Pripažinimas

2010 m. Kalbos premija paskirta Sankt Peterburgo valstybinio universiteto docentei dr. Vandai Kazanskienei. Nuo 2004 m. ši premija skiriama už lietuvybės puoselėjimą ir kitus gerus darbus, taip pat ir lituanistikos tyrinėjimų srityje. Kalbos premija įsteigta siekiant pagerbti žymią lietuvybės puoselėtoją, lietuviško žodžio skleidėją, spaudos laisvės gynėją, visuomenininkę Feliciją Bortkevičienę (1873–1945), todėl ši nominacija dar vadinama Felicijos premija.

Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos (LJMS) iniciatyva balandžio 8 d. LR Prezidento rūmų Baltojoje salėje iškilmingai apdovanoti geriausių per praėjusius metus Lietuvoje apgintų disertacijų autoriai.

Jei Lietuvoje ieškotume žmogaus, pastaruoju metu produktyviausiai dirbančio istorinės kartografijos srityje, sukaupusio įvairios kartografinės medžiagos, susijusios su Lietuvos valstybės ir valstybių kaimynų senaisiais žemėlapiais, tai akivaizdu, kad tokį specialistą, pažvelgę į mokslines ir mokslo populiarinimo publikacijas kartografine tematika, rastume Kaune, UAB Aerogeodezijos institutas.

Kovo 10 dieną buvusiam Islandijos ministrui pirmininkui Jonui Boldvinui Hanibalsonui (Ion Bodvin Hannibalsson) įteiktas Santarvės ordinas Pro augenda concordia. Apdovanojimo ceremonija vyko Taikomosios dailės muziejuje. Į Lietuvą Jonas Boldvinas Hanibalsonas atvyko pakviestas į Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 20-mečio iškilmes.

Lapkričio 23-iąją, daktaro Jono Basanavičiaus gimimo dieną, Valstybinė Jono Basanavičiaus premija įteikta Lietuvos nacionalinio muziejaus direktorei Birutei Kulnytei. Ne kiekvienam laureatui pavyksta gauti šią garbingą premiją per Patriarcho gimtadienį ir dar iš Ministro Pirmininko rankų. Jei būsime tikslūs, ligi šiol tokio atvejo dar nėra buvę, tad Andrius Kubilius yra apskritai pirmasis Premjeras, apsilankęs šios premijos laureato ir Patriarcho pagerbimo šventėje.

Dauguma šiųmečių Mokslo Lietuvos publikacijų vienaip ar kitaip siejasi su Lietuvos tūkstantmečio metais, nors kiekvieną kartą to gal ir nėra reikalo priminti. Į tą rikiuotę patenka ir šis pokalbis su Mariumi JOVAIŠA, knygos-albumo Neregėta Lietuva autoriumi bei leidėju. Vagiamiausios 2008-ųjų metų Lietuvos knygos, jeigu pasikliausime šalies knygynų duomenimis. Tikriausiai labai svarus įvertinimas, prieš kurį gal net šiek tiek nublanksta tos dešimt knygos pristatymo parodų, kurios buvo surengtos Australijoje, Argentinoje, Lenkijoje, Estijoje, Latvijoje, Vokietijoje, Airijoje, Ispanijoje, Kanadoje, JAV, taip pat keli pristatymai mūsų šalyje. Ir šiais, Lietuvos tūkstantmečio metais, numatytos parodos bene dešimtyje valstybių, o tai yra svarus indėlis garsinant Lietuvos vardą. Parodoje išvydę Lietuvą iš paukščio skrydžio, vartydami albumą bent jau kai kurie lankytojai iš kitų kraštų tikriausiai nutars pasižiūrėti į Lietuvą jeigu ir ne taip iš aukštai, tai bent iš arti.

Lietuvos studentų atstovybių sąjunga inicijavo 9 tūkst. studentų iš įvairių aukštųjų mokyklų interaktyvią apklausą ir jau antrą kartą išrinko geriausius ir sąžiningiausius Lietuvos aukštųjų mokyklų dėstytojus. Tarp jų filosofą, neeuropinių civilizacijų tyrinėtoją, estetikos specialistą, Vilniaus dailės akademijos ir Vilniaus universiteto profesorių, nacionalinės mokslo premijos ir kitų premijų laureatą Antaną ANDRIJAUSKĄ. Po šios premijos įteikimo kalbinome profesorių.

Mokslo Lietuvos pokalbis su Australijos lietuviu dr. Algimantu Patricijumi Taškūnu, gyvenančiu Tasmanijoje, nutrūko intriguojančioje vietoje. Australijos lietuvių tikras draugas mokytojas Tomas McGlynnas viešai davė atkirtį tuometiniam Australijos ministrui pirmininkui už tai, kad ši šalis 1974 m. de jure pripažino Lietuvos prijungimą prie Sovietų Sąjungos. Viešame priešrinkiminiame gyventojų susirinkime Launceston mieste ministras pirmininkas paklausė, kas čia jį dabar moko istorijos. Išgirdęs, kad geografijos ir istorijos mokytojas, pareiškė, kad šis daro gėdą mokytojo profesijai. Kadangi pasakyta viešai, Tomas McGlynnas patraukė premjerą į teismą už mokytojo orumo ir profesijos įžeidimą. Laiku susipratęs, kad viešas bylos svarstymas jo autoriteto – kaip Europos istorijos žinovo ir kaip vyriausybės vadovo – visuomenėje nesustiprins, premjeras sutiko ginčą išspręsti taikiai, sumokėdamas Tomui McGlynui 500 australiškų dolerių kompensaciją už įžeidimą. Pastarasis visą šią sumą padovanojo A. P. Taškūno leidžiamam žurnalui Baltic News. Visas pirmas žurnalo puslapis buvo skirtas aprašyti istorijai, kaip ministras pirmininkas įžeistam mokytojui sumokėjo kompensaciją.

9 tūkst. studentų iš įvairių aukštųjų mokyklų dalyvaudami interaktyvioje apklausoje, išrinko geriausius ir sąžiningiausius Lietuvos dėstytojus, tarp jų filosofą, neeuropinių civilizacijų tyrinėtoją, estetikos specialistą Vilniaus dailės akademijos ir Vilniaus universiteto profesorių, nacionalinės mokslo premijos ir kitų premijų laureatą Antaną Andrijauską, kuris savo padėkoje prisipažino, kad šis studentų apdovanojimas jam yra svarbiausias gyvenime. Reikia manyti, kad studentų sprendimą lėmė ne tai, kad profesoriaus vardas ir pavardė prasideda iš A raidės, taigi tarsi jau pati abėcėlė įpareigotų būti tarp pirmųjų įvairiuose sąrašuose.