Mokslo institucijose

Aštuonerių metų kryptingas darbas subrandino ilgai lauktą vaisių – Vilniaus universiteto Filologijos fakultete atidarytas Latvistikos kabinetas, kurį neperdedant būtų galima pavadinti naujos kokybės Latvistikos mokslo ir studijų centru. Šia proga kovo 28 d. Filologijos fakulteto Vinco Krėvės auditorijoje buvo surengtas iškilmingas renginys – konferencija, kurioje dalyvavo Latvijos bei Lietuvos švietimo ir mokslo ministrės habil. dr. Tatjana Kuokė (Koķe) ir Roma Žakaitienė, Latvijos Respublikos ambasadorius Lietuvoje Hardijus Baumanis (Hardijs Baumanis) ir Lietuvos Respublikos ambasadorius Latvijoje Antanas Vinkus, Lietuvos Respublikos Prezidento patarėja doc. dr. Irena Vaišvilaitė, įvairių valstybės institucijų aukšti pareigūnai, garbingi profesoriai, dėstytojai, svečiai ir studentai. Taip pat atvyko kalbininkų iš Latvijos, Lenkijos, Švedijos ir Vokietijos. Pranešimus skaitė ar atsiminimais dalijosi istorikas prof. Zenonas Butkus, kalbininkai akad. Zigmas Zinkevičius, prof. habil. dr. Albertas Rosinas, prof. Algirdas Sabaliauskas, kalbėjo Filologijos fakulteto dekanas doc. dr. Antanas Smetona.

Tarptautinę sergančiųjų vėžiu (vasario 3 d.) ir Tarptautinę ligonio dieną (vasario 11 d.) Vilniaus universiteto Onkologijos institutas pažymėjo moksline praktine konferencija Kai kurie psichosocialiniai ir klinikiniai onkologijos aspektai.

Šio „Mokslo Lietuvos“ numerio išleidimą remia Chemijos institutas

2007 m. gruodžio mėn. akredituota Chemijos instituto Korozijos bandymų laboratorija, o š. m. vasario 5 d. Institutas gavo šį faktą patvirtinantį pažymėjimą. Nuo šiol pagal LST EN ISO/IEC 17025:2006 standartą laboratorija galės atlikti metalų ir jų lydinių, anodinių ir katodinių metalo dangų, konversinių dangų, anodinių oksidinių dangų ir organinių dangų metalinių medžiagų korozijos bandymus. Jų rezultatai bus pripažįstami.

Buvęs ilgametis Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakulteto dekanas (1994–2004), žymus biologas prof. habil. dr. Jonas Remigijus NAUJALIS, šiuo metu vadovaujantis Botanikos ir genetikos katedrai, ir profesoriaus buvęs disertantas Vilniaus universiteto Botanikos sodo direktorius dr. Audrius SKRIDAILA diskutuoja apie aktualius Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakulteto ir Botanikos sodo klausimus.

Vasario 1 d. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos Kolegijų salėje galėjome išvysti už mokslą ir inovacijas valstybėje atsakingus asmenis, aukščiausio rango ministerijos pareigūnus ir šalies mokslo elitą – universitetų rektorius, prorektorius ir veržliausius įvairių sričių mokslo žmones. Įvykis išsiveržia iš kasdienybės ribų: paskelbtas oficialus kvietimas rengti Slėnių plėtros programas, kurios po ekspertinio vertinimo bus pateiktos tvirtinti LR Vyriausybei. Tai antrasis slėnių kūrimo etapas: pirmajame etape buvo paskelbtas slėnių vizijų kūrimo konkursas, o antrajame – kvietimas teikti plėtros programas.

Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) leidykla šių metų pradžioje išleido monografiją Kaitrai atsparūs šamotbetoniai. Jos autoriai dr. Stasys-Algimantas Goberis ir dr. Valentinas Antonovičius yra 2006 m. Lietuvos nacionalinės premijos laureatai. Šioje knygoje jie apibendrino VGTU Termoizoliacijos instituto Kaitrai atsparių betonų laboratorijoje atliktus tyrimus ir daugiametę patirtį pritaikant eksperimentų rezultatus gamyboje.

33 veiklos metų patirtį turinti UAB Fermentas Lietuvos mastais yra unikali bendrovė. Tokia galėtų didžiuotis bet kuri šalis, nepriklausomai nuo jos dydžio ir ambicijų. Fermentas kuria, gamina ir platina genų inžinerijos bei genominiams tyrimams, molekulinei diagnostikai skirtus biotechnologijos produktus. Būtina pabrėžti, kad platina 70 užsienio šalių, kuriose sutelkta 95 proc. pasaulio biotechnologijos rinkos. Bendrovė užsitikrino vietą analogiškus biotechnologijos produktus gaminančių didžiausių pasaulio kompanijų penketuke. Tai daugiau kaip 300 Fermente dirbančių aukštos klasės specialistų (tarp jų 2 profesoriai ir 32 mokslų daktarai) nuopelnas. Jų kuriami ir gaminami fermentai, cheminiai ir biocheminiai reagentai – per 700 produktų – iškeliauja į daugiau kaip trečdalį pasaulio valstybių.

Vilniaus Gedimino technikos universitete vykusios XI mokslo istorikų konferencijos metu kalbiname nuolatinį šių konferencijų organizatorių šio universiteto Mokslotyros centro vyresnįjį mokslo darbuotoją prof. Algimantą NAKĄ.

Sausio 16 d. Lietuvos nacionalinis muziejus pasirašė paramos sutartį maždaug 70 tūkst. litų sumai su Japonijos ambasada, pagal kurią sutvirtinamas dar 2003 m. užsimezgęs bendradarbiavimas. Sutartį pasirašė Japonijos ambasados Lietuvoje laikinasis reikalų patikėtinis p. Yasuji Odoko ir Lietuvos nacionalinio muziejaus direktorė p. Birutė Kulnytė.

Pabaiga, pradžia 2007 m. Nr. 21Biochemijos institute, mininčiame savo veiklos 40-metį, surengta apskritojo stalo diskusija su Instituto kviestiniais svečiais: dr. Nagliu Maliu (Jungtinė Karalystė), Ph. D. Andriumi Kazlausku (JAV), dr. Tautgirdu Ruzgu (Švedija) ir dr. Sauliumi Butėnu (JAV), buvusiais Biochemijos instituto direktoriais, Lietuvos mokslų akademijos tikraisiais nariais prof. Juozu Kuliu ir prof. Valdemaru Razumu, Instituto Tarybos pirmininku dr. Rolandu Meškiu, direktoriumi prof. Valdu Laurinavičiumi bei skyrių vedėjais dr. Algirdu Palaima ir dr. Mindaugu Valiumi.