LIETUVOS VARDO KILMĖ MITOLOGINIU POŽIŪRIU

Gamtos mokslų daktarė Regina Jonušytė

Homeras. Iliada

(6) Tai prasidėjo nuo to, kai tik jie susipyko vyrijoj,
Vadas vyriausias Atridas ir didvyris tauras Achilas.
Kas gi iš tarpo dievų, juos supykinęs vaidą sukėlė?
Dzeuso¹ sūnus ir Lėtojos² . Jisai ant Atrido supykęs.

(10) Ligą baisiausią stovykloj paleido ir žuvo kareiviai.
(21) Dzeuso pagerbkite sūnų, garsiausiąjį šaulį mūs Febą³.
(26) Febą, galingą karalių Lėtojos gražplaukės gimdytą.

Pažvelgus į žodį Lėtoja atrodo, kad jis tiesiog parašytinas žemaitiškai, – ir bus bemaž iškart-Lietuva. Turbūt tai tik to žodžio, reiškiančio Dzeuso žmoną, „lankstumas“.

Ko gero, tiksliai Iliadą išvertė būrelis rašytojų – vertėjų. Juk ir rašo, kad vertimą, ypač antrąją knygos dalį labai kruopščiai pataisė Adomas Dambrauskas (todėl užrašytas ir vertėju – autoriumi).

Žodžio Lėtoja pirmasis skiemuo tiesiog „prašosi“ rašyti Lie- arba dėti kitą žinomą kalbininkų, tyrinėjančių tarmes, žemaitiškos tarties ženklą.

Lėtoja žodžio vidurinė raidė o vietovardžių lietuvinimo laikais būtų pakeista u raide. Pavyzdžiui, Dotnova, Dotnava kadaise taip virto Dotnuva. Jau ir būtų žodis Lietu, tik dar be galūnės. O su galūne – Lietuva. Žodžio galūnė turbūt pati lanksčiausia žodžio dalis, labiausiai keičiama, prisitaikoma kitataučių.

Labai gerai, kad Iliados vertėjai surado tokią palankią formą – žodį Lėtoja, padedantį greičiau susiorientuoti bei suprasti tuos žodžius, iš kurių išvestas „naujadaras“.

Įdomu, kad kitur, taip pat ir tame mano paimtame palyginimui vokiškame mitologiniame žodyne, kuris yra pakankamai universalus ir tikslus, aptikau tik pradinius žodžius Leto ir Latoną (Jupiterio numylėtinė) (graikų mitologijoje)⁴. Žinoma, pravartu būtų turėti sugretinimui pradinį tekstą ar dar kurį kitą vertimą (bet, ką kalbu – juk specialistai pasitelks graikišką).

Beje, be jau minėtos Latonos, Graikų mitologijoje dar figūruoja ir Leda (graikų mitologijoje)⁵. Tas žodis irgi panašia šaknimi, taip pat ji viena iš Titanidžių. Tiktai kalbamuoju aspektu nepainiotina graikų mitologijos Leda su Led, Leda (slavų mitologijoje)⁶. O taip pat ir su Lada (slavų mitologija, Meilės deivė)⁷, su kuriomis paprastai Lietuvių mitologija siejasi.

Fantazuojant galima pasakyti, kad pradžioje bus buvusi Dzeuso žmona: Latona, Leto, Lėtoja... Lietuva (jei ir ne iš karto dabartiniu vardu).

Čia paminėtinas ir žodis Likija (graikų ir romėnų mitologijoje)⁸ iš išorės panašus į Lenkiją (kaip mes vadiname). Tuo vardu Iliadoje vadinamos dvi sritys. Viena Mažosios Azijos pietuose, kita prie Idos kalno, netoli Trojos.

Yra daug įvairių Graikų mitologijos personažų vardais pavadintų vietovardžių, ypač Žemaitijoje. Čia upė Minija (Minyas – vienas vandenų grupės dievo Neptūno sūnų, graikų mitologijoje)⁹, kaimas Dudinėliai (Dodonaeus, prie Veiviržėnų, graikų mitologijoje)¹⁰, kaimas Dimitravas prie Kretingos Demeter, Demetra = Ceres – žemdirbystės deivė (graikų mitologijoje)¹¹.

Be to, juk visur Lietuvoje vartojama daugybė graikiškų mitologijos žodžių įvairiausiomis reikšmėmis: nektaras, mūzos, okeanas, gargaras ir kt. Romėnų mitologija

Litae – Jupiterio duktė (graikų ir romėnų mitologijoje)¹² sugretinus Graikų ir Romėnų mitologijų kategorijas – žodžius, turinčius tą pačią ar labai panašią žodžio šaknį, pasirodo, kad jų ir prasmė ta pati. Atrodo, kad kitos tautos yra „išsivedusios“ mūsų, kaip dažnai ir kitų kaimyninių valstybių, vardus nebūtinai iš tos pačios mitologijos kaip, sakykim, mūsų, bet iš atitinkamų žodžių kitose mitologijose. Atrodo, dažniau kitose kalbose ir Lietuvos vardo reikšmės žodis (Litae) imtas iš Romėnų mitologijos. Tai gerai matyti ir rusiškame – литва, kur paimta turbūt to žodžio šaknis ir pridėta galūnė „-va“ romėnų mitologijoje taip pat galime aptikti ir panašių į mūsų kaimynines šalis vardų (kaip mes tuos kaimynus vadiname). Vienas tokių Latialis (romėnų mitologijoje), reiškiantis kitą Jupiterio vardą.

Lyginant graikų Dzeusą ir romėnų Jupiterį su Lietuvių mitologijos dievu Perkūnu, jie pasirodo tie patys – vienodos kilmės ir prasmės – taip pat kaip ir Lėtoja, Latona – Leto (Lėtoja) ar Leda, atitinkančios Lietuvos vardą. Tai rodo, kad turėtume žiūrėti savo tautos vardo kilmės, jo prasmės pagal savuosius dievus, kaip yra ir posakis, – „neieškoti svetimų dievų“.

¹ Dzeusas – Krono ir Rėjos sūnus, nuvertęs savo tėvą nuo sosto ir užgrobęs
pasaulio valdžią. Galingiausias iš visų graikų dievų, dievų ir žmonių valdovas,
dangaus, griaustinio bei žaibų dievas, aukščiausias teisingumo saugotojas,
gyvenantis Olimpo kalno viršūnėje. – Homeras. Iliada. Valstybinė grožinės
literatūros leidykla. Vilnius. 1962./Vertė: J. Ralys, S. Čiurlionienė – Kymantaitė,
P. Žadeikis, J. Talmantas, A. Dambrauskas/. P. 546.
² Lėtoja – titano Kojo ir Febės duktė, Dzeuso žmona iki Heros. Apolono
ir Artemidės motina. Ten pat. P. 553; Artemidė (Dzeuso ir Lėtojos duktė,
Apolono sesuo) – deivė medžiotoja, amžinoji mergelė. Vėliau ji tapo ir mėnulio
deive, ir deive pagelbstinčia gimdyti. Kaip ir jos brolis, vaizduojama su lanku
ir strėlėmis. Ten pat. P. 544; Apolonas (Dzeuso ir Lėtojos sūnus) – saulės šviesos
dievas; saulės šviesą simbolizuoja auksinės šio dievo strėlės... Jis taip pat
muzikos ir poezijos globėjas, mūzų choro vadovas ir pats žymus muzikantas;
dievas – pranašautojas ir dievas – gydytojas. P.543.
³ Febas – Apolono vardas kulte, reiškiantis „šviesus, spindys šviesa“. Ten pat. P. 548.

⁴ Dr. Vollmer‘s. Wörterbuch der Mythologie aller völker. New bearbeitet
von Dr. W. Binder. Mit einer Einleitung in die mythologische Wissenschaft.
Dr. Johannes Minckwitz professor an der Universität Leipzig.
Dritte Auflage. Mit 303 Illustrationen.
Stuttgart. Hoffmannische Verlagsbuchhandlung. 1874. P.309, 312.

⁵ Dr. Vollmer‘s. Wörterbuch... Ten pat. P. 311.
⁶ Dr. Vollmer‘s. Wörterbuch... Ten pat. P. 311.
⁷ Dr. Vollmer‘s. Wörterbuch... Ten pat. P. 311.
⁸ Homeras. Iliada. Ten pat. P. 553.
⁹ Dr. Vollmer‘s. Wörterbuch... Ten pat. P. 338.
¹⁰ Dr. Vollmer‘s. Wörterbuch... Ten pat. P. 171.
¹¹ Dr. Vollmer‘s. Wörterbuch... Ten pat. P. 160.
¹² Dr. Vollmer‘s. Wörterbuch... Ten pat. P. 315.