Mokslo institucijose

LR Mokslo ir studijų įstatyme numatyta vykdyti eksperimentinę (socialinę, kultūrinę) plėtrą, kurios tikslas – kurti inovacijas, kurios grįstų žmogaus, kultūros ir visuomenės problemų sprendinius (LR Mokslo ir studijų įstatymas, 2009). Bolonijos procese iki 2020 m. kaip prioritetinė sritis numatytas ugdymas, tyrimai, naujovės (Liuveno ir Louvain-la-Neuve ministrų komunikatas, 2009). Atliepdami šiems strateginiams iššūkiams Lietuvos edukologijos mokslininkai siekia sukurti kompiuterines programas ugdymo teorijos ir praktikos tikslams įgyvendinti.

Mokslo Lietuva kalbina Lenkų instituto Vilniuje direktorių Mariušą Gaštolą (Mariusz Gasztoł), pasibaigus jo darbo ketverių metų kadencijai.

Kaip mūsų tauta suvokė savo tapatumą istorijos tėkmėje – nuo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės iki dabarties žinių visuomenės, kokios jo raiškos formos, kas esame šiandien? Atsakymą į šį klausimą padės rasti fundamentiniai tyrimai, kuriuos numatoma atlikti įgyvendinant naują nacionalinę mokslo programą Valstybė ir tauta: paveldas ir tapatumas. Programą patvirtino Švietimo ir mokslo ministerija, jos įgyvendinimą administruos Lietuvos mokslo taryba.

Švietimo ir mokslo ministerija skelbia konkursą užsienyje gyvenantiems lietuvių kilmės mokslininkams mokslo premijoms gauti. Iki vasario 28 dienos užsienio šalių lietuvių bendruomenės gali siūlyti savo kandidatus. Šalyse, kuriose tokių bendruomenių nėra, paraiškas premijai gauti gali teikti patys mokslininkai.
Konkurse gali dalyvauti mokslo laipsnį ir (ar) pedagoginį vardą turintys Lietuvos Respublikos piliečiai, ilgiau nei trejus metus nuolat gyvenantys užsienyje, bei lietuvių kilmės asmenys, pateikę lietuvių kilmę įrodančius dokumentus.

Šviesos spindulys šioje diskusijoje yra jau tai, kad ne vien Lietuvos technikos bibliotekos darbuotojai atėjo išsakyti savo nuomonę dėl LTB ateities. Atėjo skaitytojai, mokslininkai, architektai, verslo ir patentinės srities specialistai, spaudos darbuotojai. Ar tai ne pilietiškumo pasireiškimas? Tegu bet kuris, pareigūnas ar valdininkas, išdrįs pasakyti, kad čia susirinkusių žmonių balsai nieko verti, kad jie, tautos išrinktieji ar partijų paskirtieji, geriau išmano visus reikalus. Šiuo atveju jiems reikėtų čia išsakytas mintis stropiai fiksuoti savo bloknotuose ir pateikti atsakymus į diskusijoje išsakytas mintis. „Mokslo Lietuvoje“ tiems atsakymams išspausdinti rasime vietos. Nebent valdžia viską žino, jai patarimų nereikia, o žmonių balsų ji nelinkusi girdėti. Bet tikriausiai taip juk nėra.

Baigėsi Lenkų instituto Vilniuje direktoriaus Mariušo Gaštolo (Mariusz Gasztoł) ketverių darbo metų kadencija. Mokslo Lietuvoje spausdinome nemažai straipsnių apie Lenkų instituto renginius, tad prieš atsisveikindami kalbinome poną Mariušą Gaštolą ne vien apie Lenkų institutą, bet ir apie mūsų tautų tolesnį bendradarbiavimą Europos Sąjungos erdvėje.

Gyvybingi ryšiai sieja Lietuvių kalbos institutą su Rusijos valstybiniu Imanuelio Kanto universitetu Kaliningrade. Ne tik lituanistams, bet ir kiekvienam lietuviui Karaliaučiaus kraštas sunkiai įsivaizduojamas be Martyno Mažvydo ir jo 1547 m. išspausdinto Katekizmo – tai spausdintinės lietuviškos knygos gimtavietė. Jonas Bretkūnas ir Danielius Kleinas, Kristijonas Donelaitis ir Liudvikas Gediminas Rėza, pagaliau Vydūnas – visų jų pėdos giliai įspaustos į tą žemę.

Lietuvos technikos bibliotekoje spalio 25 dieną surengta diskusija, kurioje be bibliotekos darbuotojų dalyvavo ir skaitytojai. Visus jaudina šios ir kitų specialiųjų Lietuvos bibliotekų likimas, išgirdę „bibliotekų veiklos optimizavimas“ gyvenimo vėtyti ir mėtyti diskusijos dalyviai įtaria gresiantį blogiausią iš galimų variantų – bibliotekų palaipsnį marinimą ir uždarymą.

2009 m. Lietuvos mokslo premijų konkursui pateikti darbai

LR Švietimo ir mokslo bei Kultūros ministerijų surengtoje apskritojo stalo diskusijoje Šiuolaikinė mokslinė biblioteka – moderniam mokslininkui ir visuomenei buvo aptarta daugelis mokslinei ir plačiajai visuomenei rūpimų klausimų.
Apie medicinos mokslinių bibliotekų specifiką ir kokia turėtų būti akademinė mokslinė biblioteka apskritojo stalo diskusijoje kalbėjo Kauno medicinos bibliotekos direktorė Meilė Kretavičienė, Lietuvos akademinių bibliotekų asociacijos pirmininkė. Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos generalinis direktorius Vytautas Gudaitis nagrinėjo kultūros paveldo išsaugojimo klausimus bibliotekose.