Renginiai

Paskutinioji 2007-ųjų metų Lietuvos mokslų akademijos sesija, vykusi gruodžio 17 d. Taikomosios dailės muziejuje Senajame Arsenale, buvo skirta klimato kaitai ir jos grėsmei žmonijai. Sesiją įžangos žodžiu pradėjo Lietuvos MA prezidentas akad. Zenonas Rokus Rudzikas. Sesijoje dalyvavo, pranešimą Jungtinės Valstijos: istorinė sėkmė ir šiandienos iššūkiai skaitė bei į sesijos dalyvių klausimus atsakinėjo Lietuvos MA garbės svečias nepaprastasis ir įgaliotasis Jungtinių Amerikos valstijų ambasadorius Lietuvoje Džonas Albertas Klaudas (John Albert Cloud).

Spalio 5-osios popietę Vilniaus pedagoginio universiteto Istorijos fakulteto dekanas doc. Eugenijus Jovaiša galėjo pasijusti Trakų salos pilies šeimininku. Na, jeigu ir ne visos pilies, tai Didžiosios menės tikrai. Menėje, kur XV a. stovėjo didžiojo kunigaikščio sostas ir Vytautas priiminėdavo užsienio šalių valdovus bei pasiuntinius, minėtą dieną susirinko žmonės, kuriuos sieja vienas talpus žodis – istorija. Negana to, tai ir įdomioji istorija, nes būtent taip pavadintas projektas, kurio pabaigtuvės vyko Trakų pilyje. Įdomioji Lietuvos istorija – tai skaitmeninis vadovėlis, pradėtas 2004 m., kai UAB Elektroninės leidybos namai išleido pirmąją Įdomiosios Lietuvos istorijos serijos elektroninę knygą Lietuvos valstybingumo istorija nuo seniausių laikų iki mūsų dienų. Joje atspindėti esmingiausi Lietuvos valstybingumo procesai. Projekto vadovas Eugenijus Jovaiša sugebėjo suburti gausybę įvairių sričių autorių ir ne vienus metus jiems vadovavo. Dabar juos visus pilies Didžiojoje menėje galėjo priimti, pasveikinti ir padovanoti kompaktinių plokštelių rinkinį su didžiulio bendro darbo rezultatu.

Spalio 17–20 d. Vilniuje vyko 40-oji Baltijos muzikologų konferencija Muzika ir genius loci: poetika ir politika.

Latvijos, Lietuvos ir Estijos muzikologai Baltijos muzikologų konferencijas pradėjo rengti 1967 metais. Kasmet Rygoje, Vilniuje, Taline ar kituose Baltijos šalių miestuose vykstančios konferencijos ne tik praturtino nacionalines muzikos kultūras, bet susilaukė ir tarptautinio įvertinimo.

Rygoje spalio 9–10 d. vyko XI Baltijos intelektinio bendradarbiavimo konferencija Baltijos valstybių nacionalinės plėtros strategijos akademinis vaizdas. Ką šis bendradarbiavimas duoda Lietuvos mokslui, kokias ateities gaires brėžia, kalbamės su Lietuvos mokslų akademijos prezidentu akad. Zenonu Roku Rudziku.

kviečia dalyvauti tarpdisciplininėje mokslinėje-praktinėje konferencijoje „ETNINĖS KULTŪROS TRADICIJŲ TĘSTINUMAS IR IŠŠŪKIAI ŠIUOLAIKINĖJE VISUOMENĖJE“, kuri įvyks 2008 m. kovo 28 d. (penktadienį) 10 val. Klaipėdos kolegijos Pedagogikos fakulteto (S. Dariaus ir S. Girėno g. 8, LT-92254, Klaipėda) patalpose.

Konferencijos tikslai: remiantis Lietuvos etninės kultūros tyrinėtojų, istorikų, kultūros vadybininkų, muziejininkų ir kt. kultūros sričių profesionalų bei praktikų sukaupta patirtimi atskleisti etninės ir šiuolaikinės kultūrų sankirtas, jų raiškos formas šių dienų Lietuvoje bei apibrėžti etninės kultūros išsaugojimo problemas, tradicijų plėtrą ir ateities perspektyvas.

Konferencijos temos:
· Etninė kultūra ir globalizacijos iššūkiai.
· Tradicinės kultūros raiškos formos modernioje visuomenėje.
· Etninės kultūros elementai „pop“ kultūroje.
· Etninės kultūros renginių ir švenčių organizavimo specifika.
· Tradicinio ir modernaus meno pritaikymo galimybės kultūrinėse – edukacinės programose.
· Etninės kultūros plėtros valstybinė politika ir jos įgyvendinimo galimybės.

Norinčiuosius dalyvauti prašome užpildyti dalyvio konferencijos anketą (šią rasite internetiniu adresu: www.klk.lt naujienų skiltyje) ir ją atsiųsti el. p. andzelika.lapinskiene@gmail.com; puk@klaipeda.balt.net ne vėliau kaip iki 2008 m. sausio 15 d.

Išsamesnę informaciją apie konferenciją galite rasti internetinėje svetainėje: www.klk.lt arba kreipiantis tel. (+370 46) 402137; (+370 657) 82887, el. p. andzelika.lapinskiene@gmail.com ; puk@klaipeda.balt.net .

Išskirtinė forumo-konferencijos, skirtos pirmojo lietuviško spektaklio Telšiuose 100-mečiui pažymėti, reikšmė, ko gero, ta, kad galėjome klausytis ir bendrauti tegul ir ne su šimto metų įvykių liudytojais bei dalyviais, bet 50 metų tai tikrai. Aktorės Regina Vosyliūtė ir Liuda Lėverienė, teatrologė prof. Irena Aleksaitė yra mus jungianti grandis su įvykiais, kurie šiandien – reikšminga mūsų kultūros istorijos dalis. Tad kiekvienas jų žodis, prisimintas epizodas yra labai svarbūs. Iš amžininkų ir įvykių dalyvių išgirsti prisiminimai įgyja ypatingą vertę. Lietuviškojo teatro vienas žymiausių režisierių Romualdas Juknevičius jau nėra vien enciklopedinis ar teatro istorijos klasikas, tampa suprantamas, artimas, nes į mūsų sąmonę ateina per gyvus tarpininkus.

Kalendorius teatro gerbėjams nešykšti jubiliejų: praėjusiais metais buvo minimos Romualdo Juknevičiaus (1906 10 18–1963 04 13), šiemet Juozo Miltinio (1907 09 03–1994 07 13) 100-osios gimimo metinės. Pagal minėjimo užmojį šiems lietuviškojo teatro korifėjams skirtiems renginiams, ko gero, nenusileido ir pirmojo lietuviško spektaklio Telšiuose 100-mečio minėjimas. Tiksliau – du minėjimai. Rugpjūčio 3–4 d. vyko teatrinis festivalis Iš šimtmečio sėklų išaugom, kuriame spektaklius rodė Panevėžio lėlių vežimo, Kalvarijos Titnago, Pasvalio krašto muziejaus, Rygos jaunimo dramos teatrai ir, žinoma, šeimininkai – Telšių Žemaitės dramos teatras. Rugsėjo 12–15 d. pirmojo lietuviško spektaklio Telšiuose šimtmetis labai turiningai ir plačiai įprasmintas tarptautiniu profesionalių teatrų festivaliu–forumu, kuris būtų padaręs garbę ir mūsų didiesiems miestams.

Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas (MELI) Vilniaus knygų mugėje 2007, kuri vyks vasario 22–25 d. Lietuvos parodų centre Litexpo pristatys pereitų metų pabaigoje ir jau šiais metais išleistų leidinių šūsnį. Jau dešimtį metų institutas leidžia reikšmingą mokslinę literatūrą. Tai ne tik Visuotinė lietuvių enciklopedija, kurios išleista jau dešimtis tomų, bet ir mokslo bei kultūros fundamentiniai leidiniai, kita enciklopedinė ir leksikografinė medžiaga, lietuvių kalbos, dvikalbiai ir terminų žodynai, vadovai ir žinynai. Nemažai dėmesio skiriama Lietuvos ir pasaulio kultūros, mokslo ir technikos paveldo veikalams, lietuvių raštijos ir etninės kultūros paminklams, taip pat mokslinei ir techninei literatūrai. Beje, institutas leidžia aukštųjų ir aukštesniųjų mokyklų vadovėlius, užsienio autorių mokslinius veikalus, periodinį bendrinės kalbos žurnalą Gimtoji kalba. Kai kuriuos iš naujų instituto leidinių ir pristatome Mokslo Lietuvos skaitytojams.

Žodžiu Dotik (slovėniškai „ryšiai“) pavadintas 2006 m. rugpjūčio 27–rugsėjo 2 d. Italijos mieste Trieste surengtas tarptautinis Europos muziejininkų seminaras. Jo tikslas – praplėsti muziejininko įvaizdį dabartinėje mokslo informacijos ir komunikacijos ervėje, sparčiai kintančiame globalizuotame mokslo pasaulyje.

Konferencijoje apie tarpukario knygos mokslą
Konferencijoje vyravusią atmosferą geriausiai atspindi Vroclavo universiteto prof. Krzysztofo Migońio žodžiai – žinodami sovietmečio patirtį, mes iš naujo susipažįstame vieni su kitais. Dalyviai išgirdo naujas pavardes, įvairius požiūrius ir interpretacijas. Buvo įdomu klausyti latvių ir estų pranešimų, nes, palyginus su rusais ar baltarusiais, dėl kalbos barjero jų patirtis mums mažiau žinoma.