Užbaigta mokslinė trilogija
Apniukusią spalio 27 dienos pavakarę daug žymių Kauno medikų, mokslininkų, kultūros ir visuomenės veikėjų sugūžėjo į V. Kudirkos viešąją biblioteką. Ten šviesos tikrai netrūko – šypsenų, padėkos žodžių sušildytoje salėje buvo pristatyta profesorės Onos Voverienės knyga Žymieji XX a. Lietuvos mokslininkai – baigiamoji mokslinės trilogijos Bibliometrija (1999) ir Lietuvos mokslinės mokyklos (2002) dalis.
Kaip teigia pati autorė, knygos pagrindinis tikslas buvo iš 24000 mokslo darbuotojų, 1945–2000 metais dirbusių Lietuvoje, matematiniais ir statistiniais metodais atrinkti pačius stipriausius. „O stipriausi buvo tie, kurie sugebėjo savo darbais prakirsti geležinę uždangą, ir jau tais metais, pradedant 1950-aisiais ir vėliau, būti matomi pasaulyje“, – kalbėjo mokslininkė.
Svarbus knygos veikėjų atrankos instrumentas – mokslinių citatų rodyklė. Anot Onos Voverienės, į šią citatų rodyklę (angl. Science Citation Index) tuo laikotarpiu patekdavo nedaugelis publikacijų iš Lietuvos. Tačiau tų publikacijų, kurios vis dėlto patekdavo, autoriai minimi knygoje. „Citavimas yra labai kietas instrumentas: iš šimto fizikų publikacijų pasaulio mastu pacituotos tik 15, matematikų dar mažiau – tik 11, o pedagogų visai mažai – tik 4 iš šimto.“
Tačiau šiuo metodu neapsiribota. Knyga Žymieji XX a. Lietuvos mokslininkai yra tarsi padalinta į dvi dalis: apytiksliai pusę mokslininkų sudaro tie, kurie buvo cituojami rodyklėje, ir pusę – kurie Lietuvoje kūrė dvasinę kultūrą, t. y. humanitarai, istorikai, lituanistai, netgi muzikologai ir menotyrininkai. Autorė kukliai prisipažįsta: „Tiek, kiek aš suspėjau padaryti, tiek aš ir padariau. Taip pat neabejoju, kad sulauksiu priekaištų, ką čia ta Voverienė parašė, neatitiko mokslinio žanro reikalavimų. Neatitiko dėl to, kad ir tikslas mano buvo kitoks. Nutariau aukoti knygos moksliškumą, kad ji nebūtų kaip „košė su vinimis“. Ir visa tai labai gražiai sušvelnino, netgi sulyrino skyriai apie mokslininkus humanitarus ir mokslininkus istorikus.“
Renginio garbės viešnia, pirmosios ir antrosios trilogijos dalies recenzentė ir baigiamosios dalies herojė, Zonta International prezidentė dr. Ina Dagytė sutiko, kad tokio pobūdžio knygos yra reikalingos visoms kartoms. Todėl nuoširdžiai linkėjo trilogijos pasirodymo anglų kalba, kad skaitytojas būtų pasiekiamas visoje Europos Sąjungoje, taip pat siūlė pridėti prie knygos kompaktinę plokštelę su įrašyta profesorės Onos Voverienės paskaita, nes šiandieninėje aplinkoje, kaip teigia mokslininkė, konstruojant komunikacinę erdvę, svarbu ne tik matyti, bet ir girdėti.
Autorę taip pat sveikino, dėkojo už jos kruopštumą, energiją, atsidavimą Lietuvos kultūrai ir mokslui Seimo narys Arimantas Dumčius, jos buvusi studentė Birutė Railienė, profesorius Romualdas Baltrušis, Lietuvai pagražinti draugijos pirmininkas Juozas Dingelis, Tėvynės pažinimo draugijos Kauno skyriaus pirmininkė Irena Eigelienė, mokytojai ir kiti kultūros ir visuomenės veikėjai. Aktorius Tomas Vaisieta puošė vakarą Justino Marcinkevičiaus eilėmis: „Tu tokia visur esanti, kad galėtum būti erdve, saule, žeme ir tokia silpna, kad kūdikiu galėtum būti, o tu esi visa drauge, nes esi Moteris“.
Savo ruožtu profesorė Ona Voverienė šypsodamasi negalėjo atsistebėti, kad knygą sutiko toks gausus žmonių būrys, jauki, svetinga salė, ir žadėjo sugrįžti su nauja knyga Tautotyra.
Vaiva Pociūtė
