Pirmą kartą po 15 metų pertraukos Europoje pradėta naujo branduolinio reaktoriaus statyba, ir panašu, kad dar šeši bus statomi netolimoje ateityje. Kitos šalys taip pat peržiūri savo ankstesnius energetikos vystymo planus, kuriuose buvo numatytas branduolinių jėgainių laipsniškas uždarymas, o pastarasis trumpas, bet gana brutalus ir netikėtas dujų Europai tiekimo pertrūkis tik sustiprino šią tendenciją.

p. William Ramsey iš Tarptautinės energetikos agentūros sako: 'Pradedama galvoti, kad reikia dar kartą peržiūrėti branduolinės energetikos programas, nes kylančios naftos kainos branduolinę energetiką daro ekonomiškai patrauklesne, o dujų kainų tendencijos tik patvirtina tokius teiginius.'
Norėdama sumažinti savo priklausomybę nuo naftos ir dujų importo, Europa turėtų atsigręžti į atominę energiją ir atsinaujinančius energijos šaltinius, mano Andris Piebalgs, Europos Komisijos energetikos komisaras.

Nors atominė energetika lieka nepopuliari daugeliui europiečių dėl radioaktyvių atliekų, pramonininkai jau mėgina įtikinti juos, kad tai gera alternatyva norint sumažinti anglies dvideginio emisiją ir pristabdyti pasaulinį klimato šiltėjimą - branduolinės jėgainės praktiškai neišmeta CO₂.
'Atominė energetika yra praktiškai vienintelė alternatyva, jei mes iš tikro norime sumažinti dujų, sukeliančių šiltnamio efektą, kiekį atmosferoje, o Europos Sąjunga įsipareigojo tą daryti, pasirašydama Kioto protokolą', teigia Ian Hore-Lacy, Pasaulio branduolinės asociacijos, užsiimančios branduolinės energetikos lobizmu, atstovas.

Po Černobylio katastrofos ir kilusio gamtosaugininkų nerimo branduolinės energetikos ateitis buvo tapusi gana miglota - pastaruosius 15 metų Europoje nebuvo pastatyta nei viena nauja jėgainė, bet pernai Suomija apsisprendė statyti naują trečios kartos atominę elektrinę su didelio slėgio vandens reaktoriumi, sukurtu Prancūzijos kompanijos 'Areva'. Ši elektrinė turi pradėti veikti 2009-aisiais.
Prancūzijos valstybinė įmonė Électricité de France laimėjo užsakymą statyti panašią elektrinę Prancūzijoje. Be to, Prancūzijos prezidentas Jacques Chirac jau davė sutikimą pradėti įgyvendinti bandomąjį projektą, kuriame bus išmėgintas reaktorius, sukuriantis mažiau radioaktyvių atliekų ir efektyviau panaudojantis branduolinį kurą.

Rytų Europoje taip pat įvyko pokyčių: Bulgarijos vyriausybė turėtų pasirinkti kontraktorių dviejų reaktorių statybai jau šį mėnesį, Rumunija atnaujino prieš 15 metų sustabdytą atominės jėgainės statybą, o Čekija planuoja pradėti dviejų reaktorių statybą iki 2010 metų.

Pernai Šveicarijos parlamentas sustabdė atominių jėgainių statybos moratoriumą ir pratęsė penkių veikiančių šalyje reaktorių veikimo trukmę, o Anglijos vyriausybė pranešė, kad šiemet peržiūrės savo energetikos strategiją. Ministras pirmininkas jau patvirtino, kad joje bus numatyta, ar vyriausybė rems naujos kartos atominių jėgainių plėtrą.

Branduolinė energetika buvo prisiminta net tose šalyse, kurios buvo visai sustabdžiusios savo atominės energetikos programas, kaip Italija, kuri uždarė 4 elektrines 1987 metais po referendumo. Švedija atsisakė ankstesnių planų nutraukti savo branduolinių jėgainių veiklą po 2010 metų, o Belgijos Federalinis planavimo biuras ėmė abejoti elektrinių uždarymo tikslingumu iki 2015 metų, nes tokiu atveju Belgija nebegalės įvykdyti Kioto įsipareigojimų

Šiuo metu Vokietijos konservatoriai, pasinaudoję dujų tiekimo sutrikimu, mėgina mesti abejonių atominių energijos atsisakymo iki 2020 metų tikslingumui, ką buvo įsipareigojusi ankstesnė Vokietijos vyriausybė, spaudžiama Žaliųjų partijos.
Formuojant vyriausybę, Angela Merkel nesugebėjo įtikinti savo partnerių vyriausybėje neatsisakyti branduolinių jėgainių, bet atominės energetikos rėmėjai nepasiduos, mano p. Hermann Ott, Wupertalio klimato, aplinkos ir energijos instituto direktorius. 'Ta tema bus toliau diskutuojama. Atsinaujinantys energijos šaltiniai gali pakeisti iškastinį kurą, bet jei tai nevyks pakankamai greitai, labai gali būti, kad branduolinių reaktorių veikimo laikas bus pratęstas', mano jis. Kol kas nepanašu, kad vokiečiai sutiktų su tokia perspektyva - tik 38% jų remia branduolinę energetiką, o visoje Europoje vidutiniškai 55% žmonių mano, kad jos reikia atsisakyti.

Per pastaruosius pora metų atominės energetikos šalininkai mėgino atremti priešininkų argumentus dėl radioaktyvių atliekų pabrėždami problemas, keliamas iškastinio kuro, ir tai jiems dalinai pavyko - 2005 metais jau 62% ES gyventojų sutiko, kad atominė energetika gali sumažinti šiltnamio dujų emisiją, o prieš keturis metus taip manančių buvo tik 41%.

Branduolinės energetikos priešininkai teigia, kad ši energijos rūšis ir toliau lieka potencialiai pavojinga, dar nėra rasta būdų saugiai atsikratyti radioaktyvių atliekų, urano telkiniai per maži, kad užtikrintų ilgalaikį kuro tiekimą, todėl Europos šalių vyriausybės geriau turėtų finansuoti vėjo, saulės ir panašios energetikos vystymą.

Tačiau ir Sven Teske, Greenpeace ekspertas, ir Patrick Heren, įmonės Heren Energy Ltd., ruošiančios pasaulinės energetikos apžvalgas bei besipriešinančios atominės energetikos plėtrai, įkūrėjas, sutinka, kad dabar atsirado daugiau argumentų tolesnei diskusijai, ir tendencijos Europoje jau yra palankesnės atominei energetikai.

Pagal Christian Science Monitor

 
Flamanville atominė elektrinė Prancūzijoje, Normandijoje (AP nuotrauka)

Tik prisijungę skaitytojai gali rašyti komentarus.
Prašome prisijungti (pirmame puslapyje).