Mokslo ir verslo slėniai: Investuojame į Lietuvos ateitį
Lapkričio 28 d. LR Švietimo ir mokslo ministerijoje įvyko spaudos konferencija Mokslo ir verslo slėniai: investuojame į Lietuvos ateitį, kurioje aptarta penkių mokslo, studijų ir verslo centrų (slėnių) plėtros programų įgyvendinimo eiga.
Konferencijoje dalyvavo laikinai einantis Ministro Pirmininko pareigas Gediminas Kirkilas, laikinai einanti švietimo ir mokslo viceministrės pareigas Slėnių plėtros komisijos plėtros pirmininkė Virginija Būdienė, integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų iniciatoriai ir verslo partneriai.
Konferenciją pradėjęs l. e. p. LR Vyriausybės premjeras pažymėjo, kad Vyriausybė patvirtino visų penkių integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų – slėnio Lietuvos jūrinio sektoriaus plėtrai, Nemuno, Santakos, Santaros ir Saulėtekio slėnių – plėtros programas.
„Valstybės apsisprendimas slėnių plėtrai skirti apie 1 mlrd. litų iš 2007–2013 m. ES struktūrinės paramos – tai gera, solidi pradžia. Bet tikimės, kad kuriant tarptautinio lygio mokslo, studijų ir žinių branduolius aktyviai įsitrauks ir verslas“, – sakė G. Kirkilas. Jis paminėjo Nokia bendrovę, kuri inicijavo tokio modelio kūrimą Suomijoje, kaip investicijų į mokslą pavyzdį. „Aišku, kad be inovacijų, naujų technologijų, nepavyks išspręsti ekonominės krizės problemų ir kūrybiškai atsakyti į jos iššūkius,“ – sakė jis.
Slėnių plėtros komisijos pirmininkė Virginija Būdienė išsamų penkių slėnių plėtros programų pristatymą pradėjo nuo Lietuvos mokslo sistemos reformų apžvalgos. Šiais metais pradėjo dirbti reformuota Lietuvos mokslo taryba, kurią sudaro Gamtos ir tiksliųjų mokslų bei Humanitarinių ir socialinių mokslų komitetai. Yra suplanuoti konkursinio mokslo finansavimo mechanizmai per Lietuvos mokslo tarybą bei Mokslo ir studijų fondą. Institucinis-palaikomasis mokslo ir studijų finansavimas bus papildomas programiniu-konkursiniu, sudarysiančiu galimybę mokslininkams aktyviau plėtoti projektus, naujas mokslo temas. Valstybės mokslo institutai integruosis į stambius mokslo centrus arba jungsis prie universitetų.
„Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, mokslo ir studijų sistemai reikėjo lanksčiai prisitaikyti ir integruotis į europines bei pasaulines struktūras. Lietuvos ir užsienio ekspertų nuomonės sutapo, kad pagrindiniai keistini dalykai yra mokslo sistemos valdymas, finansavimas ir infrastruktūra, kad būtina stiprinti žmogiškuosius išteklius – visus šiuos veiksnius reikia plėtoti ir moderninti, – pabrėžė V. Būdienė. – Ypač svarbu žmoniškieji mokslo ištekliai. Turėtume pritraukti daugiau užsienyje dirbančių lietuvių ir nelietuvių aukšto lygio mokslininkų bei ugdyti mūsų mokslo jaunąjį potencialą.“
Lietuvai paskirta ES parama bus investuojama ne tik į slėnius. Tyrėjų karjeros programai vykdyti numatyta 500 mln. litų, Bendrajai nacionalinei kompleksinei programai – 800, o Bendrajai nacionalinei mokslinių tyrimų ir verslo bendradarbiavimo programai – 700 mln. litų.
Saulėtekio slėnyje planuojamos mokslinių tyrimų kryptys: lazeriai ir šviesos technologijos; medžiagotyra ir nanotechnologijos; puslaidininkių fizika ir elektronika; civilinė inžinerija. Slėnio iniciatoriai: Vilniaus universitetas, Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Fizikos institutas, VU Teorinės fizikos ir astronomijos institutas, VšĮ Saulėtekio slėnis, VšĮ Šiaurės miestelio technologijų parkas; Lazerių ir šviesos mokslų technologijų asociacija, Lietuvos inžinerinės pramonės asociacija LINPRA, Žinių ekonomikos forumas, VšĮ Intechcentras. Vieta – Saulėtekio universitetinis miestelis Vilniuje. Pagrindiniai projektai: Nacionalinis fizinių ir technologijų mokslų centras, VU LTC plėtra, VGTU Civilinės inžinerijos centras, Mokslo ir technologijų parko plėtra. Lėšų poreikis – 641,4 mln. Lt. Tyrėjų skaičius – apie 750.
Santaros slėnyje planuojamos mokslinių tyrimų kryptys: biotechnologija; inovatyvios medicinos technologijos, molekulinė medicina ir biofarmacija; ekosistemos ir darnusis vystymasis; informatika ir komunikacijų technologijos. Slėnio iniciatoriai: Vilniaus universitetas, Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Biochemijos institutas, Biotechnologijos institutas, Matematikos ir informatikos institutas, VU ligoninės Santariškių klinikos; UAB Fermentas, UAB Sicor Biotech, UAB Teltonika, Farmacinės pramonės įmonių asociacija. Vieta – Vilnius, Santariškių–Visorių teritorija. Pagrindiniai projektai: Jungtinis gyvybės mokslų centras, Jungtinis inovatyvios medicinos centras, Jungtinis gamtos tyrimų centras, Informacinių technologijjų atviros prieigos centras, IKT technologijų parkas ir BIO technologijų parkas. Lėšų poreikis – 485,46 mln. Lt. Tyrėjų skaičius – apie 600.
Santakos slėnyje planuojamos mokslinių tyrimų kryptys: darnioji chemija; mechatronika ir su ja susijusios elektroninės technologijos; ateities energetika; informacinės ir telekomunikacinės technologijos. Slėnio iniciatoriai: Kauno technologijos universitetas, Kauno medicinos universitetas, Lietuvos energetikos institutas; UAB koncernas Achemos grupė, AB Kauno tiltai, UAB MG Baltic Investment, UAB Arvi ir ko. Vieta – Kaunas. Pagrindiniai projektai: Nacionalinis atviros prieigos centras, Naujausių farmacijos ir sveikatos technologijų centras, Ateities energetikos technologijų mokslo centras, Technologijų perdavimo, technologijų parko, verslo inkubatoriaus bei eksperimentinės plėtros bazė. Lėšų poreikis – 288,450 mln. Lt. Tyrėjų skaičius – apie 470.
Nemuno slėnyje planuojamos mokslinių tyrimų kryptys: agrobiotechnologija, bioenergetika ir miškininkystė; maisto technologijos, sauga ir sveikatingumas. Slėnio iniciatoriai: Lietuvos žemės ūkio universitetas, Lietuvos veterinarijos akademija, Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės institutas, Lietuvos žemdirbystės institutas, Lietuvos miškų institutas, KTU Maisto institutas; UAB Arvi ir ko, UAB koncernas Achemos grupė, UAB Kauno grūdai, UAB Utenos mėsa ir kiti privatūs partneriai. Vieta – Kaunas. Pagrindiniai projektai: Žemės ir miškų jungtinis tyrimų centras, LŽŪU ir LVA centrai, Komunikavimo ir technologijų perdavimo centras, Gyvūnų veislinės vertės nustatymo ir parodų-aukciono centras. Lėšų poreikis – 221,448 mln. Lt. Tyrėjų skaičius – apie 600.
Jūriniame slėnyje planuojamos plėtoti mokslinių tyrimų kryptys: jūros aplinka; jūros technologijos. Slėnio iniciatoriai: Klaipėdos universitetas, Kauno medicinos universiteto Psichofiziologijos ir reabilitacijos institutas, Vilniaus universiteto Ekologijos institutas, Botanikos institutas, Geologijos ir geografijos institutas, VšĮ Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas, VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, verslo įmonių asociacijos, užsienio partneriai. Vieta – Klaipėda. Pagrindiniai projektai: Nacionalinio jūros mokslo ir technologijų centras, Jūrinių tyrimų ir aplinkos stebėjimo laivai. Lėšų poreikis – 241,351 mln. Lt. Tyrėjų skaičius – apie 110.
Slėnių plėtros komisijos pirmininkė išvardijo ir didžiausias šiuo metu spręstinas slėnių kūrimo problemas. Tai mokslinio potencialo slėniuose stiprinimas, išteklių konsolidavimas, už slėnių kūrimą ir veiklą atsakingų asociacijų, viešosios ir privačiosios partnerystės teisės formų, slėnių veiklos koordinavimo institucijos kūrimas ir slėnių tarptautinė rinkodara.
Spaudos konferencijoje kalbėjęs Vilniaus universiteto rektorius prof. Benediktas Juodka teigė, kad didžiausias progresas vyksta šalyse, kur mokslas, studijos ir verslas dirba kartu. Kaip imlaus žinioms verslo atstovas pasisakęs UAB Sicor Biotech generalinis direktorius ir Inovatyvių medicinos technologijų ir biofarmacijos asociacijos prezidentas prof. Vladas Algirdas Bumelis teigė, kad plėtojant slėnius pasirinkta teisinga strategija – imtis tų proveržio krypčių, kuriose Lietuva jau yra pasiekusi mokslo laimėjimų, esama mokslo ir pramonės bendradarbiavimo užuomazgų. „Sukūrę slėnius po kelių dešimčių metų galėsime pasakyti, kad esame valstybė, kuri gali didžiuotis savo ekonomika, kad Lietuva yra aukštų technologijų šalis“, – sakė prof. V. A. Bumelis.
Lietuvos ilgalaikiuose strateginiuose dokumentuose pabrėžiama, kad būtina glaudesnė mokslo, studijų ir verslo sąveika. LR Vyriausybės priimtoje koncepcijoje integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų plėtra siekiama Lietuvoje sukurti tarptautinio lygio mokslo, studijų ir žinių ekonomikos branduolius, paspartinti žinių visuomenės kūrimą ir sustiprinti ilgalaikius Lietuvos ūkio konkurencingumo pagrindus. Koncepcijos įgyvendinimo laikotarpis – 2007–2013 metai.
Aušra Veličkaitė
