Lietuvos Respublikos Seimui, Lietuvos Respublikos Vyriausybei

Lisabonos strategijoje ir Bolonijos procese kalbama apie tai, kad kuriant žinių visuomenę vienu iš svarbiausių veiksnių tampa aukštasis mokslas, inovacijos ir aukštųjų technologijų plėtra įmonėse. Visa tai gali užtikrinti tik stiprios aukštosios mokyklos ir stiprūs mokslo institutai, rengiantys mokslininkus pagal šalies poreikius ir keliamus reikalavimus. Neįmanoma sėkmingai veikti Europos mokslo ir technologijų erdvėje neturint daug išsilavinusių žmonių.

Lietuvos mokslinio potencialo plėtrą stabdo neadekvačiai maži dėstytojų, mokslininkų ir tyrėjų atlyginimai palyginti su Europos Sąjungos atitinkamų darbuotojų atlyginimais. Jie nepagrįstai maži ir palyginti su atitinkamos kvalifikacijos Lietuvos tarnautojų atlyginimais. Dėl to gabus jaunimas nebeateina į mokslą, studijas ir tyrimus; gabūs universitetų absolventai išvyksta į užsienį; negrįžta užsienyje mokslus baigę ir patirties įgiję Lietuvos mokslininkai bei kiti aukštos kvalifikacijos specialistai; vis mažėjantis mokslinis potencialas nebegali ir, jei padėtis nepasikeis, ateityje negalės užtikrinti ne tik pakankamo tyrimų ir plėtros lygmens kuriamai žinių ekonomikai ir žinių visuomenei, bet ir pakankamos studijų kokybės.

Lietuvoje yra apie 3 tūkst. mokslo darbuotojų, vykdančių mokslinius tyrimus, ir apie 5 tūkst. dėstytojų, dalyvaujančių moksliniuose tyrimuose. Iš viso - apie 5 tūkst. tyrėjų (skaičiuojant visos darbo dienos ekvivalentais), t. y., apie 3 tyrėjus tūkst. dirbančių gyventojų (Europos Sąjungos šalių vidurkis - 6, Suomijos - 14). Europos Sąjunga suformulavo užduotį: parengti 700 tūkst. jaunų tyrėjų ir pasiekti, kad tūkst. dirbančių gyventojų tektų 8 tyrėjai. Šią užduotį vykdančiai Lietuvai reiktų parengti 7-10 tūkst. jaunų tyrėjų, o šiuo metu jų parengiama keletą kartų mažiau nei daugumoje Europos Sąjungos šalių. Suomijoje, kurioje gyventojų yra tik 1,4 karto daugiau negu Lietuvoje ir į kurią Lietuva galėtų orientuotis, per metus parengiama apie 1 tūkst. mokslo daktarų. Suomija tyrimams ir plėtrai skiria apie 3,5 proc. BVP lėšų, todėl tapo viena iš konkurencingiausių šalių pasaulyje. Viso to pagrindas buvo tas, kad XX a. septintajame dešimtmetyje buvo priimtas politinis sprendimas įgyvendinti nuoseklią ir kryptingą Suomijos mokslo ir technologinės plėtros politiką.

Šiuo metu Lietuvos universitetų dėstytojų ir mokslo darbuotojų atlyginimas prilygsta gana žemoms valstybės tarnautojų pareigybių kategorijoms (žr. lentelę). Šiuo metu magistras, konkurso būdu atėjęs į mokslo instituciją dirbti asistentu arba jaunesniuoju mokslo darbuotoju, gali tikėtis vidutiniškai 2-3 kategorijos valstybės tarnautojo atlyginimo, o ministerijose tokių žemų kategorijų valstybės tarnautojų su universitetiniu išsilavinimu iš viso nėra. Tik minimalų atlyginimą ši skalė garantuoja ir jaunam mokslo daktarui, lektoriui ar mokslo darbuotojui. Ir tik po kelerių metų intensyvaus darbo, tapęs docentu ar vyresniuoju mokslo darbuotoju, daktaro mokslo laipsnį turintis mokslininkas gali prilygti ministerijos vyresniajam specialistui.

Dėl tokios apverktinos dėstytojų ir mokslo darbuotojų atlyginimų būklės nevyksta mokslo darbuotojų atsinaujinimas, vidutinis dėstytojų ir tyrėjų amžius pavojingai artėja prie pensinio amžiaus. Gabiausieji aukštųjų mokyklų absolventai nesirenka dėstytojo ar tyrėjo karjeros, o baigusieji doktorantūrą dažnai pasitraukia iš mokslo į geriau aukštą kvalifikaciją vertinančias sritis. Jauna mokslininkų šeima negali net pretenduoti į kreditą būstui įsigyti, nes ir po 15-20 metų neįstengtų jo grąžinti.

Dabartinės Vyriausybės pirmaeilių darbų sąraše yra ir tokios pozicijos:

- įgyvendinti Lisabonos strategiją, didinti investicijas į mokslą, kol bus pasiektas ES valstybių vidurkis, skatinti informacinių technologijų plėtrą;

- didinti mokytojų ir aukštųjų mokyklų dėstytojų pedagoginę ir dalykinę kompetenciją, remti kvalifikacijos kėlimą valstybės lėšomis. Didinti mokytojų, aukštųjų mokyklų dėstytojų ir mokslo darbuotojų atlyginimus.

Vadinasi, Vyriausybė yra pasirengusi didinti aukštųjų mokyklų dėstytojų ir mokslo darbuotojų atlyginimus. Belieka tik susitarti, koks turėtų būti didinimo koeficientas.

Švietimo ir mokslo ministrė Roma Žakaitienė mažus aukštųjų mokyklų dėstytojų atlyginimus taip pat vadina viena skaudžiausių švietimo sistemos problemų. Ministrės teigimu, Vyriausybė yra numačiusi kelti dėstytojų darbo užmokestį vidutiniškai 20 proc. Tačiau atlyginimų koeficientų padidinimas 20 proc. leistų maksimalią asistentų algą padidinti tik 250 Lt, lektorių ir mokslo darbuotojų - 370 Lt, docentų ir vyresniųjų mokslo darbuotojų - 530 Lt, geriausiai dirbančių profesorių ar ir vyriausiųjų mokslo darbuotojų - 680 Lt. Akivaizdu, kad toks didinimas tikrai neišspręstų susikaupusių problemų - taip galėtų būti kompensuojamas tik brangstantis pragyvenimas.

Lietuvos mokslininkų sąjunga, būdama įsitikinusi, kad norint sustabdyti mokslinio potencialo mažėjimą ir pritraukti jaunimą į svarbiausias mokslo kryptis, būtina atkurti sumenkusį mokslininko ir universiteto dėstytojo prestižą ir pagarbą mokslui. Vadinasi, būtina kardinaliai keisti dėstytojų ir mokslo darbuotojų darbo apmokėjimą: 

• minimalus asistento ar jaunesniojo mokslo darbuotojo atlyginimas turėtų atitikti bent 10 kategorijos valstybės tarnautojų (ministro padėjėjo) atlyginimą, t. y., 2064 Lt arba 86 proc. daugiau negu šiuo metu nustatyta (skaičiuojant nuo vidurkio);

• minimalus lektoriaus ar mokslo darbuotojo atlyginimas turėtų prilygti bent patarėjo Vyriausybės kanceliarijoje, minimaliam 13 kategorijos atlyginimui, t. y., 2709 Lt arba 95 proc. daugiau negu šiuo metu nustatyta;

• minimalus docento ar vyresniojo mokslo darbuotojo atlyginimas turėtų prilygti bent 15 kategorijos ministerijos skyriaus vedėjo atlyginimui, t.y., 3354 Lt arba 71 proc. daugiau negu šiuo metu nustatyta;

• minimalus profesoriaus ar vyriausiojo mokslo darbuotojo atlyginimas turėtų atitikti bent ministerijos departamento direktoriaus atlyginimo minimumą, t. y., 17 kategorijos tarnautojų atlyginimą - 4171 Lt arba 57 proc. daugiau negu šiuo metu nustatyta.

Vidutiniškai minimalus dėstytojų ir mokslo darbuotojų atlyginimo minimumas turėtų būti jau ateinančiais metais padidintas bent 70 proc.

Priemonės, kurių reikėtų imtis, kad siūlymas būtų įgyvendintas: 

• 2007 metų biudžete numatyti dėstytojų ir mokslo darbuotojų atlyginimo didinimą bent 70 proc.;

• išaiškinti visuomenei mokslo reikšmę tolesnei šalies raidai;

• atskleisti Lietuvos mokslo patraukliuosius aspektus pasitelkus visas turimas mokslo sklaidos ir populiarinimo priemones.

Lietuvos mokslininkų sąjungos pirmininkas