Mokslininkai atliko vieną svarbiausių žmonijos istorijoje suakmenėjusių iškasenų atradimą: trūkstamą grandį tarp žuvų ir žemės gyvūnų. Atrasti gyviai jau prieš 375 milijonus metų pirmą kartą išlipo iš vandens ir pradėjo vaikščioti sausuma.

Anot paleontologų, atrastasis gyvis Tiktaalik roseae, primenantis krokodilą, panašiai kaip Archeopteriksas, žymiausia fosilija, užpildžiusi spragą tarp roplių ir paukščių, gali tapti evoliucijos simboliu.

Gyvūnas gyveno devono laikotarpyje prieš 417 iki 354 milijonus metų ir turėjo kaukolę, sprandą bei šonkaulius, būtinus galūnes turinčių gyvūnų (arba keturkojų) atributus, o taip pat žuvims būdingą primityvesnį žandikaulį, pelekus bei žvynus.
Mokslininkai tvirtina, kad atrastasis gyvis buvo plėšrūnas, turintis aštrius dantis, krokodilui būdingą galvą bei iki 275 centimetrų išaugantį kūną.

Beveik nepaliesta iškasena surasta Kanadai priklausančioje Ellesmere saloje, esančioje 600 mylių nuo šiaurės poliaus.

The Guardian

Šį pirmadienį JAV mokslininkai pranešė, kad šlapimo pūslės, 'pagamintos' iš pačių pacientų ląstelių, gali būti sėkmingai jiems persodintos ir funkcionuoti ne vienerius metus. Savo pranešime jie aprašė 7 atvejus, kai naujos šlapimo pūslės, išaugintos iš pačių žmonių audinių, pakeitė nebefunkcionuojančius jų organus. Jau dabar galima tikėtis, kad tokia atstatomoji medicina po kurio laiko ims kompensuoti transplantacijoms reikalingų donorų organų stygių. Be to, pacientai, kuriems persodinti organai, sukurti iš jų nuosavų ląstelių, neturės vartoti vaistų prieš organizmo atmetimo reakciją, ko prireikia žmonėms, kuriems transplantuojami donorų organai. Šį eksperimentą vykdę JAV mokslininkai 16 metų dirbo su nesubrendusiomis - vadinamosiomis pirminėmis - ląstelėmis.
Reikiamos ląstelės buvo paimtos biopsijos būdu iš esamos paciento šlapimo pūslės, po to - atrinktos tinkamiausios iš jų ir brandintos bei augintos ant savotiškų būsimų organų šablonų. Pacientai buvo 4-19 m. amžiaus vaikai ir jaunuoliai, kuriems įgimta sutrikusi šlapinimosi funkcija. Laikui bėgant, veikiausiai būtų nustoję funkcionuoti jų inkstai. Taip pat šie mokslininkai tuo pačiu principu bando sukurti naujus kraujo indus, inkstus, kasas, širdis, kepenis, bet apie šių bandymų rezultatus kol kas nepranešama.

Reuters

Rašyti komentarą (0 Komentarai)

Naujųjų skystųjų kristalų etikečių dėka įvairių prekių kainos parduotuvėse galės pasikeisti akimirksniu, ir šis procesas gali būti valdomas tiek parduotuvės, tiek viso supermarketų tinklo mastu. Įmonė ZBD Laboratories kartu su Sheffield Hallam universitetu sukūrė nebrangias etiketes, galinčias rodyti juodai-baltus skaičius, ir pakeičiančias juos, gavus atitinkamą radijo signalą, perskirstantį krūvininkus etiketėje.

Radijo signalo energijos pakanka pakeisti kainą etiketėje, o vėliau statiniam vaizdui išlaikyti energija praktiškai neeikvojama. Tuo šiuos etiketės skiriasi nuo LCD ekranų, kurių vaizdas yra atnaujinamas bent 30 Hz dažniu, todėl reikalingas energijos šaltinis.

Šios etiketės yra tinkamos naudoti maisto prekių ženklinimui, nes neturi kenksmingų medžiagų, ant jų nėra rašoma, taip pat gali ilgai išlikti sterilios, nes prie jų nereikia liestis ar perklijuoti perkainuojant prekes.
Šiuo metu supermarketų tinklai Tesco ir John Lewis jau išmėgina šių etikečių prototipus.

Technology News

JAV Gynybos departamentas pasirašė naujo tipo viršgarsinio lėktuvo-sparno kūrimo sutartį su karinės pramonės gigantu JAV įmone Northrop Grumman. Ši įmonė įsipareigojo sukurti ir išbandyti tokį eksperimentinį skraidymo aparatą, sugebantį skrydžio metu keisti savo aerodinaminius rodiklius, ir įsitikinti, kad tokio tipo lėktuvai yra tinkami ateities karinėms misijoms vykdyti.

Pirmosios projekto fazės metu, kuri truks iki 2007 m. lapkričio, Northrop Grumman planuoja sukurti pradinę lėktuvo dizaino koncepciją ir išbandyti lėktuvo charakteristikas kompiuterinio modeliavimo metodais.

Tikimasi, kad tai bus labai efektyvus lėktuvas, galintis prisitaikyti prie kiekvieno skridimo rėžimo: pakilimo ir leidimosi, skridimo dideliame ar mažame aukštyje, manevravimo skrendant nedideliu greičiu.

Pirmieji eksperimentiniai skrydžiai numatyti 2010 arba 2011 metais.

The Engineer Online

Pasilinksminimų metu jauni žmonės dažnai kartu vartoja alkoholį ir energetinius gėrimus. Vyrauja nuomonė, kad energetiniai gėrimai, tokie kaip Red Bull padeda sumažinti alkoholio sukeltą mieguistumą bei suteikia energijos linksmintis visą naktį.

Brazilų mokslininkų Maria Lucia O. Souza-Formigoni ir bendraautorių atliktas tyrimas rodo, kad, kai su alkoholiu geriami ir energetiniai gėrimai, žmogus alkoholio nejučia gali suvartoti daugiau, mat nesijaučia toks apsvaigęs, koks iš tikrųjų yra.

Energetiniai gėrimai, vartojami su alkoholiu, kaip rodo šių tyrėjų tyrimo rezultatai, sumažina galvos skausmo, silpnumo, mieguistumo, sausos burnos pojūčio ir judesių koordinacijos sutrikimo suvokimą, taigi žmogus jaučiasi geriau. Tačiau objektyvūs rodikliai rodo, kad energetiniai gėrimai nesumažina neigiamo alkoholio poveikio judesių koordinacijai ir regimajam reakcijos laikui. Kitaip sakant, žmogus yra apsvaigęs nuo alkoholio, tačiau nesijaučia toks apsvaigęs, koks iš tikrųjų yra. O tai didina nelaimingų atsitikimų riziką.

EurekAlert

Rašyti komentarą (0 Komentarai)

Kokios formos raidės ir simboliai dominuoja kalboje? Mark A. Changizi ir bendraautorių tyrimas rodo, kad kiekvienoje kultūroje raidės ir simboliai istoriškai buvo pasirinkti taip, kad atitiktų dažniausiai gamtoje sutinkamas formas.

Mokslininkai apžvelgė tris regimųjų ženklų grupes - 96 rašto sistemas (skaitmenines, raidines, skiemenines, pusiau skiemenines ir t.t ; jas autoriai pavadino ‘nežodinėmis˙ sistemomis, mat jose simbolis nereiškia vieno žodžio), kinų raštą ir nekalbinius ženklus (pvz., muzikos, eismo ženklus). Jie nustatė, kad šiose sistemose vartojamų ženklų dažnumas yra gana panašus. O štai formos L, T ir X visose trijose ženklų grupėse, santykyje su kitomis formomis, paplitusios vienodai.

Raidžių ir simbolių pasirinkimas, kaip mano mokslininkai, gali būti nulemtas dviejų veiksnių: ženklai turi būti gerai matomi ir atpažįstami regos sistemos ir jie turi būti patogūs rašymui. Palyginę rašto sistemas su stenografijos sistemomis ir prekių ženklais bei įvertinę simbolių rašymo sudėtingumą, mokslininkai daro išvadą, kad rašto ženklai pirmiausia pasirenkami taip, kad juos gerai atpažintų regos sistema.

Trečia, palyginę rašto ženklų formų paplitimą su tų pačių formų paplitimu gamtoje, autoriai teigia, kad čia aptinkamas aiškus ryšys: tos formos, kurios labiau paplitusios rašte (lyginant su kitomis formomis), taip pat labiau paplitusios ir gamtoje.

The American Naturalist

Rašyti komentarą (0 Komentarai)

Balandį 'Šiuolaikinės antropologijos' žurnale (angl. Current Anthropology) išspausdinta studija apie Hadza gyventojus Tanzanijoje. Studijos autorius Brian M. Wood iš Harvardo universiteto siekė ištirti medžioklės vaidmenį jų gyvenime.

Mokslininkai jau seniai bando nustatyti kokius privalumus medžioklė, pavojingas ir varginantis užsiėmimas, suteikia vyrams. Kai kurių mokslininkų nuomone, geri medžiotojai sugeba užmegzti ilgiau išsilaikančius ryšius su savo gentainiais bei geriau aprūpinti savo palikuonis. Kitų tyrimų rezultatai rodo, kad medžioklė įgalina atkreipti į save priešingos lyties gentainių dėmesį ir tokiu būdu padidinti poravimosi perspektyvas. Pastarasis teiginys taip pat žinomas kaip 'noro pasirodyti' hipotezė. 
Anksčiau išspausdintoje studijoje apie Ače medžiotojus iš rytinio Paragvajaus, Wood pastebėjo, kad vyras, neturintis atžalų, labiau domisi savo asmeniniu įvaizdžiu ir todėl mieliau rinktųsi gyvenimą su ne tokiais gerais, kaip jis pats, medžiotojais. Tačiau medžiotojai, turintys vaikų, rinktųsi gyvenimą su gerais medžiotojais, nes jiems maistas yra svarbiau už įvaizdį.

Pasak Wood, absoliuti dauguma Hadza moterų, paklaustos kur norėtų gyventi, rinkosi gerų medžiotojų stovyklą. Jos aiškino, kad gerų medžiotojų stovykloje jų šeimos galėtų gauti daugiau maisto. Keletas Hadza vyrų nebuvo tokie tikri, nes kaip pasakė vienas iš apklaustųjų, blogų medžiotojų stovykloje jis 'galėtų pamokyti kitus kaip medžioti'. Tuo tarpu gyvendami su gerais medžiotojais, už galimybę gauti daugiau maisto savo šeimai, jie turėtų 'paaukoti' meistriškesnio medžiotojo įvaizdį. Visgi dauguma Hadza studijos apklaustųjų geresnes gyvenimo sąlygas siejo su gausesniu maistu.

Klausimas, ar geriau groti antruoju smuiku laimėtojų komandoje, ar būti pralaiminčios komandos žvaigžde, lieka neatsakytas, bet bent jau Hadza gyventojus labiausiai traukia nugalėtojų komandos laimikis.

Science Daily

Paklausiausia profesija pasaulyje turi blogiausią reputaciją, teigia rinkodaros specialistė dr. Karen Kennedy. 'Manpower' kompanijos atliktas tyrimas parodė, kad 40% darbdavių 23-ose pasaulio šalyse patiria sunkumus surandant darbuotojus į paklausiausią — pardavimų vadybininko pareigybę.

Neišmanančio, tačiau daug kalbančio pardavėjo stereotipas nebeatitinka tikrovės. Iš tiesų dabar trūksta profesionalių  - įsigilinusių į techninius ir verslo aspektus bei etiškai dirbančių  - pardavėjų. Siekiant laimėti konkurencinę kovą, šiandien nebepakanka pasiūlytos mažesnės kainos ar aukštesnės kokybės, konkuruojama demontuojant parduodamų gaminių išmanymą bei geriau aptarnaujant klientus. Patrauklioms, gerai apmokamoms pardavimų vadybininkų vakancijoms užpildyti nerandama pakankamai tinkamų kandidatų sveikatos apsaugos prietaisų bei prabangos prekių (pvz.: vyno ar juvelyrinių dirbinių) pardavimams. Esant tai pačiai gaminio kokybei ir kainai, santykio su pirkėju sėkmę nulemia pardavimų vadybininkas.

Newswise

Mokslininkams, dirbantiems su stuburo smegenų pažeidimus turinčiomis pelėmis, pavyko palengvinti paralyžiaus keliamus negalavimus. Sudėtingos procedūros metu sergančioms pelėms persodintos iš suaugusių pelių galvos smegenų paimtos ląstelės.

Anot tyrėjo daktaro Michaelio Fehlingso, vieną dieną stuburo pažeidimus turinčius pacientus bus galima gydyti naudojant jų pačių smegenų ląsteles. Be to, panašios ląstelės yra aptinkamos stuburo smegenyse. Tikimasi, jog tyrėjai suras būdą ir išmoks aktyvuoti šias ląsteles. 

Eksperimentas atliktas Kanadoje, Toronto Vakarų tyrimų institute, o publikuotas Neuromokslų žurnalo trečiadienio numeryje. Tyrimo metu dirbta su 97 graužikais. Laboratorijoje atlikti stuburo smegenų pažeidimai, o atitinkamai po dviejų ir aštuonerių savaičių persodintos pelių smegenų ląstelės. Naujojo gydymo metodo dėka pelės nepradėjo vaikščioti, tačiau pelėms, kurioms ląstelės persodintos po dviejų savaičių, pagerėjo koordinacija bei vėl ant užpakalinių galūnių galėjo išlaikyti svorį. Eksperimento metu paaiškėjo, kad po aštuonerių savaičių gydytoms pelėms terapija nepadėjo ir tapo aišku, kad ypač pavojinga atidėti stuburo smegenų pažeidimų gydymą vėlesniam laikotarpiui.  

MSNBC News

Tie, kurie nesveikai bijo kalbėti prieš auditoriją ar ima paniškai spiegti, išvydę vorą, galbūt netrukus galės lengviau atsikvėpti. Atrodo, šveicarų mokslininkai atrado priemonę, galinčią sušvelninti fobijų simptomus. Šis vaistas - hormonas kortizolis. Jį žmogaus organizmas didesniais kiekiais išskiria ir natūraliai, kai atsiduriama stresinėje situacijoje, taip apsisaugodamas nuo panikos.

Ciuricho universiteto mokslininkai atliko bandymą su 40 savanorių, bijančių kalbėti prieš auditoriją ir 20, bijančių vorų. Pusei jų buvo duota kortizolio. Po valandos žmonės turėjo susidurti su savo baimės objektais: pirmoji grupė 'bailiukų' turėjo viešai ekspromtu išlaikyti matematikos testą, antroji - stebėti didelio voro atvaizdą. Vėliau savanoriai dešimtbalėje sistemoje vertino savo išgyventą baimę. Apibendrinti rezultatai bylojo, kad tie, kurie buvo gavę kortizolio, bijojosi mažiau, nei gavusieji placebo. Žinoma, bus atliekami detalesni tyrimai.

Kodėl apskritai kai kurie žmonės turi fobijų, vienareikšmio atsakymo nėra. Viena iš versijų - natūraliai žemas kortizolio kiekis organizme. Tokiu atveju dirbtinės kortizolio dozės galėtų padėti šias baimes įveikti. Kol kas fobijas gydo psichoterapeutai, palengva pratindami pacientus prie baimės objektų. Tarkim, žmogus pirma nuolat žiūri į voriukų paveikslėlius, o galiausiai turės pamatyti, paimti į rankas tikrą 'pabaisą'.

Kortizolis jau naudojamas kai kurios chroniškoms ligoms, tarkim, artritui, gydyti. Šalutinis kasdienio jo vartojimo efektas - kraujo spaudimo, medžiagų apykaitos pokyčiai, padidėjusi rizika susirgti diabetu. Tačiau šveicarų mokslininkai tikina, kad kamuojamiems fobijų žmonėms kortizolio nereikės vartoti kasdien, be to, juo bus gydoma kompleksiškai kartu su psichoterapija.

Tiems, kam šis voras kelia baimę, galbūt padėtų kortizolis

Nature

Pasirodė, kad Afrikoje, Sacharos pietuose rasti senoviniai vario dirbiniai ir liejiniai yra pagaminti iš unikalios Maroko geležies rūdos. Tai perša nuomonę, jos prekyba per Sacharos dykumą pradėta vystyti keliais šimtmečiais anksčiau, nei manyta iki šiol. Dauguma istorikų manė, kad pirklių karavanai su daugybe kupranugarių į dykumos šiaurėje esančias šalis ėmė gabenti auksą, o į pietines - įvairius dirbinius, įskaitant varinius, maždaug aštuntame mūsų eros amžiuje. Antropologas iš Arizonos universiteto Thomas Fennas ištyrinėjo senus vario papuošalus, rastus miestuose į pietus nuo Sacharos. Seniau manyta, kad jie pagaminti iš vietinės geležies rūdos, tačiau po detalesnio tyrimo pasirodė, kad jie tikrai atkeliavę iš Maroko. Jie datuojami 4 m.e. amžiumi. Žinoma, tai nereiškia, jog jau tuomet vyko masinė prekyba per Sacharos dykumą.

News in Science

Cassini zondas viename iš Saturno mėnulių - Enceladus - užfiksavo ypatingą reiškinį: geizerio išsiveržimą, kuris išmetė vandenį bei ledo kristalus. Detalesnė analizė leido padaryti išvadą, kad geizeris išmetė vandenį iš netoli paviršiaus, gal tik keliasdešimties metrų gylyje, esančių vandens telkinių, kurių temperatūra turėtų būti kiek didesnė nei 0 laipsnių Celsijaus.

Tai labai skirtinga situacija nuo kai kurių kitų planetų palydovų, kurių skysto vandens okeanus slepia daugelio kilometrų storio ledo pluta.

Iki šiol buvo žinomi vos keli kosminiai kūnai, kuriuos vyksta aktyvi vulkaninė veikla: Jupiterio mėnulis Io, Žemė, gal būt dar Neptūno mėnulis Tritonas. Cassini atradimai leido įtraukti į šį išskirtinį sąrašą ir Saturno mėnulį Enceladus.  

Jei tolesni stebėjimai patvirtins skysto vandens buvimą netoli mėnulio paviršiaus, bus galima patvirtinti, kad Enceladus smarkiai išplėtė mūsų supratimą apie tai, kur Saulės sistemoje galėtų būti vietų, tinkamų gyvybei atsirasti.

Monochrominė ir spalvota geizerio, kylančio nuo pietinio Enceladus poliaus, nuotraukos. 

• Kiek daugiau apie šį įdomų dangus kūną

Science in the Headlines

Rašyti komentarą (0 Komentarai)

Astronomai, sklaidydami žinomų žvaigždžių katalogus, atrado žvaigždę, kuri yra beveik identiška Saulei. Jie mano, kad aplink šią žvaigždę reikėtų pradėti ieškoti nedidelių žaliai-mėlynų planetų, kuriose klesti gyvybė. Saulės dvynė, pavadinimu HD 98618, yra nutolusi nuo Žemės apie 126 šviesmečius, yra ryški ir matoma per žiūronus nuo šiaurinio pusrutulio. Iš esmės ji yra tokio paties dydžio, amžiaus, temperatūros ir cheminės sudėties kaip Saulė, šie duomenys skiriasi tik keliais procentais. Ji netgi juda tokiu pat greičiu.

Vienintelė iki šiol žinoma žvaigždė, panaši į Saulę, buvo 18 Scorpii, vadinta Saulės dvyne iki 1997. 18 Scorpii ir HD 98618 teikia vilties atrasti sistemas, panašias į mūsų Saulės sistemą, sako Jorge Melendez. Jis yra komandos, atradusios HD 98618, narys iš Australijos Nacionalinio Universiteto Kamberoje. Tiek HD 98618 tiek 18 Scorpii yra Paukščių tako narės ir sukasi aplink Visatos centrą, nutolusios nuo jo apie 26 000 šviesmečių, kaip ir Saulė.

Astronomai siūlo teikti šioms žvaigždėms pirmenybę naujų planetų ir nežemiskų gyvybės formų paieškose. Šios naujienos jau greitai bus apibendrintos ir atspausdintos žurnale Astrophysical Journal Letters.
18 Scorpii atradėjas, Gustavo Porto de Mello, astronomas iš Rio de Žaneiro jungtinio universiteto, sako, kad žvaigždės - Saulės dvynės - nėra įprastas reiškinys. Kiek mažiau nei 2% visų mūsų galaktikos žvaigždžių gali būti laikomos bent panašiomis į Saulę. Kalifornijos ir Carnegie Planetų Paieškos sistemos jau bandė ieškoti planetų 'Saulės dvynių' orbitose, bet jų nerado. Tačiau šiuolaikiniai paieškos metodai, labiausiai tinkami didelių, Jupiterio tipo, planetų žvalgybai. O tokios milžinės kaip Jupiteris trukdo formuotis mažoms Žemės tipo planetoms. 'Taigi, žinios, jog didelių planetų nerasta, teikia vilčių,'- sako Porto de Mello. Kaip ir Saulė, HD 98618 spinduliuoja kur kas daugiau šviesos, nei vidutinė tokio amžiaus žvaigždė Paukščių Tako galaktikoje. Pasak Saros Seager iš Carnegie organizacijos Vašingtone, ryškiai spinduliuojančios žvaigždės orbitoje lengviau pastebėti besisukančias mažas planetas, jeigu jos ten egzistuoja.

Nature

Rašyti komentarą (2 Komentarai)

Nors pilnas geomagnetinio poliškumo apsivertimas gali trukti tūkstantmečius, tačiau jo pasekmės gali būti milžiniškos. Toks procesas gali supainioti paukščių ir kitų gyvūnų migracijos trajektorijas ir gali susilpninti Žemės magnetinį lauką, kuris nukreipia nuo Žemės dalį kosminių dalelių srauto. Padidėjusi kosminė spinduliuotė  kaip tik ir galėjo būti atsakinga tokį masinį rūšių išnykimą, kaip kad dinozaurų išnykimas prieš 65 milijonus metų.  Senesni tyrimai parodė, kad apsivertimų skaičius per pastaruosius 160 milijonų metų yra Puasono pasiskirstymo, kas reiškia, jog tokie įvykiai yra visiškai tarpusavyje nepriklausomi. Puasono pasiskirstymas nusako įvykių skaičiaus per laiko vieneto tikimybę, kai įvykiai yra tarpusavyje nepriklausomi ir yra žinomas vidutinis įvykių pasikartojimo dažnis. Geras Puasono pasiskirstymo pavyzdys fizikoje yra radioaktyvių branduolių skilimo tikimybė.

Dabar Vincenzo Carbone vadovaujama mokslininkų grupė iš Calabria universiteto atrado, kad Žemės magnetinių polių persivertimo statistika yra geriau aprašoma Levi pasiskirstymu. Levi procesai, priešingai nei Puasono, aprašo įvykius, kurie turi tam tikrą 'atmintį', - artimi įvykiai yra tam tikru laipsniu susiję. Levi pasiskirstymu aprašomi žemės drebėjimai, finansiniai duomenys ir kt.  Kadangi ligi šiol Žemės magnetinio lauko dinamika dar nėra gerai suprasta, tikimasi, kad ši nauja informacija padės geriau suprasti Žemės magnetinio lauko generacijos prigimtį ir jo poliškumo persivertimo priežastis.

PhysicsWeb

Lazerine spinduliuote gali būti atliktos įvairios medicininės procedūros. Viena iš jų - vėžinių navikų pašalinimas. Stiprus lazerio spindulys yra nukreipiamas į šviesolaidį bei per kitame jo gale esantį kateterį kaitina nuo milimetro iki centimetro dydžio pažeistus audinius. Tačiau tokia metodika dar yra gana brangi. 2002 metais Jeffrey Gordon ir kolegos iš Ben-Gurion universiteto Izraelyje sufokusavo įprastą Saulės šviesą į šviesolaidį, naudodami parabolinį veidrodį. Šiuo atveju spindulio galia gali būti panaši kaip ir lazerio atveju, tačiau dėl Saulės šviesos nepastovumo bei skirtingo Saulės šviesos intensyvumo skirtingose šalyse tokios sistemos panaudojimas yra labai ribotas.

Dabar pavyko pasiekti panašius rezultatus, naudojant lankinio išlydžio lempą. Šviesa fokusuojama dviem veidrodžiais, o trečias veidrodis sugražina į kitą pusę nuo lempos sklindančią šviesą. Pastaroji metodika turi pranašumų, palyginus su lazerine metodika. Matomoji šviesa giliau patenka į audinius, palyginus su infraraudonąja ar ultravioletine spinduliuote. Kitas privalumas yra mažesnė kaina. Nors sunaikinti audiniui reikia tiek pat energijos kaip ir lazerio atveju, tačiau tai yra mažiausiai 10 kartų pigiau. Taip pat naujoji metodika yra saugesnė, nes spindulys yra gerai matomas, priešingai lazerio spinduliui, kuris yra nematomas.   

PhysicsWeb

Rašyti komentarą (0 Komentarai)

Sraigės su kiautais, besivejančiais į kairę pusę, turėjo didelį privalumą - grobuonims jas buvo daug sunkiai iškrapštyti iš kiauto ir suvalgyti. Tokią išvadą padarė JAV mokslininkai, tyrinėję jūrų sraigių, kurias gaudydavo krabai Calappa flammea, kiautų liekanas.

Jie nustatė, kad krabai negalėjo išlukštenti jūrų sraigių, kurių kiautai buvo kairinio sūkio, ir tokias sraiges paprasčiausiai išmesdavo. Krabai ant vienos žnyplės turėjo specialią ataugą, kuri padėdavo atidaryti kiautus, tačiau šis įrankis buvo visai nenaudingas gliaudant 'kairines' sraiges. 'Tai būtų maždaug tas pats, kaip mėginti atidaryti konservus dešine ranka atidarytuvu, pritaikytu kairiarankiams - labai nepatogu,' - pasakė vienas mokslininkas iš tyrėjų grupės.  

Buvo tiriamos 1,5 - 2 milijonų metų senumo jūrų sraigių kiautų liekanos, tiek 'kairinės', tiek 'dešininės'. Mokslinninkai nustatė, kad 'dešininiai' kiautai turėjo daug daugiau įbrėžimų, paliktų krabų, ir, manant, kad sraigių mėsa turėtų būti vienodo skonio, surado to priežastį - krabai laikydavo pagautas sraiges smailiu kiauto galu nuo savęs, todėl kiauto anga būdavo dešinėje pusėje, ir jie galėdavo pasiekti sraigę specialia atauga ant vienos iš žnyplių. 'Kairinės' sraigės anga būdavo kairėje, ir jie paprasčiausiai išmesdavo tokią sraigę ir keliaudavo ieškoti kitos.

Tačiau lieka neatsakytas klausimas kodėl 'kairinių' jūros sraigių skaičius nedidėjo, nors jos sugebėdavo lengvai ištrūkti iš krabų žnyplių. Gali būti, kad jei jų skaičius būtų didelis, krabai evoliucijos procese būtų išmokę suvalgyti ir jas, ir šis sraigių privalumas būtų išnykęs.
Taip pat lieka neaišku, kodėl kai kuriose populiacijose tokių sraigių yra vos 1%, o kai kuriose ir visai išnyko, nors jos galėjo sėkmingiau išvengti krabų žnyplių. Viena iš galimų priežasčių matyt ta, kad tokioms sraigėms buvo sunkiau surasti porą giminei pratęsti.

BBC News

Mokslininkai, analizuodami pirmuosius Wild 2 kometos bandinius, gavo stebinančių rezultatų. Kometos atplaišose jie rado ne pirminių kosmoso dulkių, kurios buvo besiformuojančios Saulės sistemos šaltuose pakraščiuose, o aukštoje temperatūroje susiformavusių uolienų kristalus. Tai galėtų reikšti, kad dulkių ir dujų diskas, iš kurio susiformavo planetos,  buvo daug labiau nevienalytis, nei buvo manoma iki šiol. Kai 2004 metais Stardust kosminis aparatas praskriejo netoli Wild 2 kometos, į jo specialią gaudyklę pateko įvairių, vidutiniškai 10 mikrometrų dydžio, dalelių. Iš jų buvo atrinkti tokie mineralai, kaip olivinas, piroksenas, anortozitas ir titano nitridas. Visi šie mineralai galėjo susiformuoti tiktai aukštesnėje nei 1100 laipsnių Celsijaus temperatūroje.

Donald Brownlee iš Vašingtono universiteto pasiūlė dvi hipotezes paaiškinančias šį galvosūkį. Visų pirma, kristalai galėjo atkeliauti iš centrinių dar tik pradėjusios formuotis Saulės sistemos sričių. Astrofizikas Frank Shu iš Nacionalinio Tsing Hua universiteto Taivanyje irgi pritarė šiai įdėjai bei spėjo, kad jauna, labai aktyvi Saulė galėjo išlydyti netoliese esančias dulkes, o jos magnetinis laukas galėjo jas išstumti į toliau esančią kometų formavimosi sritį. Antroji hipotezė -  mineralai kristalizavosi toli prie kitų žvaigždžių ir kažkokiu būdu pasiekė Saulės sistemą.

'Jei galėtume naudotis tik astronomijos metodais, čia turėtume ir sustoti, tačiau dabar mes turime kometos mėginius',- aiškina Brownlee. Raktu į atsakymą galėtų būti izotopai. Izotopų pasiskirstymas Saulės sistemos medžiagoje labai skiriasi nuo kitų žvaigždžių medžiagos izotopų pasiskirstymo. Tai buvo pastebėta, ištyrus retai randamus tarpžvaigždinės medžiagos kiekius meteorituose. Pamatavus kometos kristaluose esančių izotopų pasiskirstymą, galima bus nustatyti, ar kristalai formavosi Saulės sistemos aplinkoje ar kitose žvaigždėse.  

ScienceNow

Rašyti komentarą (0 Komentarai)

Visureigiai Spirit ir Opportunity greitai automatiškai galės stebėti įdomius  Marso atmosferos reiškinius. Birželio mėnesį bus įdiegta nauja programinė įranga, kuri padės visureigiams lengviau užfiksuoti paslaptingus dulkių sūkurius bei plonus debesis danguje. Abu aparatai jau padarė daugiau nei 100000 nuotraukų, kurios sudarė beveik 95% persiustos į Žemę informacijos. Visureigiai, deja, gali persiųsti tik ribotą kiekį informacijos per dieną, be to, daugelis nuotraukų būna neinformatyvios. Dirbtinio intelekto ekspertai sukūrė programą, kuri padės robotams patiems pastebėti įdomesnius vaizdus. Visureigiai sugebės netgi taip apkarpyti nuotraukas, kad liktų tiktai pačios įdomiausios detalės.

Projekto lyderis Steve Chien iš NASA laboratorijos Kalifornijoje mano, jog patobulinimas padės net tris ar keturis kartus padidinti vertingos informacijos kiekį, kaskart persiunčiamos iš Marso į Žemę. Programa, kuri beveik baigta, buvo daugiau nei du metus kuriama ir testuojama, naudojant analogišką visureigį, esantį Žemėje. Tai bus jau antras robotų patobulinimas. Pirmasis buvo atliktas 2004 metais. Dabartinis patobulinimas ištaisys kai kurias navigacijos sistemos programos klaidas, o taip pat padės robotams greičiau apskaičiuoti kliūčių aplenkimo trajektoriją ir leis, dar neprivažiavus, iš anksto ištiesti zondą prie įdomios uolienos. Šis projektas taip pat testuos dirbtinio intelekto metodus, kurie galės būti panaudoti Marso mokslinėje laboratorijoje (angl. Mars Science Laboratory), dideliame Marso visureigyje, kuris bus paleistas 2009 metais. Abu dabartiniai Marso visureigiai tiria planetą jau 780 Marso parų, nors buvo numatyti dirbti tiktai 90 parų.