiriančiomis ir ŽIV nesergančiomis moterimis, prievartą patiriančios ir ŽIV sergančios moterys 7 kartus dažniau turėjo problemų dėl depresijos, 4,9 kartus dažniau turėjo problemų dėl nerimo, 3,6 kartus dažniau galvojo apie savižudybę ir 12,5 karto dažniau mėgino nusižudyti. Mokslininkai taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad prievartą patiriančios, ŽIV nesergančios moterys buvo labiau linkusios į depresiją, nerimą, mintis apie savižudybę ir mėginimus nusižudyti. Tai rodo, kad patiriama prievarta gali būti siejama su neigiamomis pasekmėmis. Dr. Andrea C. Gielen teigia, kad sveikatos priežiūros ir paslaugų teikimo įstaigų darbuotojai, kurie susiduria su ŽIV sergančiomis ar prievartą patiriančiomis moterimis, turėtų daugiau dėmesio skirti jų psichinei sveikatai, savižudiškoms mintims. Krizės prevencija tokiose situacijose atsidūrusioms moterims galėtų labai padėti.
Johns Hopkins Bloomberg visuomenė sveikatos mokykla
Tik prisijungę skaitytojai gali rašyti komentarus.
Prašome prisijungti (pirmame puslapyje). |
