Tau bilietas nupirktas. Laikas sėsti į traukinį - nevėluok!

Kalbiname Europos Komisijos COST programos biuro Briuselyje už fizikos ir medžiagų mokslą atsakingą pareigūną Piotrą Svianteką (Piotr Świątek). Gegužės 13-15 d. jis dalyvavo Vilniuje COST programos remiamoje konferencijoje Rizikos fizika. (Šią konferenciją organizavo Bronius Kaulakys ir Vygintas Gontis.)

Trumpinys COST šifruojamas taip: Cooperation in Science and Technology - Bendradarbiavimas mokslo ir technologijų srityje. Tai labai sena, pati seniausia Europos programa, skirta bendradarbiauti mokslo srityje. Ji pradėjo veikti 1971 metais.

Vadinasi, veikia 35 metus. Tačiau Lietuva į šią programą įsitraukė tik iškovojusi Nepriklausomybę?

Taip. Šiuo metu COST programoje bendradarbiauja 34 šalys, tad narių yra daugiau negu Europos Sąjungos valstybių. Beje, tarp šios programos dalyvių yra Izraelis, bet nėra tokių Europos valstybių kaip Bosnija ir Hercogovina bei Albanija. Mes norėtume, kad ir šios šalys dalyvautų programoje, bet kol kas šiose valstybėse mokslas užima dar gana menką vietą.

COST programos geriausi laikai jau liko praeityje?

Toli gražu ne. COST - tai valstybių susitarimo ir bendradarbiavimo programa. Kol bus bendradarbiaujama, programa liks reikalinga.

Vis dėlto COST programos finansiniai aruodai, ko gero, senka, ir jos geriausi laikai jau praeityje?

Visiškai priešingai. Kaip sakiau, COST - tai valstybių sutartis, natūralus procesas, bendradarbiavimas Europos valstybių šeimoje. Labai svarbu įvairių šalių mokslo institucijų veiklą koordinuoti, kad nebūtų iš naujo išradinėjamas dviratis. COST programa nesistengia plėtoti naujų mokslo krypčių, bet siekia koordinuoti esamą ir tam tikrų laimėjimų pasiekusį įvairių šalių mokslą. Tai labai naši veikla, nes išleisdami palyginti mažai pinigų sugebame koordinuoti gana dideles mokslininkų pajėgas.

Apie kokį programos aprėpiamą mokslininkų skaičių įvairiose šalyse kalbame?

COST programa Europoje aprėpia maždaug 20 tūkst. mokslininkų ir koordinuodama jų veiklą kartu koordinuoja maždaug 100 kartų didesnius finansinius išteklius negu pati programa išleidžia.

Višnevskio dėsnisAr nėra taip, kad COST programa išnaudoja atskirų valstybių mokslą, nes suteikdama ne tokias dideles subsidijas naudojasi tų valstybių mokslininkų veiklos rezultatais? Lietuva tokią istorinę patirtį anksčiau yra turėjusi, kai ‘stiprus centras’, t. y. Maskva, reguliuodavo, kiek kuriai sąjunginei respublikai reikia skirti lėšų ir kokius mokslus plėtoti. Tiesa, mokslui Tarybų Sąjungoje buvo skiriama palyginti daug lėšų, kai kuriems mokslams net labai daug, tačiau ne humanitariniams.

Priešpaskutinis Lenkijos švietimo ir mokslo ministras Višnevskis - beje, jis iš Vroclavo - buvo pastebėjęs, kad finansavimo dydis mokslui Lenkijoje buvo atvirkščiai proporcingas institucijos nuotoliui nuo Varšuvos. Mes Briuselyje juokdavomės iš šio ‘Višnevskio dėsnio’, suprasdami, kad patiems mokslininkams, ypač dirbantiems toliau nuo Varšuvos, tai visai nejuokinga.

Dabar pamėginsiu atsakyti į man užduotą klausimą. COST programa visiškai nesiekia centralizuoti mokslą, savo interesams nepajungia kitų šalių mokslininkų.

COST programa veikia priešingai negu ‘Višnevskio dėsnis’?

(Juokiasi.) Galima sakyti ir taip. Aišku, iš COST programos daugiau lėšų skiriama tų valstybių mokslininkams, kurie tas lėšas sugeba įsisavinti. Tačiau Briuseliui visai nereikalinga mokslo centralizacija. Kitas dalykas, kad Briuselyje dirba labai kvalifikuoti ir patyrę mokslo administratoriai, gebantys tinkamai bendrauti su įvairių šalių mokslininkais. Tačiau svarbiausius COST programos sprendimus priima ne Briuselyje sėdintys administratoriai, bet programos komitetas, kurio nariai yra šalių COST programos dalyvių atstovai. Tai kolegialūs sprendimai. Kur ir kokiai akcijai skirti pinigų, pagaliau kurioje šalyje rinktis į eilinį komiteto posėdį, sprendžiama bendru sutarimu.

COST programos komitetą sudaro 20 valstybių, dalyvaujančių programoje, atstovai. Štai ir Vilniuje vykusio COST renginio Rizikos fizika metu buvo surengtas COST programos komiteto posėdis. Jame svarstėme ir finansinius programos veiklos klausimus. Galiu užtikrinti, kad jauni Rumunijos ir Lietuvos mokslininkai, dalyvaujantys COST programos projektuose, gauna ne mažesnį finansavimą už pagal panašius projektus dirbančius Didžiosios Britanijos ar Prancūzijos mokslininkus. Taigi nėra jokio pagrindo kalbėti apie kokią nors diskriminaciją.

Reikia tiesiog
sparčiau dirbtiCOST programos komitetuose sprendimai priimami balsų dauguma. Veto teisė, kaip senosios Lietuvos ir Lenkijos valstybės bajorų seimeliuose, negalioja?

Sprendimai priimami balsų dauguma, o veto teisė gali būti panaudota tik tuo atveju, jeigu akivaizdžiai gali būti pažeisti vienos kurios nors šalies, COST programos narės, interesai. Vis dėlto tai atsitinka labai retai.

Gal būtų galima pateikti konkretų pavyzdį?

Tarkime, kai kuriose COST programos akcijose daug dėmesio skiriama naujausioms technologijoms, ir, tarkime, kuri nors šalis nenori, kad konkurentai iš kitų pasaulio valstybių apie tas naujoves sužinotų daugiau negu reikia. Ta šalis gali pareikalauti konfidencialumo. Kartoju, tai pasitaiko labai retai.

Apskritai, kaip sprendžiami konfidencialios informacijos nutekėjimo klausimai? Juk Europos Sąjunga tam ir įkurta, kad galėtų konkuruoti su JAV, Japonija, dabar jau ir Kinija, o ateityje - ir su Indija. O konkurencinėje kovoje lemia kompetencija, žinios, gebėjimas jomis naudotis. Naivu manyti, kad savo žinių nereikėtų apsaugoti nuo konkurentų.

Mokslas yra tokia veiklos sritis, kur informaciją gali gauti tik tada, kai pats dirbi tos krypties darbus. Todėl informaciją reikia stengtis ne slėpti, bet būtina tiesiog sparčiau dirbti, kad pralenktum konkurentus. Net ir gavus naujausios informacijos, tektų sugaišti 2-3 metus, kol pavyktų ją įsisavinti ir panaudoti. Per tą laiką tos informacijos kūrėjai nueis toli į priekį.

Atvira ir gerai veikianti sistema moksle visada lenks savo konkurentus. Labai svarbu suvokti, ką reikia patentuoti, pagal kokius principus. Juk neįmanoma savo išradimo patentuoti visose šalyse - to ir nereikia daryti. Bet kaip geriasia veikti - nėra paprasta atsakyti. Oksforde veikiančių labai pažangių mokslo centrų vadovai sako: mes nepatentuosime savo naujovių, nes tai pernelyg brangu, todėl lėšas geriau nukreipsime į tolesnius tyrimus.

Tačiau JAV mokslininkai linkę veikti kitaip, jų universitetai skiria nemažai lėšų naujovėms patentuoti.

Mintyje reikia turėti svarbų principą; ne taip svarbu, kas naujovę išrado, bet svarbiausia - kas panaudojo. Todėl ir man, COST programos atstovui, svarbu ne tai, kad naujovės būtų išrandamos Europoje, o panaudotos JAV ar Japonijoje. Mums rūpi, kad tos inovacijos būtų pritaikytos būtent Europoje. To siekiama COST programa.

COST - niekada nemieganti programaSu kokiais sunkumais šiandien susiduria COST programa?

Ypatingų sunkumų nėra, didžiausias mūsų rūpestis - kad pakaktų naujų ir perspektyvių mokslinių temų. Siekiame, kad mūsų temos būtų patrauklesnės, išties reikšmingos. Kad COST lėšos būtų skiriamos ne bet kokiems tyrinėjimams, bet svarbiausiems šio pasaulio uždaviniams nagrinėti ir spręsti. Tai energetikos, alternatyviųjų energijos šaltinių, aplinkos apsaugos sritys ir daugybė kitų sričių, kurioms nuolat skiriame nemažai dėmesio. Tačiau svarbiausias COST programos veiklos principas - ‘nuo apačios’ (botum up). Tai reiškia, kad COST programa neprivalo pasirinkti iš aiškiai apibrėžtų prioritetų.

Jei norime turėti gerų ir tinkamų idėjų, pirmiausia reikia, kad tų idėjų pakaktų, vadinasi, svarbu turėti kuo daugiau projektų. Gaila, kad mokslininkai toli gražu nepasinaudoja COST programos galimybėmis taip, kaip galėtų. Mus dar per mažai žino.

Jeigu tikrai taip, tai išvada peršasi savaime: COST programos vadybininkai per mažai rūpinasi šios programos propagavimu.

Noriu atkreipti dėmesį į vieną COST programos veiklos ypatybę: kitaip nei daugelis kitų tarptautinių programų, mes nerengiame projektų teikimo šaukimų ar kampanijų - COST programai savo projektus mokslininkai gali teikti nuolat, bet kuriuo metu. Mes projektų ir naujų pasiūlymų laukiame visada. Nereikia laukti mūsų skelbimų. Tiesiai kreipkitės su savo projektu. COST programos paraiškoms durys nuolat atvertos.

Vis dėlto pastaruoju metu ėmėmės kiek aktyviau propaguoti COST programos veiklą: dabar kai kuriuose Europos televizijos kanaluose turime savo programą. Pavyzdžiui, Euronews televizijos kanale yra laida High Tech. Joje rodome savo projektus. Neseniai kaip tik buvo parodyta laida apie muziejinių objektų lazerinį valymą - įvairių architektūrinių detalių, paveikslų paviršių ir t. t. Labai įdomus projektas, kurį remia COST.

Programa moka ne už mokslą, bet už bendradarbiavimąKaip galima prisidėti prie COST programos projektų?

Įprastų programų projektuose dažniausiai dalyvauja numatytas dalyvių skaičius, tačiau COST programoje yra kiek kitaip. Jeigu siūloma tema išties reikšminga, tai siekiama, kad kuo daugiau šalių jos imtųsi. Tarkime, 5 ar 10 mokslininkų pasiūlo naują rizikos fizikos idėją. Jeigu COST ekspertai sutaria, kad tema išties reikšminga ir tokio europinio projekto dar nėra buvę, jis gali būti svarbus mokslui ir visuomenei, tai jis priimamas. Tačiau mūsų programos veikimo ypatumas glūdi štai kur: per metus nuo projekto priėmimo prie jo gali prisidėti visi norintieji - projektai yra atviri įvairių šalių mokslininkams.

Šiuo metu pagal COST programą vykdoma 200 projektų. Prie kiekvieno iš jų galima prisidėti, bet praėjus metams nuo projekto vykdymo pradžios prisidėjimas prie projekto jau turi būti derinamas su kitais jo dalyviais.

Lemiamas balsas tikriausiai yra projekto vadovų, vadovaujančios institucijos?

Ne visai taip. Mums svarbu, kad tie projektai būtų europiniai.

Kaip skirstomos lėšos projekto vykdytojams? Juk tyrimo grupės gali būti labai nelygiavertės pagal mokslinį pajėgumą, techninį aprūpinimą ir t. t.

Jeigu projekto vykdytojų grupėje bus silpnų ir stiprių mokslininkų, tai visada laimės silpnieji. Bet tai ir yra COST veikimo principas: padėti pasitempti silpnesniesiems. Todėl COST ir veikia jau daugelį metų, ir rezultatai labai geri.

Kokiu biudžetu disponuoja COST programa?

Gana dideliu. Šiuo metu COST biudžetas - 80 mln. eurų. 2007 m. prasideda naujas programos ciklas; jis tęsis iki 2013 metų. Tai štai šiai programai siekiame gauti 270 mln. eurų.

Tai dideli pinigai, turint mintyje, kad COST moka ne už mokslą, o už koordinaciją, bendradarbiavimą. Už tai, kad atvyksta, kaip dabar, į konferenciją Rizikos fizika dalyviai į Vilnių, dalyvauja renginiuose, įgyja naujų kvalifikacijų, tobulėja.

Bus daugiau

Kalbėjosi Gediminas Zemlickas