Skelbimai 2007/06/01

Laptevų jūros tremtinių brolija mini įkūrimo 15-ąsias metines

Siekiant išsaugoti lietuvių tremties ir kančių istoriją 1992 m. įkurta Laptevų jūros tremtinių brolija Lapteviečiai. Brolijos pastangomis rengiami atmintinų datų minėjimai, kaupiama informacija apie tremties aukas, pastatyti paminklai Rumšiškėse, Kryžių kalne, Vilniuje ir kitur, sukurti dokumentiniai filmai, išleistos knygos lietuvių, rusų ir anglų kalbomis.

Lapteviečiai maloniai kviečia visus 2007 m. birželio 16 d. 12 val.

į tradicinį susitikimą Lietuvos liaudies buities muziejuje Rumšiškėse prie tremtinių jurtos-žeminės paminėti Gedulo ir Vilties dieną, 65-ąsias tremties į Arktį metines, 15-ąsias brolijos įkūrimo metines ir Dalios Grinkevičiūtės 80-ąsias gimimo metines.
Muziejaus Tautos tremties ir rezistencijos ekspozicijoje pamatysite tremtinius vežusį vagoną, jurtą-žeminę – tremtinių būstą prie Laptevų jūros, nartas (šunimis kinkomas roges), poledinės žūklės įrankius, buities eksponatus, sutiksite žmones, patyrusius Arkties tremtį, išgirsite jų autentiškus pasakojimus.
Renginyje numatyta klausytis aktorės Rūtos Staliliūnaitės skaitomų ištraukų iš Leonardo Gutausko eilėraščių knygos In fine, aktoriaus Petro Venslovo parengtos programos. Renginyje pakviestas dalyvauti poetas, rašytojas ir dailininkas Leonardas Gutauskas.

Organizatoriai:
Lietuvių liaudies buities muziejus, brolija Lapteviečiai

Vilniaus Gedimino technikos universitetas

patikslina, kad 2007 m. gegužės 3 d. Mokslo Lietuvos laikraštyje Nr. 9(365) Vilniaus Gedimino technikos universiteto skelbimo, esančio 13 p., 14 punktą skaityti taip:

Chemijos ir bioinžinerijos katedra

– profesoriaus (1 vieta),
– docento (1 vieta),
– docento (0,5 etato 3 vietos),
– lektoriaus (1 vieta).

14a punktas:

Bioinformatikos mokslo laboratorija

– vyresniojo mokslo darbuotojo (technologijos mokslai) (1 vieta).

Rektorius

Pasaulio mokslo istorikai neteko profesoriaus Vladimiro Kirsanovo

Atskriejo liūdna žinia – mus paliko Tarptautinės mokslo istorijos ir filosofijos sąjungos (gamtos ir technikos mokslų poskyrio) pirmasis viceprezidentas, Maskvos M. Lomonosovo universiteto prof. Vladimiras Kirsanovas (1936 m. gruodžio 26 d.–2007 m. gegužės 13 d.).

V. Kirsanovas įgijo fiziko išsilavinimą, plačiai pagarsėjo kaip gamtos mokslų ir matematikos istorikas. Jis nuosekliai tyrinėjo XVI–XVII a. fiziką ir parašė ne vieną veikalą bei reikšmingų istorinių studijų, kurie pagilino mūsų žinias apie Galilėjų, Niutoną, Leibnicą.

Profesorius gimė rusų inteligentijos tradicijas išsaugojusioje šeimoje. Tėvas Semionas Kirsanovas Rusijoje garsėjo kaip poetas, žurnalistas ir Vakarų literatūros klasikų vertėjas. Prof. V. Kirsanovas įgijo humanitarinį išsilavinimą, išryškėjusį diskusijose, kai būdavo kalbama filosofijos, literatūros ir meno klausimais. Jis skaitė tekstus įvairiomis kalbomis, laisvai kalbėjo angliškai ir vokiškai. Profesorius buvo dažnas Kembridžo universiteto svečias, aktyvus pasaulinių mokslo istorijos kongresų organizatorius, fizikos ir matematikos istorijai bei Leibnicui skirtų kongresų dalyvis. Jis dalyvavo garsiajame Berlyno-Brandenburgo projekte Leibnitz Editon. Už nuopelnus išrinktas Tarptautinės mokslo akademijos (Paryžius) nariu.

Visi, bendravę su Vladimiru Kirsanovu, prisimins jį kaip išmintingą pašnekovą, nuoširdų draugą, visuomet randantį šmaikštų, humoru nuspalvintą žodį.

Prof. J. A. Krikštopaitis