Pripažinimas

Senojo universiteto kiemų erdves žvalinančios muzikos garsais sodrina Trimito orkestro pūtikai, jaunatvišką žavesį ir smagumą skleidžia ilgakojės šokėjos. Iš Sarbievijaus kiemo laiptais pakilęs į Alma mater Didįjį kiemą atsiduri priešais raudono kilimo taką, vedantį tiesiai Napoleono skrybėlės ir užrašo Alma Mater Vilnensis link. Mažiau žinantiems Vilniaus universiteto kiemų istoriją pasakysime, kad romantiškai nusiteikę vilniečiai vieno Didžiojo kiemo pastatų architektūroje įžvelgia Bonaparto trikampę, bet šį kartą visų dėmesį pirmiausia traukė raudonas takas.

Balandžio 25-ąją Lietuvos Respublikos Prezidento rūmų Kolonų salėje apdovanoti geriausių ir moksliškiausių 2006 m. Lietuvoje apgintų disertacijų autoriai. Jaunuosius mokslo daktarus turėjo sveikinti Lietuvos Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus, tačiau jis išvyko į pirmojo Rusijos prezidento Boriso Jelcino laidotuves Maskvoje. Šis faktas laureatų vietos Lietuvos moksle nė kiek nesumažino, nors to paties negalima pasakyti apie žiniasklaidos ir televizijų dėmesį renginiui. Vis dėlto šis apdovanojimas rodo, kad valstybėje jaunųjų mokslininkų ateitis nėra beviltiška. Paprastai visuomenės dėmesys telkiamas į mokslo problemas, o šįkart norėta parodyti, kad Lietuvoje esama puikaus mokslinio jaunimo, kuriuo galime didžiuotis.

Į Kauno Vytauto Didžiojo karo muziejaus salę vasario 14 d. prigužėjo iš visos Lietuvos susirinkusių Tėvynės pažinimo draugijos (TPD) narių ir svečių. Čia vyko konferencija Asmenybės vaidmuo žadinant tautinę savimonę. Po konferencijos prof. Onai Voverienei pirmai įteikta Tado Daugirdo premija.

Kovo 2 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės rūmuose vyko iškilmingas posėdis, skirtas 2006 m. Lietuvos mokslo premijų laureatams apdovanoti. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, nuo 1993 m. tai vyko keturioliktą kartą. Naujoji Lietuvos mokslo premijų komisija (iki 2006 m. – komitetas) savo veiklą pradėjo labai principingai ir griežtai: iš 16 galimų premijų skyrė tik 13, nors buvo pristatyti net 37 darbai.

Kovo 11-osios, Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo šventės išvakarėse, Ukrainos ambasadoje Vilniuje žinomam rezistentui, politiniam kaliniui, vienam iš Lietuvos Helsinkio grupės organizatorių Viktorui Petkui įteiktas aukštas Ukrainos valstybinis apdovanojimas – I-ojo laipsnio ordinas „Už narsumą“.

Iškilmingame Senato posėdyje, vykusiame š. m. vasario 15 d., inauguruoti du nauji Šiaulių universiteto garbės daktarai: Vilniaus pedagoginio universiteto profesorius Bronislovas Bitinas, habilituotas socialinių mokslų (edukologijos) daktaras ir Vilniaus universiteto profesorius Antanas Laurinčikas, habilituotas fizinių mokslų (matematikos) daktaras.

Sausio 16 d. Vilniaus rotušėje už išskirtinius nuopelnus Vilniaus miestui Barboros Radvilaitės medalis įteiktas pedagogei, teatrologei prof. Irenai Veisaitei, o Žygimanto Augusto medalis – ilgamečiam Ąžuoliuko choro vadovui prof. Vytautui Miškiniui. Tai Vilniaus miesto apdovanojimai, skirti asmenybėms, kurios savo veikla turtina mūsų sostinę, suteikia jai išskirtinių spalvų.

Lapkričio 23-ioji – ypatinga diena Lietuvos nacionaliniam muziejui, nes tai pirmojo šio muziejaus vadovo daktaro Jono Basanavičiaus gimtadienis. Kasmet tą dieną teikiama valstybinė Jono Basanavičiaus premija. 2006 m. ji paskirta folkloristui, etninės kultūros puoselėtojui dr. Konstantui Algirdui Aleksynui. Jis yra 23-asis šios garbingos premijos laureatas.

.