Pirmasis mokslo ir technikos istorijos žurnalas

Dr. Birutė Railienė,
Mokslo ir technikos raida redaktorių kolegija

Lietuvos mokslo bendruomenė ir visi besidomintieji mokslo istorija pagaliau turės recenzuojamą žurnalą Mokslo ir technikos raida, kuriame bus spausdinami originalūs moksliniai straipsniai, straipsnių apžvalgos įvairiais mokslo ir technikos istorijos klausimais. Straipsniai spausdinami lietuvių, anglų, vokiečių ir rusų kalbomis, žurnalas bus leidžiamas du kartus per metus. Žurnalo steigėjai – Lietuvos mokslų akademija ir Vilniaus Gedimino technikos universitetas, leidėjas – Vilniaus Gedimino technikos universitetas. Tarptautinėje redaktorių kolegijoje – 19 narių. Žurnalo straipsnius galima skaityti internete adresu: http://www.est.vgtu.lt

Pirmajam žurnalo numeriui teko atsakinga užduotis – pateikti mokslo ir technikos istorijos tyrinėjimų istorinę analizę, apžvelgti analogišką veiklą užsienyje.

Žurnalo vyriausias redaktorius prof. habil. dr. Romualdas Ginevičius ir prof. dr. Algimantas Nakas straipsnyje Žurnalo „Mokslo ir technikos raida“ leidybos poreikio ir galimybių analizė apžvelgė dalį užsienio mokslo įstaigų (tarp jų ir mokslo muziejų), kuriose vykdomi mokslo istorijos tyrinėjimai, publikacijas, doktorantūros rodiklius. Apžvelgdami mokslo istorijos ir mokslotyros tyrinėjimus Lietuvoje, autoriai pateikė nemažai istorinės ir statistinės medžiagos apie tyrinėjimus, leidinius, gintas disertacijas, tradicines konferencijas (Baltijos šalių mokslo istorikų, organizuojama nuo 1958 m., Kultūros, filosofijos ir meno instituto, organizuojama nuo 1994 m., Vilniaus Gedimino technikos universiteto, organizuojama nuo 1994 m.). Autoriai neabejoja, kad Lietuvoje yra daug mokslo istorijos entuziastų, kurių darbai turėtų būti publikuojami naujajame moksliniame žurnale, taip sudarydami šios mokslo srities branduolį.

Straipsnyje Lietuvos mokslo patirties bruožai, nulemti XX amžiaus įvykių prof. habil. dr. Juozas Algimantas Krikštopaitis aptaria Lietuvos mokslo, žmogaus ugdymo ir lavinimo raidą, išskiria charakteringus laikotarpius ir periodus. Straipsnyje minimi motyvai ir vertybės, kurias rinkosi inteligentija, klodama valstybės atkūrimo pagrindus ir vėliau kurdama tautinę valstybę. Greta priežasčių, nulėmusių Lietuvos mokslo raidos ypatybes, rezultatus ir netektis istorinių ir politinių lūžių metu, išskiriamas Lietuvos mokslų akademijos vaidmuo bei misijos įvykdymas. Straipsnyje akcentuojama didžioji mokslo ir etninės kultūros vertybė – lituanistika siaurąja ir plačiąja šios sąvokos prasme. Tai sritis, kurioje Lietuvos mokslas reiškėsi unikaliai ir nepakartojamai.

Prof. habil. dr. Onos Voverienės straipsnis Mokslotyra ir mokslo istorija skirtas mokslotyros teorijai, analizuojama jos struktūra, tyrimo objektas. Autorė nurodo, kad kokybinis skirtumas tarp mokslotyros ir atskirų mokslo šakų istorijos yra jų tikslai: mokslo šakų istorija siekia atsakyti, kas ir kaip atsitiko konkrečiu šio mokslo šakos raidos etapu, kokios sąlygos ar tyrimo metodai turėjo didžiausios įtakos tų rezultatų pasiekimui. Mokslotyra siekia atsakyti, kokia mokslinių tyrimų būklė šiuo metu, kaip juos galima veikti. Autorė rekomenduoja naujos mokslotyros programos įgyvendinimą pradėti tiriant mokslo istoriją, analizuojant ankstesnių kartų mokslotyrininkų atliktus darbus. Savo ruožtu mokslotyra praplečia mokslo šakos tyrimų problematiką nauja kryptimi, atveria kelius naujiems mokslo istorikų tyrimams.

Dr. Birutė Railienė straipsnyje Naujos mokslinių mokyklų tyrinėjimų galimybės apžvelgia naujai kuriamas duomenų bazes, prieigą prie visateksčių ir bibliografinių dokumentų. Autorė išskiria tris pagrindinius komunikacinių ryšių moksle tipus, kurie nulemia mokslinių mokyklų identifikavimą: vadovavimą disertacijai, citavimą bei mokytojo ir mokinio bendraautorystę. Autorė teigia, kad nors skaitmeninė aplinka ir palengvina formaliosios komunikacijos tyrinėjimus pasaulyje, Lietuvoje mokslinių mokyklų identifikavimas, mokslininkų personalinio indėlio fiksavimas bibliografijos rodyklėse dažnai priklauso nuo pavienių mokslo istorijos entuziastų pastangų. Autorė neabejoja, kad duomenų bazė Lituanistika ateityje taps svarbia priemone bibliometriniams tyrinėjimams.

Dviejų iškilių Lietuvos matematikų – Mečio Mačernio ir Prano Naujokaičio – didaktinę veiklą apžvelgia prof. habil. dr. Algirdas Ažubalis straipsnyje Matematikos didaktika Respublikos Pedagoginiame institute Klaipėdoje (1935–1939). Dirbdamas Klaipėdoje M. Mačernis parengė ir išleido aritmetikos ir geometrijos mokymo metodikos vadovėlį studentams, P. Naujokaitis parašė tris matematikos didaktikos straipsnius, išleido penkių dalių aritmetikos uždavinyną.

Netolimos istorijos laikotarpį – pokario sociologijos mokslo istoriją – apžvelgė prof. habil. dr. Vladas Pruskus straipsnyje Sociologija sovietmečio Lietuvoje: valdžios požiūrio kaitos aplinkybės ir siekiai (1960–1989). Autorius išnagrinėjo priežastis ir aplinkybes, lėmusias sovietinės valdžios požiūrio į sociologijos mokslą kitimą. Istorinėje sociologijos apžvalgoje pateikta aukštųjų mokyklų bei sociologinių tyrimų ir jų kontrolės centrų veiklos santraukos. Straipsnyje aptartos pagrindinės vykdytų sociologinių tyrinėjimų kryptys, veiklos ypatumai.

Įvairiapusę mokslinę ir politinę žymaus išeivijos chemiko Adolfo Damušio veiklą straipsnyje Adolfas Damušis mokslo istorijoje analizuoja dr. Aldona Vasiliauskienė. Autorė apžvelgia profesoriaus indėlį į chemijos mokslą Lietuvoje ir JAV, jo indėlį į Lietuvių katalikų mokslo akademijos bei Vytauto Didžiojo universiteto veiklą, taip pat ypatingus jo nuopelnus kovose už Lietuvos nepriklausomybę.

Straipsnyje Sakralinių objektų statyba ir restauravimas Vilniuje XX a. pabaigoje–XX a. pradžioje dr. Henryka Ilgevič aprašė to meto carinės valdžios požiūrį į stačiatikių ir katalikų naujų sakralinių pastatų statybą, restauravimą, pateikė stačiatikių bažnyčios protegavimo istorinius faktus. Autorė aprašė katalikiškosios Vilniaus visuomenės pradėtą sakralinių objektų gelbėjimo akciją, pateikė istorinių faktų apie naujas statybas.

Prof. Šlomo Šafiro straipsnyje Entdeckungen beim Lernen der Hebräischen Sprache und der Kabbala aprašo hebrajų kalbos ypatybes ir sunkumus, su kuriais susiduriama verčiant Senąjį Testamentą. Aptarus ryšį tarp pasaulio religijų, akcentuojamas Kabalos ir mokslinio požiūrio panašumas.

Eglė Paškevičiūtė-Kundrotienė straipsnyje LDM leidybinė veikla, remdamasi Lietuvos mokslų akademijos bibliotekoje saugomų Lietuvos mokslo draugijos (LDM) rankraštine ir publikuota medžiaga, taip pat kitų Vilniaus bibliotekų fondais, pateikė išsamią šios draugijos leidybinės veiklos 1907–1940 m. bibliometrinę analizę, atskleidė draugijos įgyvendintus sumanymus ir nepavykusius planus. Reikšmingiausia LDM veikla buvo aprūpinti vadovėliais ir mokomąja literatūra besikuriančią lietuviškąją mokyklą, leisti ir platinti mokslinę literatūrą.

Redaktorių kolegija tikisi mokslo ir technikos istorikų bendruomenės aktyvaus dalyvavimo ir originalių straipsnių kitiems žurnalo numeriams, taip pat informacijos kronikai ir pasiūlymų naujoms rubrikoms.