Europos Sąjunga

EuroTermBank konsorciumas praneša, kad pradės veikti įvairių kalbų terminologijos portalas adresu www.eurotermbank.com . Tai daugelio Europos terminų bankas, teikiantis bendrą sąsają su išsamiais žiniatinklio terminologijos ištekliais. Šiuo metu galima rasti maždaug 600 tūkst. terminų įrašų, kuriuose yra daugiau kaip 1,5 milijono terminų įvairiomis kalbomis.

Nuo 2002 m. Vilniaus kooperacijos kolegijoje sėkmingai vykdoma Socrates/Erasmus programa. Pagal šią programą mūsų studentai mokėsi Belgijos, Škotijos, Portugalijos, Švedijos, Vokietijos, Ispanijos, Suomijos aukštosiose mokyklose, o šiais metais planuojama vykti į Ispaniją, Suomiją, Portugaliją ir Švediją. Pasiekti rezultatai džiugina Kolegijos dėstytojus ir vadovybę, nes sugrįžę studentai toliau sėkmingai tęsia studijas ir kitus skatina aktyviai dalyvauti tarptautiniuose projektuose.

Toliau kalbamės su prof. Palmira Jucevičiene, Kauno technologijos universiteto Edukologijos studijų instituto direktore, Ugdymo sistemų katedros vedėja.

Gruodžio 19 d. Radisson SAS viešbučio konferencijų salėje, Vilniuje, Pilietinės visuomenės instituto iniciatyva buvo surengta konferencija Kokių sprendimų reikia, kad Lietuva Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramą 2007–2013 metais panaudotų veiksmingai? Europos Komisijos remiamoje konferencijoje buvo aptarti Europos Sąjungos struktūrinės paramos veiksmingo panaudojimo principai ir kriterijai, šios paramos panaudojimo Lietuvoje prioritetai, numatyti ir siekiamos plėtros rezultatai.

Konferencijos pirmoje dalyje dalyvavę LR Seimo vicepirmininkas, Seimo Europos reikalų komiteto pirmininkas Andrius Kubilius, finansų ministras Zigmantas Balčytis, ūkio ministras Vytas Navickas, Ekonomikos instituto mokslo darbuotojas Dmitrijus Celovas, kartu su posėdžiui vadovavusiu Pilietinės visuomenės instituto direktoriumi Dariumi Kuoliu mėgino aiškintis, kokių bendrų plėtros rezultatų pasieksime panaudoję ES paramą.

Į šią konferencijos dalį straipsnyje ir sutelksime dėmesį, nors ne mažiau reikšmingos buvo ir kitos dvi konferencijos temos: kokius pagrindinius sanglaudos skatinimo ir infrastruktūros plėtros projektus įgyvendinsime ir ar pakeis ES parama švietimo ir mokslo sistemą bei žmogiškųjų išteklių kokybę?

Gruodžio 12 d. Vilniaus universiteto Senato salėje inauguruotas Lietuvos mokslų akademijos užsienio narys prof. Deividas Bridžas (David Bridges) iš Jungtinės Karalystės. Jis yra Kembridžo universiteto Šv. Edmundo koledžo (St. Edmund’s College) tarybos narys, Von Hiugelio (Von Hügel) instituto vadovas, Edukacinių tyrimų ir plėtros centro direktorius, taip pat Rytų Anglijos universiteto (East of England University) taikomųjų edukacinių tyrimų centro profesorius. Jis yra vienas iš 14 Jungtinės Karalystės ekspertų, vertinančių edukacinių tyrimų kokybę šalies mastu. Profesoriaus publikacijose daugiausia dėmesio skiriama filosofinei diskusijai, pedagogų rengimui, filosofinei ir edukologinei tyrimų bazei. Reikšmingas profesoriaus įnašas į mokslo ir edukologijos studijų plėtotę Lietuvoje, Jungtinės Karalystės ir Lietuvos universitetų akademinių mainų stiprinimą edukologijos srityje, mūsų šalies universitetų veiklos garsinimą Europos mastu.

Jonė Grigaliūnienė
Vilniaus universitetas

Bolonijos procesas* ir jo įgyvendinimo rezultatai – Lietuvoje dar mažai diskutuojama tema. Net ir akademinės bendruomenės atstovai Bolonijos procesą dažnai suvokia supaprastintai. Daugeliui atrodo, jog Bolonijos procesas – tai vien tik dviejų ciklų (bakalauro ir magistro) studijų ir kreditų sistema. Kadangi Lietuvoje dviejų studijų ciklų sistema veikia nuo 1993 m., gali susidaryti įspūdis, jog mes jau įgyvendinome pagrindinius Bolonijos proceso reikalavimus. Apie tokį supaprastintą Bolonijos proceso supratimą yra užsiminęs J. L. Mackenzie’is, vadovavęs Londone vykusiai diskusijai apie Bolonijos proceso įgyvendinimą ir anglistikos studijas. Šio straipsnio autorė rengdamasi konferencijai, stengėsi susipažinti ne tik su svarbiausiais dokumentais ir nutarimais, bet ir kitokia akademinio diskurso, susijusio su Bolonijos proceso įgyvendinimu, medžiaga. Tokios, deja, nelabai pavyko rasti, nes mūsų akademinė bendruomenė apie tai nediskutuoja. Beje, apskritojo stalo diskusijos dalyviams rengiantis konferencijai buvo išsiųsta 25 klausimų anketa. Atsakymai į ją ir turėjo sudaryti diskusijos pagrindą. Visi diskusijos dalyviai buvo suskirstyti į dvi grupes: jau įgyvendinančius Bolonijos proceso reikalavimus ir dar tik pradedančius ar besirengiančius įgyvendinti. Lietuva buvo priskirta antrajai grupei, ir tai iš karto sukėlė nepasitenkinimą bei nepritarimą. Tačiau pasigilinus į problemas, paaiškėjo, kad be jau minėtų laimėjimų (dviejų studijų ciklų ir kreditų sistemos) nelabai kuo turime pasidžiaugti.

Europos Sąjungos (ES) Erasmus Mundus programa gyvuoja trečius metus ir jau tapo tokia populiari, kad planuojama ją plėsti. Erasmus Mundus – tai ES aukštojo mokslo institucijų bendradarbiavimo su trečiosiomis šalimis ir mobilumo programa. 2006 m. Europos Komisija patvirtino dar 32 universitetų bendradarbiavimo projektus pagal šios programos veiklas.

Erasmus Mundus programa siekia Europai grąžinti lyderio pozicijas tarptautinėje universitetų erdvėje. Ši programa skirta pagerinti Europos aukštojo mokslo kokybę bei bendradarbiavimą su trečiosiomis šalimis. Ji remia Europos aukščiausios kokybės magistrantūros kursus, ne tik leidžia studentams bei mokslininkams iš viso pasaulio studijuoti Europos aukštosiose mokyklose, bet ir suteikia galimybę Europos studentams išvykti į trečiąsias šalis. Europos aukštasis mokslas tampa vis patrauklesnis ir prieinamesnis trečiosiose šalyse.

Europos Komisija kartu su Lietuva ir kitomis Europos Sąjungos šalimis narėmis svarsto reglamentą, kuriuo numatoma įsteigti Europos technologijų institutą. Pagrindinis instituto tikslas - skatinti inovacijas Europoje.

Komisija siūlo, kad institutą sudarytų nedidelė centrinio valdymo struktūra bei žinių ir inovacijų bendruomenės, turėsiančios įgyvendinti instituto tikslus bei uždavinius. Numatoma, kad valdymo taryba išskirs svarbiausias sritis, kuriose pradės veikti žinių ir inovacijų bendruomenės. Šios bendruomenės, tautinės ar tarptautinės, kursis savanoriškai, o jas tvirtins valdymo taryba.

                 
Kurkime ateitį drauge!

VU Teorinės fizikos ir astronomijos institutas (VU TFAI), Matematikos ir informatikos institutas (MII), VU Teorinės fizikos ir astronomijos instituto Planetariumas (VU TFAI Planetariumas) bei Lietuvos mokslininkų sąjunga (LMS) pradėjo įgyvendinti 1,17 milijono litų vertės projektą Mokslas. Mokslininkai. Visuomenė, kurio tikslas - priartinti mokslą prie visuomenės, supažindinti plačiąją visuomenę su mokslininkų veikla, sukurti šiuolaikiškomis interneto technologijomis pagrįstas mokslo žinių, inovacijų, technologijų, neformalaus švietimo sklaidos visuomenėje priemones, stiprinti tarpdisciplininius ryšius tarp įvairių mokslo šakų.

Europos Sąjungos (ES) Tempus programa remia aukštojo mokslo reformas ES kaimyninėse šalyse: universitetų bendradarbiavimo projektai bei papildomos priemonės yra ES indėlis modernizuojant Europos kaimyninių šalių aukštojo mokslo sistemas. 2006 m. Europos Komisija pagal šią programą patvirtino dar 110 naujų universitetų bendradarbiavimo projektų ir 61 papildomų priemonių programą.