|
Mokslininkai atrado, kad augalai patys gali pasitaisyti savo pakitusius genus. |
|
23-03-2005 |
|
Naujas atradimas metė iššūkį įprastoms paveldimumo teorijoms – mokslininkai surado, kad prieskoninis augalas pipirnė (Arabidopsis) gali pakeisti savo genų kodą, gautą iš tėvų, ir pakeisti jį tokiu, kokį turėjo ankstesnės kartos – seneliai ar proseneliai.
Robert Pruitt iš Purdue universiteto su kolegomis šią savaitę žurnale “Nature” išspausdino straipsnį, aprašantį naujai atrastą procesą, kuomet augalas tarsi sugebėjo ištaisyti savo atsitiktinę mutaciją. Nors jau buvo žinoma, kad gyvi organizmai tą gali daryti, naujai surastas procesas yra labai mįslingas.
Kadangi DNR sudaro dviguba spiralė, organizmai gali ištaisyti savo mutacijas, pasinaudoję vienos spiralės informacija kaip šablonu kitos spiralės pataisymui, bet naujasis tyrimas parodė, kad Arabidopsis dažnai ištaiso genų kodą abiejose DNR spiralėse.
Jie aptiko, kad iš augalai, turintys mutacijas, sugebėjo atstatyti savo pirminį genetinį kodą, nors tos informacijos jau nebebuvo abiejose DNR spiralėse, ir tai vyko su didele, net kelių procentų, tikimybe.
Tai negali būti paaiškinta paveldėjimu, kuomet genai yra perduodami iš vienos kartos į kitą, ir mokslininkų grupė pasiūlė toeriją, kad ląstelėms DNR informacija iš savo senesnių protėvių yra perduodama kita forma, gal būt per ribonukleininę rūgštį (RNR), gana panašią į DNR. Šis procesas yra naujas būdas kaip augalai gali išvengti tam tikrų, galbūt žalingų, genų sekų iš savo tėvų, jas pakeisdami genais, gautais iš ankstesnių kartų. Nors jis buvo aptiktas augaluose, autoriai iškėlė hipotezę, kad šis naujas genetinis mechanizmas turėtų būti naudojamas ir kituose gyvuosiuose organizmuose. World Science Rašyti komentarą (0 Komentarai) |
|
|
Vilkai sumažina klimato pokyčių poveikį maisto ištekliams |
|
23-03-2005 |
|
Jeloustouno nacionalinio parko pilkieji vilkai, kurie anksčiau čia buvo beveik išnykę, sugrįžo ir dabar vaidina svarbiausią vaidmenį sumažinant klimato pokyčių poveikį maisto išteklių prieinamumui, teigiama naujame Kalifornijos universiteto tyrime. Kai žiemos yra atšiaurios, miršta daugiau briedžių, todėl atsiranda būtino maisto įvairiems tame regione gyvenantiems maitėdoms, pavyzdžiui, lokiams, kojotams, ereliams ir varnams. Trumpesnės ir šiltesnės žiemos, prasidėjusios dėl pasaulinio atšilimo, padidina briedžių išgyvenimo tikimybę, todėl maitėdoms trūksta maisto tuo metu, kai ištekliai nėra gausūs. Tačiau, tyrimo duomenimis, pilkieji vilkai išžudo nemažai briedžių nepriklausomai nuo to, kokia pasitaiko žiema. Maitėdoms tai naudinga, nes vilkai noriai dalinasi savo likučiais, taip sušvelnindami klimato pokyčio poveikį. Pagrindinio tyrimo autoriaus Chris Wilmers teigimu, kai yra vilkų, nebekyla problemų dėl prieinamos dvėsenos, vilkai užtikrina pastovų jos tiekimą maitėdoms visą žiemą, nepaisant to, ar ji švelni, ar atšiauri. Anksčiau pilkieji vilkai gyveno visoje Šiaurės Amerikoje, tačiau buvo gausiai medžiojami ir vos neišnyko 1970 metais. 1995 metais vilkai buvo vėl apgyvendinti Jeloustoune. Nuo tada mokslininkai vis labiau suvokia, kad šis pagrindinis mėsėdis yra pagrindinis žaidėjas regiono ekosistemoje. Dabar Jeloustoune gyvena 31 pilkasis vilkas. Ankstesniųjų vilkų tyrimų metu buvo nustatyta, kad šie gyvūnai, kitaip nei kiti plėšrūnai, palieka savo grobį po to, kai pasisotina patys ir suteikia galimybę pasimaitinti kitiems maitėdoms. Kiti plėšrūnai, pavyzdžiui grizliai ir kalnų liūtai, saugo arba paslepia savo grobį nuo kitų maitėdų. Mokslininkai atkreipia dėmesį, kad kai kurie maitėdos prisitaikė prie tokio vilkų elgesio. Varnai maitinasi sekdami vilkus, kai šie medžioja. Vilkams gainiojantis savo grobį didelėse atvirose erdvėse, varnams ir kitiems maitėdoms tai būna ženklas, kad maistas greitai bus patiektas. Šis tyrimas pateikia naujų duomenų apie vilkų sugebėjimą aprūpinti maistu kitus gyvūnus. Jame pabrėžiamas pasaulinio atšilimo poveikis Jeloustouno ekosistemai ir vilkų svarba padedant kitiems gyvūnams susidoroti su klimato pasikeitimais. Mokslininkai tyrė 55 metų oro sąlygų duomenis iš dviejų Jeloustoune esančių stočių. Informacija apie sniego gylį ir maksimali temperatūra padėjo nustatyti vyraujančias tendencijas. Per šiuos dešimtmečius žiemos pradžia ženkliai nepasikeitė, tačiau per paskutines žiemas sniego gylis gerokai sumažėjo, ypatingai po vasario. Be to, gerokai išaugo dienų, kai maksimali temperatūra yra pliusinė, skaičius – ryškiausi skirtumai taip pat stebimi vėlesniais žiemos mėnesiais. Naudodami statistinius modelius mokslininkai apskaičiavo, kad jei nebūtų vilkų, kovą dvėsenos sumažėtų 27 procentais, o balandį – 66 procentais. Esant vilkams, dvėsenos kiekis kovą sumažėja tik 4 procentais, o balandį – 11 procentų. Bet kuriuo atvejų vilkų buvimas neturi didelės įtakos pirmaisiais žiemos mėnesiais, kai maisto trūkumas nėra svarbus veiksnys. Science Daily Rašyti komentarą (0 Komentarai) |
|
|
Užgauliojimai ir ŽIV statusas siejami su savižudybių rizika |
|
23-03-2005 |
|
Moterys, sergančios ŽIV ar esančios išnaudojamos, dažniau galvoja apie mėginimą nusižudyti, Teigiama naujo tyrimo duomenyse. Patvirtindamas anksčiau atliktus tyrimus, šis tyrimas pateikia naujų duomenų apie tai, kokią įtaką savižudybės tikimybei turi užgauliojančių santykių pobūdis moterims, kurios serga ŽIV. Šis tyrimas apžvelgiamas 2005 metų kovo – balandžio mėnesio žurnale „Moterų sveikatos klausimai“. Pagrindinė tyrimo autorė Andrea C. Gielen teigia, kad būtina toliau tirti savižudybių riziką ir prevencijos galimybes, nes tarp 15 – 44 metų moterų tai yra ketvirtoji pagal dažnumą mirties priežastis. Mokslininkai naudojo WAVE projekto (Moterys, AIDS ir žiaurumo epidemija) duomenis norėdami ištirti savižudiškų minčių ir mėginimų skaičių bei išmatuoti nerimą ir depresiją. Jie taip pat norėjo nustatyti, kaip šie rodikliai skyrėsi priklausomai nuo to, ar moterys sirgo ŽIV ir ar patirdavo prievartą. Visos tyrime dalyvavusios moterys gyveno nedideles pajamas gaunančiuose pramoniniuose Baltimorės rajonuose. Iš 611 apklaustų moterų 31 procentas mąstė apie savižudybę, o 16 procentų mėgino nusižudyti. Moterys, kurios patirdavo prievartą, keturis kartus dažniau galvodavo apie savižudybę nei prievartos nepatiriančios moterys. Mokslininkai taip pat nustatė, kad tarp ŽIV sergančių moterų apie savižudybę dažniau galvodavo tos, kurioms liga buvo neseniai nustatyta. Be to, pusė tyrime dalyvavusių moterų teigė turinčios problemų dėl depresijos, o 26 procentai jautė nerimą. 24 procentai prievartos nepatiriančių moterų, kurios nesirgo ŽIV, turėjo problemų dėl depresijos, tuo tarpu tarp prievartą patiriančių ir ŽIV sergančių moterų tokių buvo 72 procentai. Lyginant su prievartą nepatiriančiomis ir ŽIV nesergančiomis moterimis, prievartą patiriančios ir ŽIV sergančios moterys 7 kartus dažniau turėjo problemų dėl depresijos, 4,9 kartus dažniau turėjo problemų dėl nerimo, 3,6 kartus dažniau galvojo apie savižudybę ir 12,5 karto dažniau mėgino nusižudyti. Mokslininkai taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad prievartą patiriančios, ŽIV nesergančios moterys buvo labiau linkusios į depresiją, nerimą, mintis apie savižudybę ir mėginimus nusižudyti. Tai rodo, kad patiriama prievarta gali būti siejama su neigiamomis pasekmėmis. Dr. Andrea C. Gielen teigia, kad sveikatos priežiūros ir paslaugų teikimo įstaigų darbuotojai, kurie susiduria su ŽIV sergančiomis ar prievartą patiriančiomis moterimis, turėtų daugiau dėmesio skirti jų psichinei sveikatai, savižudiškoms mintims. Krizės prevencija tokiose situacijose atsidūrusioms moterims galėtų labai padėti.
Johns Hopkins Bloomberg visuomenė sveikatos mokykla
Rašyti komentarą (0 Komentarai) |
|
Skaityti toliau...
|
|
|
Kaip stengiamasi gelbėti “didžiąsias kates” |
|
22-03-2005 |
|
Pernai į Pietų Afrikos Respubliką iš zoologijos sodo Kinijoje “importuota” retų Pietų Kinijos tigrų pora. Patinas vardu Viltis (“Hope”), mat manoma, jog toks bandymas gali būti paskutinė viltis išsaugoti veislę nuo išnykimo. Šia “grįžimo į gamtą” programa siekiama retuosius gyvūnus išmokyti medžioti laisvėje ir šiuos įgūdžius perduoti savo palikuonims, kurie vėliau būtų perkelti atgal į Kiniją. Minėtieji tigrai iš pradžių medžiojo paukščius, vėliau susidomėjo ir antilopėmis. Tiesa, kiniškieji tigrai laikomi didžiuliame aptvare, o antilopės į jį įleidžiamos žmonių. Netrukus abu gyvūnai bus perkelti į didesnį aptvarą, kur dėl grobio turės labiau pasistengti. Maždaug prieš pusmetį į Afriką atgabenta dar viena kiniškųjų tigrų porelė. Kol kas neaišku, ar eksperimentas apskritai pasiteisins, tačiau pastebima, kad gyvūnų medžioklės instinktai palengva prabunda. Laisvėje kiniškųjų tigrų telikę 10-30, zoologijos soduose – 60. Pavojus gresia ir kitiems tigrų porūšiams (iš viso jų 5), tarp kurių – Bengalijos tigras iš Indijos ir sibirinis iš Rusijos Tolimųjų Rytų. Azijoje dryžuotųjų kačių telikę keletas tūkstančių, o žmonių populiacijai didėjant jos sparčiai nyksta. Reuters Rašyti komentarą (0 Komentarai) |
|
|
Nutukimas gali sutrumpinti amerikiečių gyvenimo trukmę |
|
22-03-2005 |
Pirmą kartą šiuolaikinėje istorijoje mokslininkai įspėja, jog amerikiečių gyvenimo trukmė gali sutrumpėti. Naujas prognozes nulėmė spartus jaunų amerikiečių svorio augimas, jų gyvenimo būdas, vis mažiau primenantis sveikuolišką. Kai kurių mokslininkų nuomone, apie 2050 m. dėl išaugusio širdies ligų, diabeto, vėžinių susirgimų skaičiaus vidutinė gyvenimo trukmė JAV gali sutrumpėti net nuo 2 iki 5 m. Storų vaikų ir paauglių skaičius labai išaugo per pastaruosius 30 m. Palyginus bendrą nutukusių ir normalaus svorio žmonių gyvenimo trukmę, pasirodė, jog pirmųjų gyvenimo trukmė šiuo metu vidutiniškai 4-9 mėn. trumpesnė. Nors toks laikotarpis neatrodo ilgas, jis pailgėja, kai atsižvelgiama į laiką, kuriuo vidutiniškai gyvenimą sutrumpina vėžys ar kitos ligos. Tačiau kiti amerikiečių specialistai ginčijasi, kad tokių pesimistiškų prognozių daryti neverta, kadangi per ateinančius keletą dešimtmečių medicina, o taip pat ekonomika, bus padariusios pastebimą pažangą. Nature Rašyti komentarą (0 Komentarai) |
|
|
Žalioji arbata slopina vėžio vystymąsi. |
|
20-03-2005 |
Šiuo metu mokslininkai ypatingai susidomėję žaliosios arbatos nauda sveikatai. Jau ir anksčiau nemažai tyrėjų buvo atkreipę dėmesį į žaliojoje arbatoje esančių polifenolinių junginių, pasižyminčių antioksidantinėmis savybėmis, galimybe pritaikyti ligų prevencijai. Alabamos universiteto mokslininkas dr. Santosh K. Katiyar kartu su bendradarbiais atlikdami tyrimus mėgintuvėlyje ir su pelėmis nustatė, kad arbatoje esantys polifenoliai turi savybę slopinti krūties vėžio ląstelių augimą ir lėtinti metastazių išplitimą į kitus organus. Nustatyta, kad veikiant stipriai metastazavusias krūties vėžio ląsteles žaliosios arbatos polifenoliais, galima jas net sunaikinti. Maitinant peles žaliosios arbatos kiekiais, perskaičiuotais pagal žmogaus suvartojamos arbatos kiekį, buvo nuslopintas vėžio išplitimas plaučiuose, o gyvuliukų išgyvenamumas padidėjo.
Medical News Today
Rašyti komentarą (9 Komentarai) |
|
|
Chemikai sukūrė molekulę, padedančią organizmui kovoti su vėžiu, maliarija. |
|
19-03-2005 |
Ilinojaus universiteto chemikai pirmieji susintezavo QS-21A, medicininiu požiūriu svarbią molekulę, padedančią organizmui kovoti su ligomis. Klinikiniais tyrimais nustatyta, kad QS-21A žymiai pagerina organizmo imuninį atsaką vakcinų terapijoje prieš tokias agresyvias ligas, kaip melanoma, krūties vėžys, plaučių vėžys, prostatos vėžys, ŽIV-1 ir maliarija. Pietų Amerikos augalo Quillaja saponaria Molina ekstraktas, QS-21A, išgaunamas tik mažais kiekiais. Susintezavę šią nepaprastą molekulę ir patvirtinę jos struktūrą, prof David Y. Gin iš Ilinojaus su bendradarbiais siekia ištirti, kaip ji veikia, ir nustatyti būdus, kaip pagerinti jos veikimą. Ypatingai galingas adjuvantas, QS-21A, sustiprina antigenų, įvestų į organizmą, veikimą, ir taip skatina imuninį atsaką. Dėl to mažesnės vakcinos dozės tampa labiau efektyvios. Molekulė galėtų sumažinti pacientų išlaidas brangioms vakcinoms ir padėtų spręsti riboto vakcinų ir antigenų tiekimo problemą.New Scientist
Rašyti komentarą (6 Komentarai) |
|
|
Mokslininkai netoli nuo mūsų galaktikos surado tamsiosios energijos įrodymų |
|
18-03-2005 |
|
Astrofizikai, stebėdami tolimas visatos galaktikas, nutolusias milijardus šviesmečių nuo žemės, per pastaruosius metus aptiko nemažai tamsiosios energijos egzistavimo įrodymų. Tarptautinė mokslininkų grupė pasinaudojo Hubble teleskopo duomenimis, norėdama aptikti tamsiosios energijos pėdsakų mūsų galaktikos ribose.
Pagal gautus duomenis superkompiuteris pateikė tokį Visatos vaizdą: milijardai galaktikų, tarsi iškilusios salos tamsiosios energijos vandenyne, pasakė Fabio Governato, Vašingtono universiteto profesorius.
1929 metais astronomas Edwin Hubble įrodė, kad galaktikos tolsta viena nuo kitos, o tai patvirtino Didžiojo sprogimo teoriją, tačiau 1999 m kosmologai pateikė ir kitą teoriją, kuri paaiškino kodėl galaktikų greitis vis didėja – pagal šią teoriją tai lemia tamsiosios energijos jėgos.
1997 metais Fabio Governato sukūrė kompiuterinį modelį, imituojantį Visatos evoliuciją nuo Didžiojo sprogimo iki šių laikų, bet nustatė, kad šis modelis negali imituoti tolygaus galaktikų plėtimosi, koks buvo pastebėtas Paukščių take. Tačiau, įvedus juodosios energijos jėgas, modelio rezultatai pradėjo gana tiksliai atitikti stebėjimų duomenis. Mokslininkų nuomone, tai gali įrodyti kad tamsioji energija yra gerokai arčiau nei jos buvo ieškota ir galbūt galaktikos iš tiesų yra supamos juodosios energijos jūros. Eureka Alert
Superkompiuterio sukurtas Visatos dalies pjūvis: šviesūs taškai - tai galaktikos tarp materijos skaidulų, ir visa tai gaubia tamsiosios materijos jūra. Nuotr: James Wadsley, McMaster University, Hamilton, Ontario. Čia didesnės rezoliucijos nuotrauka.
Rašyti komentarą (7 Komentarai) |
|
|
Rusija planuoja išmėginti saulės vėjo varomą erdvėlaivį. |
|
18-03-2005 |
|
Kol kas dar neturintis pavadinimo erdvėlaivis planuojamas paleisti balandžio mėnesį, jį į orbitą iškels raketa “Volna”. Lavočkino gamybos ir mokslo asociacija pranešė, kad laivas turės aštuonis trikampio pavidalo sparnus, kurių kiekvieno ilgis – apie 14,8 m ir bus paleistas iš povandeninio laivo Barenco jūroje. Numatoma tirti saulės vėjo panaudojimą traukai, galimybes valdyti laivą jam skriejant orbita. Šis erdvėlaivis sukurtas pagal JAV organizacijos “U.S. Planetary Society” užsakymą. Panašus rusų mėginimas 2001 metais buvo nesėkmingas, nes bandomasis laivas neatsiskyrė nuo raketos-nešėjos. Interest Alert
Rašyti komentarą (0 Komentarai) |
|
|
Užšalę ežerai, rasti Marse, galbūt išsaugojo primityvią gyvybę |
|
17-03-2005 |
|
Tikimybė, kad Marse buvo gyvybė ar bent potenciali aplinka jai atsirasti, sustiprėjo po to, kai kovo 16-tą dieną buvo pranešta, kad Marse buvo surasti užšalusios jūros likučiai, o ledas galbūt padėjo išsaugoti primityvią gyvybę.
Geologai, vadovaujami John Murray iš Britanijos Atvirojo Universiteto, paskelbė, kad jie nuotraukose didelės skiriamosios gebos panoraminėse nuotraukose, gautose iš Europos Kosminės Agentūros Mars Express palydovo, besisukančio apie Marsą, netoli Marso ekvatoriaus aptiko zoną, labai primenančią Žemės plaukiojančių ledų laukus.
'Užšalusio ežero' dydis yra apie 800 x 900 km ir jis yra apie 45 metrų gylio dydžiu ir gyliu jis būtų panašus į Šiaurės jūrą.
'Jei mūsų spėjimas teisingas, tuomet šioje vietoje galėjo išlikti primityvios Marso gyvybės likučių, jeigu, žinoma, ji kada nors egzistavo Marse',- teigė mokslininkai Anglijos savaitiniam mokslo žurnalui 'Nature'. Jei mano, kad okeanas atsirado dėl vulkanų veiklos ištirpus požeminiam ledui ir vandeniui išsiliejus į planetos paviršių. Jis iškart užšalo ir taip pat pradėjo garuoti į nedidelio slėgio Marso atmosferą.
'Ežeras', matomas nuotraukose, greičiausiai yra padengtas vulkanų pelenų sluoksniu, o tai taip pat padėtų sumažinti vandens garavimą.
Per pastaruosius metus buvo gauta įrodymų, kad Marso paviršiumi tekėjo vanduo, pagrindinis komponentas mums žinomai gyvybei atsirasti. Tačiau kol kas neatsakyti klausimai kada šie okeanai atsirado ir ar yra vandens telkinių po Marso paviršiumi. Vyrauja požiūris, kad 'vandeningas' Marso laikotarpis buvo prieš kelis milijardus metų, kuomet Marsas buvo dar jauna planeta. O vandenyje, net nesant deguonies ir Saulės šviesos, jau galėjo atsirasti gyvybė, panaši į aptiktą Žemėje prie vandenynuose didelėje gelmėje iš žemės besiveržiančių šiltųjų srovių. 
Bet Murray mano, kad pastebėtas 'ežeras“ yra daug jaunesnis, gal tik kelių milijonų metų amžiaus. Jo teiginių remiasi teorija kad po nuolat šalta planetos pluta vulkaninė veikla galėjo sušildyti vandenį ir sukurti požeminius ežerus, vienas kurių ir išsiliejo į paviršių.
Jei tai tiesa, užšalusi jūra galėtų būti įdomi vieta sekančio marsaeigio tyrimams.
.
Space Daily
Rašyti komentarą (2 Komentarai) |
|
|
Ar juodoji mirtis įtakojo europiečių atsparumą ŽIV? |
|
16-03-2005 |
|
Dabar manoma, kad viduramžiais Europą niokojusios epidemijos turėjo neįtikėtinų pasekmių – 10 proc. europiečių suteikė atsparumą ŽIV infekcijai. Tik kurios ligos epidemijos? Vieni mokslininkai tvirtina, kad kai kuriuos iš mus imunitetu dvidešimtojo amžiaus marui apdovanojo jo pirmtakas maras, kiti – jog raupai. Aišku, jog kažkas sukėlė mutaciją, padedančią organizmui apsisaugoti nuo ŽIV. Ji paveikia baltųjų kraujo kūnelių proteiną ir neleidžia ŽIV pažeisti šių ląstelių, taip pat – imuninės sistemos. Tokia mutacija pasižyminčių žmonių Europoje žymiai daugiau, nei kituose kraštuose. Pasak paskutiniam tyrimui vadovavusio Liverpulio universiteto profesoriaus Christopherio Duncano, mutacijos prasidėjo prieš 2500 metų, o jas sukėlė reiškinys, lydėjęs kartų kartas, taigi maro hipotezė labai reali. Šio profesoriaus vadovaujama komanda matematiškai apskaičiavo, kad kai kilo maro epidemija, tarp 1347 ir 1350 m. nusinešusi 40 proc. europiečių gyvybes, tik 1 iš 20 tūkst. žmonių turėjo minėtąją mutaciją, ir šis skaičius augo lygia greta su naujomis epidemijomis. Tačiau kita mokslininkų grupė dar 2003 m. buvo paskelbusi, kad mutacijos priežastis – raupai, ir šios hipotezės atsisakyti neketina. Jeigu vis dėlto tiksli C. Duncano hipotezė apie marą, ja galima paaiškinti ne tik vidutinį mutacijos lygį Europoje, bet ir tai, kodėl jos paplitimo lygis Suomijoje bei Rusijoje didžiausias – apie 16 proc. (tuo tarpu Sardinijoje – tik 4 proc.). Baisiosios ligos protrūkiai Rusijoje ir Skandinavijoje tęsėsi daug ilgiau, nei likusioje žemyno dalyje, tad dabar tokia vertinga mutacija šiaurės Europoje galėjo vystytis maždaug iki 1800 m.
Nature
Rašyti komentarą (3 Komentarai) |
|
|
Norėdami pamatyti pirštų antspaudus mokslininkai naudoja rentgeno spindulius. |
|
15-03-2005 |
|
Televizijos serialuose dažnai dramatizuojamas teismo tardytojų darbas ir pagražinami jų modernios technologijos prietaisai, padedantys sugauti nusikaltėlius. Dabar tikrieji kriminologai greitai gali papildyti nauju ginklu savo kovos su nusikalstamumu arsenalą: ryškaus matymo technika, kuri fiksuoja pirštų antspaudus naudodama rentgeno spindulius. Pirmųjų naujojo prietaiso tyrimų rezultatai bus pristatyti šią savaitę kasmetiniame Amerikos chemikų draugijos susirinkime San Diege. Standartinės pirštų antspaudų paėmimo iš įvykio vietos procedūros metu rastas pirštų antspaudų pavyzdys yra padengiamas garais, skysčiu ar milteliais, kurie pirštų antspaudams suteikia spalvą ir padaro juos ryškiai matomus bet kokiame fone. Tačiau antspaudai, likę ant tokių paviršių kaip oda, plastikas ar tekstilės pluoštas, kartais labai sunkiai aptinkami. Technika, kurią sukūrė Chris Worley ir jo kolegos iš Los Alamos nacionalinės laboratorijos, yra neinvazinio tipo ir remiasi procesu, kuris žinomas kaip mikro–rentgeno spindulių fluorescencija (MXRF). Kai paviršius yra apšviečiamas plonu rentgeno spindulių spinduliu, MXRF įrenginys užfiksuoja tokias medžiagas kaip natris, kalis, chloras, kurios kaip druskos yra sudedamosios žmogaus prakaito dalys. Kadangi druskos yra pirštų antspaudus sudarančiuose piršto rumbeliuose, naudojant fluorescenciją galima sukurti skaitmeninį antspaudo atvaizdą. Chris Worley manymu, šis procesas – tai naujas vertingas tyrimo įrankis, kuriuo galės naudotis teismo tardytojai. Jis leis tyrėjams aptikti pirštų antspaudus jų nesunaikinant ant tokių paviršių, ant kurių jų negalima būtų rasti kitais būdais. Ši technika nepakeis senosios, tačiau galėtų ją puikiai papildyti. MXRF negali aptikti visų antspaudų, nes kai kurie iš jų neturi pakankamai būtinų šiam procesui medžiagų. Tačiau kartu šis įrenginys gali padėti aptikti antspaudus, kurie be jo būtų nepastebėti: mokslininkai tyrimais įrodė, kad šis įrenginys puikiai nustato pirštų antspaudus asmenų, kurie rankas buvo pasitepę kremu su ultravioletiniu filtru, kosmetiniu vandeniu ar seilėmis (visos šios medžiagos trukdytų nustatyti pirštų antspaudus tradiciniu būdu). Kol kas naujuoju metodu galima tirti tik tuos pirštų antspaudus, kuriuos galima pervežti į laboratoriją, turinčią MXRF įrenginį. Tyrėjų komandos nuomone, jei ir tolimesni tyrimai bus sėkmingi, panašiu įrenginiu bus galima naudotis komerciniais tikslais po 2 – 5 metų, galbūt tai bus nešiojamas prietaisas.
Scientific American
Rašyti komentarą (0 Komentarai) |
|
|
Ekspertai įvertina ugnikalnių superišsiveržimo riziką. |
|
15-03-2005 |
|
Geologai siūlo aptarti kritinės situacijos valdymą didžiulio ugnikalnių išsiveržimo (superišsiveržimo) atveju. Ekspertų teigimu, išsiveržimas panašus į neseniai BBC sukurtame filme vaizduojamą ugnikalnių superišsiveržimą Yellowstone parke (JAV), turėtų pasaulinio masto poveikį. Ekspertų ataskaitoje taip pat teigiama, kad tikimybė, jog įvyks panašus išsiveržimas, nuo 5 iki 10 kartų didesnė nei asteroido sukeltas poveikis. Šios ataskaitos autoriai nori atkreipti dėmesį į šį klausimą, kuris, jų manymu, yra ignoruojamas vyriausybių. Jie pabrėžia, kad nors tokie išsiveržimai labai reti žmonijos istorijoje, geologiniu atžvilgiu jie pasitaiko labai dažnai. Autorių teigimu, panašaus išsiveržimo poveikis nustumtų Azijos cunamį į šešėlį. Superišsiveržimo radioaktyvios dulkės gali sukelti „vulkaninę žiemą“, nusiaubti pasaulio žemės ūkį ir sukelti masinį badą. Ekspertų teigimu, poveikis būtų panašus į tą, kurį sukeltų į žemę atsitrenkęs 1,5 km skersmens uolos luitas. Tačiau panašūs įvykiai žemėje fiksuojami tik kartą per 400 000 – 500 000 metų, o didžiuliai išsiveržimai pasitaiko maždaug kartą per 100 000 metų. Geologijos profesoriaus Stephen Self, kuris prisidėjo prie šios ataskaitos paruošimo, teigimu, tai tėra apytiksliai apskaičiavimai, superišsiveržimai gali būti dar dažnesni, tačiau mokslininkai gali apie juos tiesiog nežinoti. Iki šiol mokslininkai dar neįvertino daugybės pasaulio vietų. JAV buvo užfiksuota daugiausia didelių išsiveržimų, tačiau taip gali būti todėl, kad daugiausia tyrimų buvo atlikta šioje šalyje. Vienas panašus superišsiveržimas prieš 74 000 metų Sumatros saloje žmonių rasę privedė prie išnykimo ribos. DNR tyrimai leidžia manyti, kad žmonių skaičius sumažėjo iki beveik 10 000, tikriausiai dėl klimato pokyčio poveikio. Profesoriaus Stephen Sarks iš Bristolio universiteto manymu, civiliniai nelaimingo atsitikimo planai turėtų būti panašūs į atominio karo. Dėl superišsiveržimo kilusi vulkaninė žiema gali trukti keletą metų ar dešimtmečių, priklausomai nuo išsiveržimo masto, ir pagal dabartinius kompiuteriu sukurtus modelius, gali sukelti pasaulinio masto atšalimą 5 – 10oC. Ataskaitoje, kurią pateikė Didžiosios Britanijos geologų bendrija, nurodomas 31 praeityje įvykęs superišsiveržimas.
BBC News
Rašyti komentarą (1 Komentarai) |
|
|
Pasiūlyta nauja vietos nustatymo sistema |
|
14-03-2005 |
|
Pasiūlyta nauja vietos nustatymo sistema, nepriklausanti nuo GPS (Global Positioning System) infrastruktūros
Linköping universiteto studentas savo disertacijoje pasiūlė naują navigacijos sistemą, nepriklausomą nuo GPS. Šiais laikais laivai yra labai priklausomi nuo pasaulinio palydovų tinklo, aptarnaujančio GPS sistemą, bet būna, kad jų gaunama informacija yra netiksli – radijo signalai gali būti užgožti, ekranuoti fizinių kliūčių, storo vandens sluoksnio, antenos apledėti ir pan., o tai gali sukelti nelaimę.
Doktorantas Rickard Karlsson iš Linköping universiteto pasiūlė iš principo naują kompiuteriniu modeliavimu pagrįstą būdą nustatyti objekto buvimo vietai, nepriklausomą nuo išorinių prietaisų siunčiamų signalų.
Tam naudojamas laivo radaras, kuris matuoja atstumus iki jį supančių objektų ir šie duomenys yra nuolat lyginami su skaitmeniniu jūros žemėlapiu. Povandeniniame laive sonaro duomenys lyginami su jūros paviršiaus skaitmeniniu žemėlapiu. Įvertinus duomenis apie laivo judėjimą, apskaičiuojama jo buvimo vieta. Metodas yra paremtas programine įranga su specialiu matematiniu algoritmu, vadinamu dalelių filtru, nuolat analizuojančiu gaunamus duomenis. Bandymai parodė, kad šis vietos nustatymo būdas jūroje veikia ne blogiau nei GPS, jį taip pat butų galima pritaikyti ir pramoninių robotų judėjimui valdyti, stebėti laivus iš lėktuvų, automobilių judėjimą ir pan. Eureka AlertRašyti komentarą (0 Komentarai) |
|
|
Naudojimosi mobiliaisiais telefonais skirtumai JAV ir Europoje. |
|
14-03-2005 |
|
Tarp daugelio kitų europiečius bei amerikiečius skiriančių bruožų yra ir skirtingi naudojimosi mobiliaisiais telefonais įpročiai. Antai naujų tyrimų duomenimis paaugliai iš Atėnų miesto JAV Džordžijos valstijoje maždaug 4 val. per dieną kalbasi fiksuotojo ryšio telefonu, o jų bendraamžiai iš Graikijos sostinės Atėnų išsiunčia vidutiniškai po 4 sms žinutes. Europos komisijos atstovai Briuselyje džiaugiasi, kad Europos Sąjungoje pavyko įdiegti bendrą mobiliojo ryšio standartą – GSM. JAV Federalinė komunikacijų komisija patenkinta tuo, kad viską leista apspręsti rinkai. Europiečiai patenkinti GSM ryšiu, naudojamu daugiau nei 100 šalių ir daugelyje jų visuotinai pripažintu. Šis ryšys egzistuoja ir JAV, bet drauge su kitomis sistemomis. Pasak JAV Federalinės komunikacijų komisijos atstovų, pastebima to nauda – šalyje mobiliojo ryšio naudotojai, kalbėdami daugiau, moka mažiau, nei europiečiai ar japonai. Tačiau ES 8 iš 10 gyventojų turi mobilųjį telefoną, o JAV – tik 6 iš 10. Vakarų Europos mobilieji operatoriai per 2004 m. gavo 142 milijardus JAV dolerių pelno, o JAV – tik 104 milijardus. Tačiau valstijose šis skaičius išaugo 11, o Europoje – 9 proc. Europoje mobiliuoju telefonu, kuriame įdiegta GSM sistema, galima naudotis visame žemyne, ko nepasakysi apie žmones, keliaujančius po skirtingas Amerikos valstijas. Netgi ne kiekvienas mobilųjį turintis amerikietis gali siųsti sms žinutes! Tad JAV labai plačiai naudojamasi balso pašto paslauga, kuri nėra populiari mūsų žemyne. Užtai daugeliui europiečių apie praleistą skambutį kokia nors “mobilioji sekretorė” praneša sms žinute. Skiriasi ir pokalbių apmokėjimo sąlygos. Dauguma europiečių ir už bendravimą paprastu, ir mobiliuoju ryšiu moka už minutę. Jaunimas taupo, siųsdamas pigias sms žinutes. Amerikiečiai, pasitelkiantys sms žinutes, moka ne tik už išsiuntimą, bet ir už gavimą. Tačiau JAV gyventojai tradiciškai mokėdavo abonementinį mokestį už neribotą naudojimąsi fiksuoto ryšio telefonu savo rajone, o dabar tą patį daryti gali, skambindami po visą šalį. Taigi apskritai amerikiečiai telefonu kalba daugiau. Taip pat jiems paprasčiau ir pigiau per fiksuoto ryšio operatorius naudotis internetu. Europiečiai mieliau duoda savo mobiliojo, o amerikiečiai – fiksuoto telefono numerį. JAV dažniau leidžiama pasirinkti abonementinį mokestį už neribotos trukmės pokalbius mobiliuoju telefonu, taip pat nemokamai skambinti nakties metu, savaitgaliais. Nepaisant Europos Komisijos raginimų, mūsų žemyne mobiliojo ryšio kompanijos paprastai ima maždaug euro už minutę mokestį už įeinančius bei išeinančius skambučius į užsienį. Dar vienas skirtumas – europiečiams labai paprasta pakeisti savo numerį ar operatorių, į aparatą įdedant kitą SIM kortelę.
Rašyti komentarą (0 Komentarai) |
|
|
Pažįstamos aplinkos prisiminimai išlieka ir po smegenų pažeidimo, kuris baigiasi rimta amnezija |
|
14-03-2005 |
|
Tiriant gyvūnus įrodyta, kad pažįstamos aplinkos prisiminimai išlieka ir po smegenų pažeidimo, kuris baigiasi rimta amnezija. Toronto mokslininkai tirdami žiurkių smegenis po pažeidimų įrodė, kad didžiulė erdvinės aplinkos patirtis padidina tikimybę, kad šie erdviniai prisiminimai bus išsaugoti po hipokampo pažeidimo, dėl kurio atsiranda rimta amnezija. Tyrimui vadovavo Dr. Gordon Winocur. Jau yra sukaupta daug mokslinių įrodymų, kurie leidžia manyti, kad hipokampo veikla yra lemiama mokymuisi ir naujų erdvinių prisiminimų atkūrimui bei navigacijai. Individai, kuriems ši zona pažeidžiama priepuolio ar galvos traumos metu, dažnai sunkiai mokosi naujos erdvinės informacijos savo aplinkoje. Tačiau jie gali nepakartojamai tiksliai prisiminti erdvinę informaciją, kurią sukaupė prieš traumą, pavyzdžiui, ankstesnį savo gyvenamąjį rajoną. Tyrimo metu mokslininkai sukūrė „žiurkių kaimelį“, kuris priminė žmonių gyvenamąją aplinką, Nes norėjo įsitikinti, ar gyvūnai, turintys didžiulę erdvinę patirtį, kaip ir žmonės išsaugotų erdvinius prisiminimus po hipokampo pažeidimo. Žiurkių kaimelis buvo sukurtas su įvairiais keliais ir praėjimais, kai kurie iš baigdavosi „apdovanojančiuose kambarėliuose“, kuriuose buvo maisto ir vandens. Žiurkės buvo padalintos į tris grupes: primoji gyveno šiame kaimelyje tris mėnesius, antroji negyveno kaimelyje, tačiau mokėsi jame orientuotis kartu su pirmosios grupės žiurkėmis (ieškojo „apdovanojančių kambarėlių“), trečioji visai nepažino kaimelio. Po trijų mėnesių visoms trims žiurkių grupėms buvo atliktos operacijos, kurių metu pažeisti jų hipokampai. Tada buvo stebimi jų sugebėjimas orientuotis ir erdvinė atmintis, Kol jos judėjo kaimelyje. Žiurkės, kurios visus tris mėnesius gyveno kaimelyje, lengvai rado kambarėlius su maistu. Tyrimo autoriaus teigimu, tai pirmasis tyrimas pademonstravęs, kad gyvūnų ir žmonių hipokampo traumų atveju, stebimos vienodos erdvinės atminties išsaugojimo tendencijos. Tyrimo rezultatai pabrėžia, kad net smarkiai pažeidus atminčiai svarbias smegenų zonas, kitos atminties formos yra išsaugomos ir galbūt net palaikomos kitų smegenų zonų. Tyrimo autoriaus manymu, tyrimo rezultatai leidžia vystyti tolimesnes terapijos strategijas, paremtas išlikusiomis kognityvinėmis funkcijomis, kurios galėtų padėti pažeistoms smegenų zonoms atgauti bent dalį savarankiškumo.
Science Daily
Rašyti komentarą (0 Komentarai) |
|
|
Manoma, kad surasta bežvaigždė galaktika |
|
13-03-2005 |
|
Astronomai paskelbė, kad, jų manymu, surasta pirmoji tamsioji galaktika tai didelės masės besisukanti materija, neturinti žvaigždžių ir esanti už 50 milijonų šviesmečių, galaktikų spiečiuje Mergelės žvaigždyne. Pirma informacija apie ši nematomą objektą buvo gauta 2000-aisiais, atliekant radijo bangų stebėjimus Lovell teleskopu Česire, Anglijoje, kuomet buvo aptiktas didelis vandenilio atomų debesis, milijonus kartų sunkesnis nei saulė, apie kurią jis sukosi. Vėliau Arecibo radio telekopu, esančiu Puero Rike, šie duomenys buvo patvirtinti, ir debesys buvo pavadintas VIRGOHI21. 'Pagal jo sukimosi greitį mes padarėme išvadą, kad VIRGOHI21 yra tūkstančius kartų sunkesnis, nei realiai turėtų būti šis vandenilio atomų debesis', pasakė vienas iš šio objekto atradėjų Robert Minchin iš Cardifo universiteto. Jei tai butų įprastinė galaktika, ji turėtų būti ryški ir matoma net mėgėjišku teleskopu. Visi anksčiau skelbti pranešimai apie tamsiųjų galaktikų atradimus buvo paneigti, jas įdėmiau ištyrinėjus optiniais teleskopais ir suradus juose žvaigždžių, tačiau VIRGOHI21 atveju žvaigždžių jame nebuvo surasta. Scientific American  Nuotrauka, padaryta Kardifo universiteto Niutono teleskopu
Rašyti komentarą (7 Komentarai) |
|
|
Visame pasaulyje moterys užima mažiau vadovaujančių postų akademiniame pasaulyje. |
|
13-03-2005 |
|
Tyrimo metu nustatyti, kad šiems skirtumams įtakos turi kultūriniai ir politiniai veiksniai atskirose šalyse. Daugelyje šalių vadovaujančius postus akademiniame pasaulyje užima vyrai, kurių skaičius juose gerokai viršija moterų. Neseniai grupė mokslininkų nusprendė paaiškinti šį skirtumą ir ištirti, ar šis skirtumas atspindi skirtingą moterų ir vyrų gydytojų skaičių, ar veiksnius, būdingus tam tikrai konkrečiai šaliai. Tyrime šie klausimai atskleidžiami remiantis vienu pavyzdžiu – reumatologijos specialybės atstovų tyrimu istoriniu, socialiniu ir kultūriniu aspektu įvairiose pasaulio vietose. Tyrimui vadovavo Švedijos Karolinska instituto mokslininkė Ingrid E. Lundberg. Tyrimo metu tarptautinė moterų gydytojų moterų grupė analizavo lyčių tendencijas tarp medicinos studentų, gydytojų ir profesorių Europoje, Šiaurės Amerikoje, Lotynų Amerikoje, Japonijoje ir Turkijoje. Tyrimo duomenys rodo, kad atskirose šalyse vadovaujančias pareigas užimančių moterų skaičius labai skiriasi, tai leido manyti, kad įtakos turi nacionaliniai ir kultūriniai veiksniai. Procentinė dalis moterų šiose pareigose atskirose šalyse skyrėsi dešimtadaliu. Daugiausia moterų užimančių vadovaujančias pareigas buvo Turkijoje, Brazilijoje ir Meksikoje. Švedijoje, kurioje buvo pastebėtos tos pačios tendencijos, kaip ir visoje Europoje, mokslininkai nustatė, kad beveik pusė (46%) reumatologijos specialistų 2003 metų sausio mėnesį buvo moterys, jos sudarė tik 22% reumatologijos profesorių. Nors JAV aukštas pareigas einančių moterų skaičius nuo 1970 metų išaugo, jis neišaugo taip sparčiai, kaip studentų įstojusių mokytis skaičius. Japonijoje užfiksuotas dar didesnis atotrūkis tarp lyčių. Šioje šalyje tik 14,4% visų gydytojų sudaro moterys ir tik 4,1% vadovaujančių pareigų medicinos mokyklose užima moterys. Tačiau yra keletas labai ryškių išimčių. Meksikoje 36% reumatologijos koledžo narių yra moterys, o tarp mokslininkų reumatologų 34% sudaro moterys. Brazilijoje vyrauja panaši tendencija: 43,4% moterų reumatologių, kurios sudaro 41,3% vadovaujančias pareigas užimančių reumatologų. Turkijoje buvo užfiksuotas didžiausias vadovaujančias pareigas užimančių moterų skaičius. Šioje šalyje reumatologijoje yra40% moterų ir jos sudaro 43% mokslinį laipsnį 8 Turkijos universitetuose turinčių reumatologų. Tyrimo autoriai atkreipia dėmesį, kad Europoje, Lotynų Amerikoje ir Šiaurės Amerikoje pastaraisiais metais didėja įstojančių mokytis moterų skaičius, tačiau vadovaujančiose pareigose moterų ir vyrų santykis išlieka tas pats. Kai kuriose srityse mažesnį moterų skaičių vadovaujančiose pareigose galima paaiškinti mažu tą specialybę turinčių moterų skaičiumi, tačiau toks paaiškinimas netinka reumatologijai. Kiti veiksniai, tokie kaip didesnis dėmesys šeimai, o ne karjerai, paaiškina šiuos skirtumus tik iš dalies, bet ne visiškai. Turkijoje, kur daugiau moterų užima vadovaujančias pareigas, vienas iš svarbių veiksnių buvo vyriausybės, kuri skatino moterų švietimą ir dalyvavimą profesiniame gyvenime, politika siekiant pakeisti moters padėtį visuomenėje. Norėdami paaiškinti, kodėl pokyčiai šioje srityje vyksta taip lėtai, mokslininkai mini neformalias tebegaliojančias akademinio mokslo normas, kultūrines normas ir moterų vaidmenį atskirose šalyse. Moterų ir vyrų santykis, mokslininkų nuomone, nepasikeis, jeigu vyriausybė nesiims konkrečių veiksmų. Dėl tokių veiksmų lyties klausimui gali būti skiriama daugiau dėmesio, t. y. konferencijose gali būti didesnis pranešimus skaitančių moterų skaičius, moterims gali būti suteiktos gausesnės galimybės siekiant karjeros. Savo išvadose tyrimo autoriai rašo, kad mažas moterų įsitraukimas į mokslą kelia grėsmę lygioms galimybėms visuomenėje ir mokslo ateičiai. Lyčių įvairovė skatintų mokslinių tyrimų kūrybiškumą ir įvairovę, todėl mokslas galėtų aprėpti daugiau poreikių.
Eureka Alert
Rašyti komentarą (0 Komentarai) |
|
|
Artėja pandų poravimosi sezonas. |
|
12-03-2005 |
|
Zoologijos sodas uždaro parodą, kad suteiktų pandos truputėlį daugiau privatumo. Nacionalinio JAV zoologijos sodo žvaigždės Mei Xiang ir Tian Tian šiemet artėjant jų poravimosi sezonui turės daugiau privatumo. Ankstesniais metais pandų poravimosi metu paroda nebuvo uždaroma ir lankytojai galėjo jas stebėti, tačiau šiemet pandų paroda bus uždaryta kelioms dienoms. Pandų mėginimai susilaukti palikuonių labai sudėtingi, todėl jų metu negalima padaryti klaidų. Tik dieną ar dvi per metus patelės yra pasiruošusios poruotis. Zoologijos sodo darbuotojai pastebi, kad Mei Xiang hormonų pasikeitimai rodo, jog netrukus ji galės poruotis. Paprastai patelė būna pasiruošusi poruotis balandžio ar gegužės mėnesį. Mei Xiang estrogeno kiekis sparčiai didėja. Nacionalinio zoologijos sodo Džono Gibonso (John Gibbons) teigimu, kai estrogeno kiekis vėl ima kristi, ateina tinkamiausias metas poravimuisi. Šis procesas vyksta tik kartą per metus, todėl pandų poravimasis ir yra toks didelis iššūkis. 6 metų Mei Xiang ir 7 metų Tian Tian yra antroji didžiųjų pandų pora nacionaliniame zoologijos sode. Abu tapo zoologijos sodo eksponatais 2000 metais, kai buvo 10 metų pasiskolinti iš Kinijos. Zoologijos sodo teigimu, gimęs palikuonis būtų Kinijos nuosavybė ir greičiausiai būtų išgabentas į šią šalį. Trys mėginimai suporuoti šias pandas žlugo, tačiau tikimasi, kad šis bandymas bus sėkmingas. Pandos bus apgyvendinamos kartu, vėliau išskiriamos ir šis procesas bus pakartotas keletą kartų.
CNN News
Rašyti komentarą (0 Komentarai) |
|
|
Mokslo naujienos
