Mokymai doktorantams ir ekspertams

Gražina Kriščiukaitienė

 Analizuodami, kaip mūsų šalies mokslininkai dalyvauja kuriant Europos mokslinių tyrimų erdvę, galime didžiuodamiesi sakyti, jog turime išties puikių pavyzdžių, kai mūsų žmonės pradeda koordinuoti tarptautinių programų projektus, dalyvauti tarptautiniuose konsorciumuose, geba tapti autoritetingais ekspertais, tačiau kai kur, kad ir dalyvaudami ES 7-osios bendrosios programos (7BP) konkursuose, rezultatais pernelyg pasigirti negalime. Taip, suprantama, čia konkurencija didžiulė, nes be jokių privilegijų tenka rungtis su Europos šalių, senbuvių, galingais mokslo centrais, bet gal rengdami paraiškas mes ne viską padarome taip, kaip reikia, gal tiesiog nemokame tinkamai pristatyti savo idėjų? Gal pareikšti norą tapti tarptautinių projektų ekspertais vis dar trukdo tam tikras nepilnavertiškumo kompleksas? Į šiuos bei kitus klausimus bandė atsakyti Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros surengti mokymai doktorantams ir ekspertams. Tam buvo pasitelktas projektas „Tyrėjų tarptautinės kompetencijos ugdymas“ (TYKU), finansuojamas pagal ES struktūrinių fondų 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 3 prioriteto „Tyrėjų gebėjimų stiprinimas“ įgyvendinimo priemonę „MTTP kokybė ir ekspertų rengimas“.

„Tarptautinių programų paraiškų vertinimo patirtis“

Šių metų rugsėjo 22 d. viešbutyje „Conti“ buvo surengti mokymai doktorantams. Juose dalyvavo apie 50 dalyvių. EK paraiškų vertinimo duomenų bazėje (Expert Management Module – EMM) šiuo metu yra užregistruota apie 370 ekspertų iš Lietuvos.

Mokymus pradėjo Jurgita Stonytė (Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros tarptautinio bendradarbiavimo skyriaus vedėja). Ji trumpai pristatė ES 7-ąją bendrą programą. Šios programos septynerių metų biudžetas – 50 mlrd. 521 mln. eurų. Doktorantai buvo supažindinti su paraiškų, parengtų pagal skirtingas specifinių programų „Bendradarbiavimas“, „Pajėgumai“, „Žmonės“ finansavimo schemas, vertinimo kriterijus ir procedūras. Taigi, kaip vyksta paraiškų vertinimo procesas? Pirmiausia EK atliekamas administracinis vertinimas, po to parenkami ekspertai. Toliau vyksta ekspertinis vertinimas. Tik tuomet paraiškos įvertinamos, parengiama paraiškos įvertinimo suvestinė ir suformuojama ataskaita. Kas gali būti ekspertu? Priklausomai nuo kvietimo, būtinas akademinės visuomenės, pramonės arba verslo, vartotojų atstovavimas. Ekspertai privalo tenkinti gan aukštus kompetencijos reikalavimus, būti atitinkamos srities aukščiausio rango specialistai ar mokslininkai, turėti paraiškų rengimo ir administravimo, mokslinių projektų rezultatų komercializacijos, tarptautinio bendradarbiavimo MTTP srityje patirties. Paprastai vieną paraišką vertina 3–5 ekspertai. Pranešėja pateikė įdomios statistikos apie tai, kaip Lietuvos ekspertai dalyvavo vertinant 2007–2009 m. kvietimų paraiškas. Taigi net 75 ekspertai iš Lietuvos vertino specifinių programų „Bendradarbiavimas“, „Pajėgumai“, „Žmonės“ 136 kvietimų paraiškas.

Dr. Aurelija Žvirblienė (Biotechnologijos instituto Imunologijos ir ląstelės biologijos laboratorijos vedėja), patyrusi ekspertė, analizavo reikalavimus paraiškoms, vertinimo procesą specifinėje programoje „Bendradarbiavimas“ bei pateikė auditorijai praktinių patarimų. Kokia turi būti gera paraiška? Pirmiausia ji turi tiksliai atitikti tematiką. Būtinas aukštas mokslinis lygis, naujos idėjos, modernūs metodai, realus darbų planas, stiprūs partneriai, aukšto lygio publikacijos, aukšta kompetencija, patirtis dalyvaujant projektuose, įmonių (MVĮ) dalyvavimas, subalansuotas biudžetas, darbo planas, stiprios partnerių pajėgos, gera vadyba; europinis lygis, apgalvotas viešinimas, etikos ir intelektinės nuosavybės klausimų sprendimas. Paraiškos struktūra ir apimtis turi būti tokia, kaip nurodyta kvietime. Paraiška bus atmesta, jei biudžetas bus didesnis nei nurodyta kvietime arba dalyvių skaičius nepakankamas. Puslapių skaičius paraiškoje neturi viršyti limito, turi būti įtrauktos visos darbo programoje įvardintos veiklos, pvz., mokslo tyrimai, demonstracinė veikla, sklaida, valdymas ir pan. Reikia žinoti, jog 7BP nefinansuoja paraiškų, kuriose numatyta: žmogaus klonavimas reprodukciniais tikslais; žmogaus embrionų kūrimas kamieninių ląstelių tyrimams, somatinių ląstelių branduolių perkėlimas; žmogaus DNR keitimas, sukeliant paveldimus pokyčius (čia yra išlygų tam tikrų onkologinių ligų gydimui). Rengiant paraišką labai svarbu įvertinti ir galimas nesėkmes bei paruošti jų įveikimo planą, išlaikyti balansą tarp šalių, laikytis lyčių lygybės, nediskriminavimo principo. Be to, paraiška turi būti suprantama ne tik siauros srities specialistui. Labai naudinga ruošiant paraišką save įsivaizduoti vertintojo vaidmenyje. Taip pat turi būti atsakyti visi klausimai, keliami vertinimo anketoje. Ir dar – paraiška iki nustatyto termino turi būti pateikta tik elektronine forma. Būtinas aukštas mokslinis lygis (idėjos, metodai), aukšta vadovo kompetencija: publikacijos prestižiniuose mokslo žurnaluose, europinių projektų valdymo patirtis, subalansuotos partnerių funkcijos, europinis lygmuo. Pranešėja analizavo ir blogų paraiškų pavyzdžius.

Prof. Arūnas Ramanavičius (VU Chemijos fakulteto strateginės plėtros ir mokslo reikalų prodekanas) apžvelgė reikalavimus individualių stipendijų paraiškoms ES 7-oje bendrojoje programoje „Žmonės“, pasiūlė praktinių patarimų. Prof. Artūras Jukna (VGTU Fundamentinių mokslų fakulteto, Fizikos katedros vedėjas) analizavo šios programos reikalavimus tinklinių veiklų paraiškoms. Dr. Rimanto Levinsko (LEI direktoriaus pavaduotojo) pranešimas buvo skirtas MVĮ moksliniams tyrimams. Dr. Svajus Asadauskas (Fizinių ir technologijos mokslų centro ChI Tribologijos grupės vadovas) grįžo prie konkrečių reikalavimų paraiškoms „Mokslinių tyrimų potencialo“ srityje.

„Lietuvos dalyvavimas kuriant Europos mokslinių tyrimų erdvę: iššūkiai ir galimybės“

Š. m. spalio 15 d. viešbutyje „Europa City“ vyko mokymai ekspertams. Renginyje dalyvavo 50 darbuotojų ir ekspertų iš mokslo ir studijų, ekspertinių ir koordinavimo institucijų – Studijų kokybės vertinimo centro, Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro, Lietuvos mokslo tarybos, Lietuvos mokslininkų mobilumo centro taip pat universitetų, mokslo institucijų.

Mokymai prasidėjo išsamiu dr. Karinos Firkavičiūtės (LR nuolatinės atstovybės ES mokslo atašė) pranešimu „Įgyvendinant Europos mokslinių tyrimų erdvę: pagrindiniai iššūkiai“. Pranešėja istoriškai apžvelgė ES mokslinių tyrimų erdvės formavimo etapus. Dar Lisabonos strategijoje buvo užfiksuota, jog reikia kurti Europos mokslinių tyrimų erdvę, kurioje žmonės ir žinios galėtų judėti laisvai. Panašias ir kitas nuostatas tęsė 2007 m. pasirodžiusi „Mokslinių tyrimų žalioji knyga“, o nuo 2009 m. gruodžio 1 d. galiojanti Lisabonos sutartis patvirtino savo dėmesį Europos mokslinių tyrimų erdvei – jos koncepcijai skirtas atskiras straipsnis. Šiais, 2010 m., paskelbta nauja ES strategija, kurioje kartu su kitais svarbiais dėmenimis, ypač akcentuojamos inovacijos. Tai modernusis ES tikslas, skirtas Europos konkurencingumui stiprinti. Kokie tolesni iššūkiai laukia ES? Tebelieka spręstinos anksčiau suformuluotos Europos mokslinių tyrimų erdvės baigties problemos – mokslininkų mobilumas, lanksti ir vieninga mokslininkų darbo rinka, pasaulinio lygio mokslinių tyrimų infrastruktūrų Europoje sukūrimas, geresnė mokslinių tyrimų programų koordinacija, tam skirtų jungtinio programavimo priemonių įgyvendinimas, bendradarbiavimo su trečiosiomis šalimis stiprinimas, aukštos kompetencijos mokslo institucijų ir universitetų kūrimas bei plėtojimas, o kartu ir EMTE bei ambicingųjų inovacijų siekių suderinimas. Norint šiuos iššūkius įveikti, reikalingos įvairios, bet sutelktos priemonės, o joms įgyvendinti būtini administraciniai, finansiniai ES ir nacionaliniai ištekliai bei tikslingas jų suderinamumas. Dr. K. Firkavičiūtė pabrėžė, jog EMTE kūrimas nėra baigtinis procesas, be to, keičiantis globaliai padėčiai, kinta ir prioritetai bei būdai jiems pasiekti. Šiuo metu ES siekia didesnio priemonių bei išteklių sutelktumo įvairiais lygiais, todėl numatoma griežčiau stebėti į Europos konkurencingumą nukreiptų strategijų ir priemonių įgyvendinimą bei pasiekimus.

Dr. Stanislovas Žurauskas (ŠMM Mokslo skyriaus vyriausiasis specialistas) nušvietė pagrindines priežastis, kurios privertė imtis Lietuvos mokslo reformos: mokslo sistemos fragmentacija, mažas MTTP sistemos efektyvumas, nepakankamas MTTP institucijų ir pramonės bei verslo bendradarbiavimas, taip pat silpni ryšiai tarp studijų programų ir mokslo bei verslo poreikių. Siekiant įveikti šias problemas, nuo 2009 m. pradėta reforma apima tiek struktūrinius MTTP institucijų pokyčius, tiek finansavimo pobūdį. Pranešėjas išreiškė viltį, jog vykdoma reforma ateityje leis sustiprinti Lietuvos mokslo potencialą ir padidins jo konkurencingumą EMTE.

Jurgita Stonytė (MITA) pristatė Lietuvos dalyvavimo 7BP iššūkius ir galimybes. Jos manymu, galima teigti, jog mūsų šalies dalyvavimo šioje programoje rezultatai atspindi Lietuvos mokslo problemas, todėl jie nėra labai džiuginantys lyginant su 6BP ar kaimyninių šalių dalyvavimu. Viena pagrindinių priežasčių ko gero bus tai, jog Lietuva bei mokslo institucijos neturi dalyvavimo tarptautinėse programose strategijos. Kita kliūtis – nepakankamas mokslinių tyrimų ir eksperimentinės veiklos finansavimas. Tenka pripažinti, jog mums stinga ir kritinės mokslininkų masės, o visa tai apsunkina mūsų mokslininkų integraciją į EMTE.

7BP nacionaliniai atstovai iš Lenkijos, Austrijos ir Šveicarijos pristatė šalių dalyvavimo 7BP problematiką. Lenkijos mokslo padėtis panaši į Lietuvos, šiemet siekiant išspręsti adekvačias Lietuvai problemas, čia taip pat prasidėjo pokyčiai. Šveicarija ir Austrija yra senos ES bendrųjų programų dalyvės, todėl jų dalyvavimo rezultatai yra kitokie.

***

Mokymams pasibaigus, renginio svečių iš Šveicarijos ir Lenkijos paklausiau, kuo jiems svarbus dalyvavimas 7BP?

Dr. Juliane Sauer (Šveicarijos 7BP nacionalinė atstovė):

- Mūsų mokslininkai labai domisi ir brangina dalyvavimą šioje programoje, nes gali dirbti, bendrauti tarptautiniuose tinkluose drauge su žymiausiais Europos ir pasaulio mokslininkais, pasisemti patirties. Tik dalyvaudamas šioje programoje gali padėti atlikti pažangiausius mokslinius tyrimus, atsiveria prestižiškiausių laboratorijų durys. Tiesa, daug laiko užtrunka rengiant patį projektą, bet mūsų mokslininkai mano, jog tai visada atsiperka. Tačiau rengtis projektui tenka labai atsakingai. Todėl visiems paraiškų autoriams reiktų ruoštis iš anksto, taip būtų galima sumažinti riziką ir padidinti šansus.

Dr. Wieslaw Studencki (Lenkijos 7BP nacionalinis atstovas):

- Dalyvavimas 7BP yra naudingas visais lygmenimis: nacionaliniu lygmeniu jis reiškia viso mokslo sektoriaus internacionalizavimą, pateikiant mokslininkams vis naujų dalykų inovacijų srityje. Mokslo, verslo institucijoms dalyvauti šioje programoje yra ne tik prestižo reikalas, bet tai garantuoja personalo tobulėjimą, skatina jo kūrybingumą. Mokslininkams tai galimybė bendradarbiauti su pagrindiniais Europos mokslo centrais, o tai skatina mokslo žmonių idėjų atsiradimą ir daro teigiamą įtaką jų karjerai. Tačiau Lenkijoje stinga institucinės paramos tiems, kurie nusprendė dalyvauti 7BP. Tiesa, Mokslo ministerija, vadovaudamasi tam tikrais kriterijais, nustatė keletą palaikomųjų mechanizmų. Ji reguliariai vertina mokslinių tyrimų įstaigas, o tai, savo ruožtu, jas skatina labai atsakingai žvelgti į tarptautinį bendradarbiavimą. Protų nutekėjimo problema yra, tačiau, mano nuomone, ji kiek pervertinta. Lenkijos pavyzdys rodo, kad daugelis mūsų mokslininkų, turėdami galimybę dirbti bet kurioje ES institucijoje, nori likti savo šalyje. Žinoma, kai kurie palieka Lenkiją, tačiau daugelis jų grįžta.

Taigi, Europos moksliniai tyrimai skatina verslą ir mokslo žmones kurti mokslinių tyrimų erdvę drauge.