In memoriam Petras Jaunius

Petras Jaunius (Januševičius) gimė Jokniūnų kaime, Papilio valsčiuje, Biržų apskrityje. Petro tėvas Jonas Januševičius, vidutinis kaimo ūkininkas, laukė sūnaus – patikimo paveldėtojo. Guvus vaikas, siekiantis mokslo, tėvo buvo taip pristabdomas: „Moki skaityti, žinai daugybos lentelę, gali pasirašyti – ko daugiau ūkininkui reikia?“. Mama labiau rėmė sūnaus siekius, persiuvo žalią savo švarką, padovanojo savo kamašius (tarm. batus) ir, pasigavusi gaidį – dovaną mokytojui, nuvedė į Kvietkų pradinę. „Vaikas pramoks, gal bus paskirtas kaimo seniūnu, vis bus lengviau“, – mąstė mama.

Petrukas sėkmingai baigė Kvietkų pradinę ir padėjo tėvui ūkyje. Tačiau šis darbas jo neuždegė. Sunku buvo jaunuoliui papjauti veršiuką, padėti besiveršiuojančiai karvei, o dar buitinės kaimo žmonių neteisybės, – viskas skatino vaiką siekti daugiau. Jis daug skaitydavo. Papilio turgelyje mama nupirko jam Bibliją – ją perskaitė net du kartus. Tam tikrų lūžių įvyko ruošiantis konfirmacijai (krikšto patvirtinimui). Katehetė, kunigo žmona Klara Šepetienė, dėstydama Senojo Testamento įvykius, padarė klaidą. Petrukas neiškentė ir ją pataisė. Katehetė pasitikslino ir teigiamai įvertino savo mokinį. Persodino prie gimnazistų Petro Zablocko, Petro Juodgudžio. Augo pasitikėjimas, brendo siekis tapti misionieriumi.

Būdamas dvidešimtmetis, slapta nuo tėvų, perspėjęs tik seserį Marytę, išeina iš namų. Jį įkvėpė panašiu keliu jau ėjusio reformatų kunigo Povilo Jašinsko pavyzdys. Jis kreipėsi į Biržų reformatų dvasininkus patarimo. Mielai atsiliepia ir padeda kunigas Povilas Jakubėnas – suranda jam mokytojų, kurie padeda gilinti teologijos žinias, moko kalbų. Petras svajojo misionieriauti Afrikoje – reikia žinių iš šių kraštų istorijos, geografijos, papročių. Padeda susirasti ir darbą – pradėjo knygyno pasiuntinuku, vėliau dirbo knygų pardavėju. Persikėlęs į Šiaulius dirba Kultūros draugijos knygyne. Jo tiesioginiai viršininkai ir globėjai – gerai žinomi to meto kultūros žmonės Kostas Korsakas, Valerijonas Knyva, vėliau jį pakviečia ir į spaudos fondo leidyklą. Jis skiriamas prekybos skyriaus viršininku.

Sovietų ir vokiečių okupacija sustabdo galimybes siekti misionieriaus kelio. Tačiau šis pašaukimas nedingo. Dvasinės vertybės Petro išlieka ir tampa prioritetu, o darbas knygynuose pavertė jį „knygiumi“ iš pašaukimo.

1944 metais, baigiantis Antrajam pasauliniam karui, aplinkybės priverčia apsispręsti. Vengiant fronto baisybių ir sovietinės santvarkos, nutaria vienam kitam mėnesiui pasitraukti į Vakarus. Keliauja Baltijos pakrante, keliolika kilometrų nuo Palangos, į Latviją. Gūdžią ir audringą rugpjūčio nakties antrą valandą jis, žmona Stefutė su 2 metų dukrele ant rankų sėda į žvejų katerį, tikėdamiesi pasiekti Gotlando salą Švedijoje. Ta antra valanda buvo lemtinga. Išplaukę du kateriai pasiekė tikslą, o likusieji 60, išplaukę 6 val. ryto, vokiečių buvo sulaikyti. Keturmetis sūnus Algis liko su seneliais. Taip prasidėjo Petro ir jo šeimos odisėja. Tik daugiau kaip po pusšimčio metų pavyko sugrįžti į tėvynę.

Pirmuosius penkerius metus Petras praleido švedų stovyklose, gamyklose, po to – kelionė į Kanadą. Čia dukra Violeta Januševičiūtė [vėliau – Kelertienė] baigė filologijos mokslus, apgynė disertacijas, tapo Viskonsino, vėliau Čikagos universitetų profesore. Daug dirbo ir dabar tebedirba lituanistikos mokslų srityse, yra Vilniaus pedagoginio universiteto garbės daktarė.

Petras savo profesinę veiklą Kanadoje pradėjo elektronikos gamykloje valytoju. Nuolat mokydamasis tapo radarų statytoju. Sūnus Algis Januševičius baigė mokslus Lietuvoje, Vilniaus inžineriniame statybos institute (dabar Vilniaus Gedimino technikos universitetas) įgijo statybos ekonomo specialybę.

Ilgi ir nelengvi mokymosi metai nenuslopino jaunystėje gimusio misionieriaus pašaukimo. Uždirbdamas vakariečių vertinimu vidutinį atlyginimą, reikšmingą dalį skyrė dvasiniams reikalams – nuolat rėmė lietuviškus leidinius ir organizacijas užsienyje: Sparnų žurnalą, Reformatų Sinodą Amerikoje. Ne vienas autorius ir leidėjas yra sulaukę Petro dotacijų.

1992 m. Lietuvoje įsikūrus nekonfesinei Reformacijos istorijos ir kultūros draugijai, įgijome ištikimą mecenatą – dosniai remti šios draugijos projektai, autoriai, Lietuvos reformacijos švietimo pradininkų paminklo kūrimas, istorikės Ingės Lukšaitės tolesni Reformacijos istorijos ieškojimai, lietuviško reformatų giesmyno reprinto išleidimas ir kita. Kai kildavo idėja paminėti šią humanišką Petro Jauniaus veiklą informuojant apie ją užsienio lietuvius, jis ryžtingai užprotestuodavo. Ne visada mums būdavo toks poelgis suprantamas: matyt, taip veikė biblinio kuklumo nuostata – „ką duoda dešinė, tenežino kairė“.

Petras išsaugojo ir knygiaus dvasią. Kanadoje sukaupė vertingą lietuvių egzodo ir protestantiškos literatūros biblioteką, kurią pervežė į Lietuvą ir dedikavo Reformatų sinodo bibliotekai, o kol pastaroji atsikurs, pavedė globoti Reformacijos draugijai. Ši biblioteka depozito teisėmis dabar saugoma Kėdainių krašto muziejuje.

2000 m. Petras Jaunius galutinai grįžo į Vilnių, kartu parsiveždamas ištikimos gyvenimo draugės Stefutės pelenų urną.

Nors tuomet jau žengti 88-tieji gyvenimo metai, Petras džiaugiasi išsilaisvinusia Lietuva, seka spaudą, skaito grožinę, ypač naują istorinę literatūrą, kruopščiai papildo dovanotos bibliotekos lentynas Ingės Lukšaitės, Arūno Baublio ir kitomis monografijomis, jo prenumeruojamais Kultūros barų komplektais. Sūnaus Algio lydimas aplanko giminaičius Biržų rajone, nuolat susirašinėja, bendrauja telefonu, jautriai reaguodamas į visų materialines ir dvasines reikmes.

Subtiliai atrinktas turiningas Petro ir Stefutės Jaunių archyvas suteikia galimybę plačiau ir išsamiau pateikti darbštaus, humaniško Amerikos lietuvių reformatų Sinodo kuratoriaus ir piliečio patrioto portretą, kuris būtų įtaigus pavyzdys esamoms ir būsimoms kartoms. Viliamės, kad toks autorius ar autorių kolektyvas iš tiesų atsiras.

Prof. Sigitas Kregždė
Lietuvos Reformacijos istorijos ir kultūros draugijos pirmininkas

Nuotraukose:

Švedijoje. Petras Jaunius su žmona Stefute ir dukra Violeta (dabar Kelertienė)

Kvietkų pradžios mokyklos moksleiviai 1927 m. kovo 18 d.

Petras Jaunius (1913 03 17 – 2010 05 02)