Saulės sistemos planetų ašis galėjo pakrypti dėl kitų masyvių dangaus kūnų gravitacinio poveikio, paskelbė Argentinos mokslininkas Dr. Adrian Brunini žurnale Nature. 

Ši teorija gerokai skiriasi nuo kitos, kuri teigia, kad planetų ašys galėjo pakrypti dėl susidūrimų su kitomis maždaug Žemės dydžio planetomis ankstyvojo Saulės sistemos formavimosi periodo metu. Visų Saulės sistemos planetų ašys yra kiek pakrypusios, tačiau didžiųjų planetų jos yra pakrypusios pastoviu kampu, o mažesnių, kaip Žemės, turi nedidelę precesiją (gali kiek keistis).

Tačiau Žemės ašies 23° nuokrypis nesikeičia jau milijonus metų, nes jį stabilizuoja Mėnulio gravitacinis poveikis, tuo tarpu Marso ašies kampas gali kisti kas dešimtis milijonų metų.
Žemės ašies stabilumas turi milžinišką įtaką gyvybei, nes lemia nusistovėjusią metų laikų kaitą - kuomet šiaurinis pusrutulis nusigręžia nuo Saulės, prasideda žiema, o tuo metu pietiniame pusrutulyje yra vasara. Net menkas ašies kampo pakitimas grėstų ledynmečiu arba sausromis.
Nors masyviųjų planetų ašies pokrypio kampas yra stabilus, tačiau jis gali būti labai skirtingas - nuo 3° Jupiterio iki 97° Urano.

News in Science

Tik prisijungę skaitytojai gali rašyti komentarus.
Prašome prisijungti (pirmame puslapyje).