Žurnalisto, knygų autoriaus, leidėjo ir visuomenininko Zeniaus Šilerio netekus

Gyvas pakylėta idėja prie tėviškės slenksčio

Tai jam Sūduva buvo ta pakylėta idėja prie tėviškės slenksčio. Tai jis retai džiaugdavosi saulės patekėjimu. Tai jis buvo tas medis, kuris negalėjo iš savo žemės pasitraukti. Jis taip ir liko prie tėviškės slenksčio…

Vasario 12 d. rytas Zeniui Šileriui buvo paskutinis. Dar laukė diena, darbai, susitikimai. Tą dieną reikėjo atiduoti Suvalkijos žurnalą į spaustuvę, kaip ir prieš 10 metų, kai pasirodė šio regioninio kultūros leidinio pirmasis numeris. Jau po pusantrų metų, minint šio žurnalo pirmųjų darbo metų sukaktį, redaktoriaus Z. Šilerio veiklą kolegos įvertino žodžiais – „pasirinkęs titanišką darbą“.

Z. Šileris neieškojo lengvų darbų. Kas jį pažinojo nenustebo, kai 1996 m. Šviesos leidykla išleido monografiją Pranas Vaičaitis, kuri buvo skirta poeto 120-osioms gimimo metinėms. Tais pačiais metais Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla išleido Z. Šilerio sudarytus P. Vaičaičio Raštus. Šio Sūduvos dainiaus gyvenimas ir kūryba Z. Šilerį žavėjo, vėl ir vėl žadino mintį sugrįžti į Sintautų kraštą pas P. Vaičaitį. 2001 m. vėl pasirodė gerokai papildyta naujais faktais ir tyrinėjimais monografija Pranas Vaičaitis. Lyg stebėdamasis Zenius pats savęs klausė: „Tačiau ko griebtis, kai virš visos Suvalkijos dar juntamos Kūrėjo dosniai pažertos išminties, darbštumo ir sąžiningumo sėklos, kurių daigai saugojo gerą šio krašto vardą, o sunkiausiu metu lėmė tautos likimą?“ Jį kankino mintis, kad žmogaus likimas vargu ar gali būti užrašomas. Jis rašė: „Niekam neteko matyti, bet turėtų būti nuotrauka, iš kurios į mus žvelgtų kūrybinės brandos sulaukęs Vincas Kudirka…“ Lyg norėdamas giliau suvokti žmogaus likimą, jo trapią prigimtį, 1998 m. Z. Šileris išleido atsiminimų apie V. Kudirką knygą Mūsų Kudirka, kuri buvo skirta jo 140-osioms gimimo ir 100-osioms mirties metinėms, Tautiškos giesmės (Lietuvos himno) sukūrimo šimtmečiui.

Z. Šileris gimė Marijampolėje 1950 m. sausio 29 dieną. Šiame mieste baigė 2-ąją vidurinę mokyklą. Aukštuosius pedagoginius mokslus studijavo Vilniuje. Sugrįžęs į Marijampolę mokytojavo 2-ojoje vidurinėje mokykloje, dirbo miesto profesinėse mokyklose. Aktyviai dalyvavo P. Vaičaičio draugijos, XVII Knygų mėgėjų draugijos bei Sūduvos etninės kultūros tarybos veikloje. Kai 1997 m. su broliu Valdu Marijampolėje įkūrė leidyklą Ramona, o kartu ir žurnalą Suvalkija, Z. Šileris redagavo ne tik šį kultūros leidinį, bet ir leidykloje leidžiamas knygas: Gintauto Česnio Didžiuojuosi savo tėvu, Algimanto Miškinio Šakiai 1599–1999, Bernardo ir Vincento Aleknavičių Novužės krašto vaikai (3 dalys), Jono Jurevičiaus Žymesnieji Šakių krašto žmonės, Juliaus Jasaičio sudarytą Nupinsiu Lietuvai vainiką ir kt. Dauguma jo redaguojamų leidinių buvo skirti gimtajai Sūduvai. Apie darbą spaudoje ir leidyboje Z. Šileris rašė: „Tai gilesnė pažintis su šio krašto istorija ir kultūra. Jūsų namus aplankiusi Sūduva lai pasakoja, jog dar šiltas gimtasis lizdas ir dar ženklios kažkada pašešupiuose įmintos Jūsų pėdos…“

Antanas Andrijonas