Inovacijos yra neatsiejama kiekvienos šalies konkurencingumo, ekonomikos augimo ir pažangos sąlyga, o žmonės, kuriantys ir įgyvendinantys inovatyvius sumanymus, yra neįkainojamas turtas. Lietuvoje iš tiesų turime nemažai žmonių, gebančių kūrybiškai mąstyti ir kurti perspektyvias idėjas – tai patvirtino gegužės viduryje Lietuvos ambasadose Paryžiuje ir Briuselyje vykusios idėjų mugės „Innovative people without borders“, kuriose pristatyta net trylika lietuviškų projektų.

Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos (LJMS) iniciatyva gegužės 12 d. LR Prezidento rūmų Baltojoje salėje iškilmingai apdovanoti geriausių per praėjusius metus Lietuvoje apgintų disertacijų autoriai.

2011 m. gegužės 18 d. sukanka 10 metų, kai Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacija (UNESCO) Kryždirbystę ir kryžių simboliką Lietuvoje pripažino unikalia žmonijos nematerialaus kultūros paveldo vertybe.

Skaitau antrą pataisytą knygos „Dramatiškos biografijos“ leidimą (leidykla „Mintis“, 2007). Autorius – Rokas Subačius, kurio pavardės nėra nei jokiame informaciniame žinyne, nei enciklopedijoje. Tai knyga, leidžianti autoriui savo subjektyvias mintis pateikti kaip neginčijamus faktus. Užkliuvo skyrius pavadinimu „Juozas Ambrazevičius-Brazaitis Laikinosios vyriausybės laikinasis vadovas“ (99–113 p.).

Gegužės 12-ąją Vilniuje, Žvėryne atidengtas paminklas žymiam poetui simbolistui, rusų poezijos sidabrinio amžiaus vienam iš žymiausių atstovų, Lietuvos ir lietuvių bičiuliui Konstantinui Balmontui (1867–1942). Vieta paminklui parinkta kaip reta vykusi – jaukios Latvių gatvės skverelis, kur čiulba paukščiai ir pakanka natūralios žalumos. Poetui, kuris taip nemėgo didelių miestų ir minios triukšmo, toks sąlytis su gamta turėtų patikti. Paklausti jo paties negalėsime, bet laimei poeto eilėraščiai mums atsako į daugybę klausimų, o kartais pasako ir gerokai daugiau negu įstengiame įdėti į klausimą.

Gegužės 5–6 d. Vilniaus universitete vyko žymaus Lietuvos gamtininko, botaniko profesoriaus Stanislovo Bonifaco Jundzilo (1761–1847) gimimo 250-osioms metinėms skirta tarptautinė konferencija „Gamtos mokslai XIX a. pradžioje, jų raida ir sąsajos su šiandiena“. Dalyvavo pranešėjai iš Lenkijos, Švedijos, Austrijos, suprantama, ir Lietuvos. Neatvykus Baltarusijos mokslininkams, konferencijos programa buvo sutrumpinta, antrą dieną pasitenkinta tik ekskursija po Vilniaus senamiestį ir Sereikiškių parką. Taip pat aplankytos Vilniaus Bernardinų kapinės, kur palaidoti profesoriai S. B. Jundzilas ir Juozapas Jundzilas (1794–1877).

Gimtosios kalbos, spaudos ir knygos diena nuvilnijo per Lietuvą tarsi gaivaus pavasarinio lietaus šuoras. Tiesa, apie orą to nepasakysi, nes staiga atšalę gerai savaitei pristabdė sodų žydėjimą, privertė su nerimu žvelgti į pražydusius trešnių medžius – ar nakties šalnos nepakąs žiedų.

2011-ieji Kaunui – vėl jubiliejiniai. Prieš 650 metų – 1361-iais – pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėtas Kauno vardas. Tai Kauno vardinės, bet ne miesto pradžia. Kauno miestas įteisintas 1408 m., kai jam buvo suteikta Magdeburgo teisės / magdeburginės savivaldos privilegija. Pastaroji – jau miesto „gimimo metrikai“. Todėl 2008-iais minėjome Kauno miesto 600 metų jubiliejų. Taigi, Kauno vardas bemaž puse šimtmečio senesnis už patį miestą.