Sukaktys

Gražią gyvenimo sukaktį organinės sintezės srityje dirbantis mūsų tautietis prof. Viktoras Algirdas Sniečkus, Lietuvos mokslų akademijos užsienio narys, pasitiko kaip visada atsidėjęs darbams, be kurių negalėtų įsivaizduoti savo gyvenimo. Gyvena ir dirba priešingoje Žemės rutulio dalyje – Kanadoje, Kingstono mieste, ten dėsto Queen’s universitete. Įpratome profesorių Lietuvoje matyti tada, kai Vilniuje vyksta jau spėjusios gerą vardą pasaulyje pelnyti Baltijos organinės sintezės konferencijos, sutrumpintai BOS (Balticum Organicum Syntheticum). Tai prof. V. A. Sniečkaus idėja, kartu su prof. Eugenijumi Butkumi ir JAV chemikais Jonu Dunčia, Jaanu Pesti ir Janu Upeslaci. Jų pastangų vaisius – į Vilnių sukviesti pasaulines organinės sintezės įžymybes. Įgyvendinta 2000 ir 2002 metais.

Zonta International Vilniaus klubo balandžio mėn. renginys Globalizacijos iššūkis: Lietuvos identiteto sklaida anglų kalba buvo skirtas globalizacijai ir Lietuvos tapatumo sklaidai. Renginys buvo surengtas profesorės habilituotos daktarės Dalijos Tekorienės gyvenimo ir profesinės veiklos jubiliejui paminėti. Jis organizuotas kartu su Etninės kultūros globos taryba prie Lietuvos Respublikos Seimo.

Vilniaus universiteto Onkologijos instituto Tarybos iškilmingas posėdis, surengtas balandžio 18 d., buvo skirtas instituto 75-erių veiklos metų jubiliejui pažymėti. Renginyje dalyvavo Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas Gediminas Kirkilas, Lietuvos prezidentas Algirdas Mykolas Brazauskas (1993–1998), Lietuvos Respublikos Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas ir kiti Seimo nariai, krašto apsaugos ministras Juozas Olekas, sveikatos apsaugos ministras Rimvydas Turčinskas ir susisiekimo ministras Algirdas Butkevičius, Vilniaus universiteto rektorius akad. Benediktas Juodka, prorektorius Algimantas Raugalė ir daug kitų garbingų asmenų.

2007 m. balandžio 28 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Geografinės informacinės sistemos (GIS) ir kartografijos skyriaus vedėjo pavaduotoja Danutė Janė Žiūkaitė-Mardosienė švęs 60 metų jubiliejų. Šešiasdešimt metų – graži sukaktis. Tai amžius, kai žmogus nebijodamas gali atsigręžti atgal, nes gyvenimo patirtis leidžia įvertinti atliktus darbus. Danutė – reto darbštumo, kruopštumo moteris, daugelį metų atidavusi Lietuvos kartografijai.

 Kovo 30 d. Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos centras Alma Mater teatro salėje atšventė savo 25-metį. Kalbėta apie mikrochirurgijos, plastinės chirurgijos mokslą ir praktiką, įvardyti krikštatėviai, patriarchai, mokytojai, unikalių operacijų bitelės darbininkės. Susirinkusiuosius trumpai, žemaičių įpročiu, pasveikino mikrochirurgijos patriarchas doc. Mečislovas Vitkus. Jis džiaugėsi, kad laiku atsidūrė tinkamoje vietoje, kartu su kolegomis įveikė sunkumus ir palinkėjo tęsti pradėtus darbus.

Kovo 21-ąją, per patį lygiadienį, Vilniaus universiteto Onkologijos instituto salėje buvo galima išvysti mūsų medikus ir mokslininkus, kurie ne vieną savo gyvenimo dešimtmetį atidavė gydydami ligonius nuo piktybinių navikų, aiškindamiesi šios ligos atsiradimo priežastis ir ieškodami naujų, veiksmingesnių gydymo būdų. Daugelis vilkėjo baltais chalatais, atėję tiesiai iš laboratorijos ar palatos, nes buvo įprastos darbo dienos rytas.

Kovo 11-ajai, Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienai paminėti Mokslininkų rūmuose Verkiuose buvo pristatytas šiai dienai skiriamas Lietuvos vėliavos skrydis karšto oro balionu. Projekto pristatyme dalyvavo šio nuotolio ir trukmės rekordinio skrydžio per Lietuvą dalyviai, Lietuvos aukščio rekordo (10 064 m) autoriai Vladas Vitkauskas ir Vytautas Samarinas, skrydžius rėmusios AB Kauno grūdai valdybos pirmininkas Tautvydas Barštys ir mokslo istorikas prof. Libertas Klimka.

Puslaidininkių fizikos institutas savo 40-metį paminėjo vos prasidėjus Naujiesiems metams. Buvo prisiminti svarbiausi per tą laikotarpį padaryti darbai ir jų autoriai, kurių dauguma ir dabar sudaro instituto darbuotojų branduolį

Praėjusį gruodį Vilniaus universiteto Komunikacijos fakultetas pažymėjo savo veiklos 15 metų sukaktį. Mokslo Lietuvai tai palanki proga pasigilinti į šio fakulteto veiklos subtilybes. Tą ir darome, bendraudami su dekanu prof. Domu Kaunu, prodekanu mokslo reikalams doc. dr. Arvydu Pacevičiumi ir prodekane studijų reikalams doc. dr. Zenona Atkočiūniene.

Naujuosius, 2007-uosius metus, Puslaidininkių fizikos institutas pradėjo iškilmingu savo 40-mečio minėjimu. Jame dalyvavo Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas Gediminas Kirkilas, Vyriausybės garbės raštais apdovanojęs labiausiai pasižymėjusius instituto darbuotojus.

Svarbiausia programinė iškilmingo posėdžio dalis buvo trijų instituto direktorių – dviejų buvusių ir dabartinio – pranešimai. Pirmasis kalbėtojas – Puslaidininkių fizikos instituto kūrėjas, Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys Juras Požela – susirinkusiesiems priminė instituto sukūrimo 1967 m. prielaidas. Antrasis pranešėjas akad. Algirdas Šileika, vadovavęs institutui 1985–1989 m., apibūdino to meto instituto veiklą. Apie instituto dabartį ir ateities sumanymus kalbėjo dabartinis direktorius prof. Steponas Ašmontas.