Mažoji Lietuva nebenugrims užmarštin

Ypač vaisingas buvo Klaipėdos universiteto mokslo pajėgų įsijungimas į MLE kūrimo procesą – pasirašyta šio universiteto ir Mokslo ir enciklopedijų leidybos instituto (dabar centro) kūrybinio bendradarbiavimo sutartis. Didžioji dalis anksčiau paminėtų klaipėdiškių yra būtent šio universiteto mokslininkai ir pedagogai. Ypatingu produktyvumu pasižymėjo bene jauniausias autorius – Universiteto doktorantas Vasilijus Safronovas. Prof. dr. Daiva Kšanienė ir doc. dr. Albertas Juška buvo aktyvūs MLE redakcinės kolegijos nariai, o dr. Silvai Pocytei patikėtos atsakingos šios kolegijos pirmininkės pareigos. Didelė paspirtis MLE rengėjams buvo Universitete ir jos bibliotekoje sukaupti rankraščių ir literatūros fondai, jam vadovavusių rektorių prof. habil. dr. Stasio Vaitekūno ir prof. habil. dr. Vlado Žulkaus nuolatinis dėmesys ir parama.

Maloniai atverti ne tik Klaipėdos universiteto, bet ir Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus Klaipėdoje (direktorius Jonas Genys), Šilutės muziejaus (direktorė Roza Šikšnienė), Klaipėdos universiteto (rektorius prof. habil. dr. Vladas Žulkus), Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčios (vysk. Mindaugas Sabutis) archyvai, Vilniaus universiteto, Lietuvos Mokslų akademijos, Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekų retų spaudinių ir rankraščių fondai. Daug unikalios medžiagos surinkta Vokietijos bibliotekose ir archyvuose, gauta iš privačių asmenų, daugiausia iš senųjų Mažosios Lietuvos gyventojų ar jų palikuonių. Didelė parama MLE – turimi MLF archyvo tomai, parengti išeivijoje. Panaudotos senų ir naujų knygų apie Mažąją Lietuvą iliustracijos, asmeniniai prof. Viliaus Pėteraičio, Anso Lymanto, dr. Jurgio Gimbuto, Frico Šlenterio ir kt. fotoarchyvai. Labai pravertė paskolinti klaipėdiškių šeimų Ievos Toleikytės-Biržienės, Rūtos Kėkštaitės-Mačiūnienės, Eriko Purvino, Viliaus Ašmio, Marijos Krukytės, Osvino Kybranco, Ievos Šiaudvytienės, Gedimino Šimkaus ir daugelio kitų albumai.

Su MLE bendradarbiavusių institucijų, ją kūrusių ir rėmusių asmenybių gretos išties įspūdingos, jų žinios, turima medžiaga ir parama neįkainojami. Tačiau ypatingos pagarbos nusipelnė tie žmonės, kurie tiesiogiai suko to kūrimo smagratį, organizavo visų jo grandžių darnų veikimą, jautėsi asmeniškai atsakingi prieš medžiagą pateikusius autorius ir prieš skaitytoją, kurie veikalui suteikė galutinio produkto pavidalą ir rūpinasi baigiamąja jo gimimo stadija. Ryškiausia figūra tarp tą smagratį sukusiųjų, tiems sukėjams dirigavusių, aišku, liks minėtasis profesorius Vilius Pėteraitis, kuris visuose MLE tomuose ir pristatomas kaip MLE vyriausiasis organizatorius ir tvarkytojas. Nuo pat pirmųjų MLE kūrimo dienų garbingos iš pradžių vyriausiojo redaktoriaus, vėliau redakcinės kolegijos prezidento pareigos teko akad. prof. habil. dr. Zigmui Zinkevičiui, kurioms jis atidavė daug brangaus laiko ir energijos ir kurių vykdymui labai pravertė didžiulis jo sukauptų žinių bagažas. Vėliau vyriausiojo redaktoriaus vairą perėmė doc. dr. Martynas Purvinas, kuris prieš tai buvo vyriausiojo redaktoriaus pavaduotojas, įdėjo ypač daug darbo kaupiant ir apdorojant sukauptą medžiagą. Jam būnant vyriausiuoju redaktoriumi išleistas trečiasis MLE tomas. Šiame darbe ypač vertinga buvo M. Purvino, kaip didelio Mažosios Lietuvos paveldo žinovo, patirtis, jo surinkti duomenys apie krašto architektūrą, gyvenvietes, jų istoriją, lietuvininkų gyvenseną. Ypač daug triūso šis mokslininkas ir jo žmona Marija įdėjo rinkdami medžiagą Vokietijos archyvuose ir mokslo įstaigose. Deja, dėl ligos ir kitų priežasčių M. Purvinas paskutiniajame MLE rengimo etape iš aktyvios veiklos pasitraukė, o vyriausiojo redaktoriaus pareigos atiteko šių eilučių autoriui.

Didžiulį darbo krūvį teko pakelti tiems, kurie ne vadovavo, o tiesiog dirbo – apdorojo medžiagą, ją papildė, redagavo, maketavo, tvarkė skiltis, derino su autoriais, administravo finansus, sukosi leidybos proceso verpete. Bene didžioji tokio pobūdžio rūpesčių dalis teko vyriausiojo redaktoriaus pavaduotojams Danutei Valentukevičienei ir Vytautui Kalteniui. Jų didžiulių pastangų dėka darbai vyko pagal numatytą planą ir nustatytus terminus, laikantis aukštų kokybės standartų, V. Pėteraičiui vadovaujant nustatytų MLE rengimo principų. Tai nebuvo lengva ir paprasta, nes darbų tempams įtakos turėjo ankstesnio vyriausiojo redaktoriaus pasitraukimas, padėtį komplikavo pasunkėjusi finansinė padėtis. Šie pasiaukojantys darbuotojai su visais sunkumais gana sėkmingai susidorojo. Jiems padėjo patyrę atsakingieji sekretoriai Nijolė Dzindziliauskienė ir Vytautas Gocentas. Didžiulis istorinės medžiagos redagavimo krūvis teko puikiam Mažosios Lietuvos žinovui dr. Algirdui Matulevičiui. Atsidavusiai dirbo vyresnioji maketuotoja Aliutė Zimanienė, redaktorė Virginija Budrikienė. Puikus dailininko Alfonso Žviliaus sukurtas MLE dizainas.

MLE – unikalus žinynas, aprėpiantis istorinės Mažosios Lietuvos visuminį vaizdą, pristatantis reikšmingesnes jo detales. Iš esmės aprėpta viskas, kas šiuo metu prieinama, kas atrasta turimuose šaltiniuose, kas šiandien ištirta ir kas tebelaukia išsamesnių tyrimų. Taigi šis žinynas – ne vien jau turėtų žinių apie Mažąją Lietuvą susisteminta sankaupa, bet ir naujos, mokslo apyvartoje dar nebuvusios informacijos šaltinis. Todėl MLE traktuojama ir kaip originalus mokslo veikalas, padėsiantis susidaryti daug tikslesnį, negu iki šiol turėtas, vaizdą apie tai, kas buvo ar dar dabar tebėra šiame vakarinių lietuvių gyventame krašte nuo Klaipėdos šiaurėje iki Galdapės pietuose, nuo Labguvos vakaruose iki Didžiosios Lietuvos sienos rytuose, t. y. istorinėse Nadruvos, Skalvos ir Pilsoto žemėse, kurias Mažosios Lietuvos Taryba 1919 m. Versalio taikos konferencijos metu reikalavo priskirti prie Lietuvos. Enciklopedijoje neatsiribota ir nuo to, kas dėjosi gretimose minėtoms žemėms srityse, sudariusiose vadinamąją Tvankstą, – Semboje, Natangoje, Bartoje, Varmėje. Istorinė MLE dalis užsibaigia 1944-aisiais, kai šis klestintis kraštas ir jo savita kultūra – sunaikinti. MLE pagrindinis dėmesys sutelktas tam, kas šiame krašte buvo lietuviška, prūsiška, kuršiška, baltiška: krašto proistorei, Mažosios Lietuvos ir Tvankstos istorijai, kultūrai, kalbai, tarmėms, religinei ir grožinei literatūrai, liaudies ir profesionaliam menui, architektūrai, muzikai, teatrui, kultūros, religijos ir visuomenės veikėjams, gyvenvietėms, parapijoms, mokykloms, draugijoms, įvairiems sambūriams.

Enciklopedijoje pagarbiai pristatomi vokiečių mokslininkai, kiti šviesuoliai ir kultūros veikėjai, kurie nusipelnė puoselėdami lietuvių kultūros tradicijas, pasitarnaudami lietuviškajai raštijai, palaikydami tautinius lietuvių siekius, keldami dvasinę ir materialinę krašto gerovę. Išryškinamas krašto kultūros savitumas, kurį lėmė senosios baltų ir protestantiškosios kultūrų sąveika.

MLE turėtų suvaidinti reikšmingą vaidmenį ne tik konsoliduodama Mažosios Lietuvos autochtonų bendruomenę, ne tik ugdydama tautinį orumą ir pilietinę sąmonę Lietuvoje, bet ir paveikdama naująją Europą, kurioje turėtų būti siekiama darnaus universaliųjų žmogiškųjų vertybių ir tautų kuriamos kultūrinės įvairovės sąskambio. Tokio vaidmens įžvalga buvo vienas iš svarbiausių motyvų sutartinai ir atsidavusiai darbuotis didžiuliam MLE kūrėjų būriui iš viso pasaulio.

Ketvirtasis „Mažosios Lietuvos enciklopedijos“ tomas

Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus direktorius dr. Jonas Genys ir priekuliškė rašytoja Edita Barauskienė

MLE vyr. redaktorius doc. dr. V. Bagdonavičius, VšĮ „Karaliaučiaus lietuvių bendruomenė“ direktorius Sigitas Šamborskis ir Karaliaučiaus krašto lietuvių kalbos mokytojų asociacijos pirmininkas Aleksas Bartnikas

Klaipėdos apskrities viešojoje Ievos Simonaitytės bibliotekoje. Kalba prof. Daiva Kšanienė. Prezidiume: dr. Algirdas Matulevičius, doc. dr. Vaclovas Bagdonavičius, dr. Silvija Pocytė ir MLE Garbės leidėja Ieva Jankutė