DĖL KULTŪROS, FILOSOFIJOS IR MENO INSTITUTO MOKSLINĖS VEIKLOS BŪKLĖS IR GERINIMO PERSPEKTYVŲ

(Atsiliepiant į dr. A. Žalio straipsnį Dėl mokslininko misijos)

Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministrei gerb. Romai Žakaitienei
Mokslo ir technologijų departamento direktoriui gerb. Albertui Žaliui
„Mokslo Lietuva“ redaktoriui Gediminui Zemlickui

Pastaruoju metu mokslo ir studijų būklė bei jos gerinimo perspektyvos šalyje tapo viena iš aktualiausių ir dažniausiai svarstomų problemų. Į šios problemos svarbą atkreipė dėmesį LR Prezidentas savo metiniame pranešime, ji aktyviai aptarinėjama ne tik akademiniuose, bet ir platesniuose visuomenės sluoksniuose, žiniasklaidoje. Simptomiškas šiuo požiūriu LR Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) Mokslo ir technologijų departamento direktoriaus dr. Alberto Žalio straipsnis Dėl mokslininko misijos (Mokslo Lietuva, 2007, Nr. 4–5), kuriame reiškiamas susirūpinimas mokslo ir studijų būkle bei kviečiama diskutuoti opiais šios būklės gerinimo klausimais. Atsiliepdami į šį kvietimą Kultūros, filosofijos ir meno instituto (KFMI) mokslininkai reiškia savo nuomonę kai kuriais straipsnyje iškeltais klausimais.

1. Pritariame dr. A. Žalio minčiai, jog „pirmiausia reikia įvertinti, kaip abiejų tipų mokslo ir studijų institucijos (universitetai, institutai) atlieka savo misiją“. Autoriaus teigimu, „instituto pagrindinė misija – žinojimo (idėjos, inovacijos, technologijos ir panašiai) perdavimas visuomenei bei pramonei. Kad tai būtų daroma kokybiškai ir kvalifikuotai, institutas turi vykdyti fundamentinius mokslinius tyrimus, užtikrinančius perduodamų žinių naujumą. Tai antrasis instituto misijos aspektas“.

Vertinant pagal šiuos kriterijus, KFMI veikla atrodo gana įspūdingai. Humanitariniai ir socialiniai mokslai yra orientuoti į konkrečios bendruomenės tautines, kultūrines, politines ir socialines problemas. KFMI kaip tik ir aprėpia reikšmingus, bet mažiausiai paliestus lituanistinių tyrimų barus, kurie nepatenka į kitų mokslo institucijų tyrimų erdvę – bendruosius lietuvių kultūros procesus ir jų raidą, svarbiausių meno šakų – dailės, muzikos, teatro, – taip pat filosofijos istoriją ir situaciją dabarties pasaulyje, sąsajas su socialiniais ir politiniais dabarties pokyčiais Lietuvoje ir pasaulyje. Jo misija – Lietuvos kultūros, filosofijos ir meno bei jų sąveikos su pasauline kultūra moksliniai tyrimai, eksperimentinės plėtros darbai, siekimas tapti aukščiausio lygio šių tyrimų centru, aktyviai dalyvaujančiu Lietuvos ir tarptautinėse mokslinių tyrimų programose. Siekdamas platesnio tarptautinio mokslinio-pedagoginio bendradarbiavimo institutas yra padavęs paraišką Erasmus universiteto chartijai gauti ir tikisi pasinaudoti tarptautiniais doktorantų, dėstytojų bei mokslinio personalo mainais.

Pagrindinė socialinių ir humanitarinių institutų perdavimo žinių visuomenei forma – leidiniai. Didžiąja dalimi jie tiesiai eina į kultūros apyvartą ir yra pats akivaizdžiausias indėlis į tai, kas šiandien vadinama socialine ir kultūrine plėtra, yra labai naudingi Lietuvos įvaizdžio formavimui. Per penkerius savo egzistavimo metus KFMI išleido apie 130 knygų (monografijų, teminių straipsnių rinkinių, šaltinių publikacijų), paskelbė per 900 straipsnių, iš kurių apie 100 – užsienio spaudoje. Vien 2007 m. institutas rengia spaudai 28 knygas. Tai vieni geriausių rodiklių panašaus pobūdžio institucijose šalyje.

Didžioji instituto mokslinės veiklos dalis – fundamentiniai tyrimai. Instituto mokslininkai rengia ir leidžia tokius svarbius kultūrinei Lietuvos savimonei daugiatomius leidinius kaip Lietuvos filosofijos istorija, Lietuvos teatro istorija, Lietuvos muzikos istorija, Lietuvos dailininkų žodynas, publikuoja Lietuvos filosofijos, estetinės minties, menotyros šaltinius, rengia mokslinius dailės katalogus. Gilų pėdsaką kultūriniame ir intelektiniame šalies gyvenime palieka tęstiniai instituto leidiniai Senovės baltų kultūra, Lietuvos gyventojų vertybės, Lietuvos sakralinė dailė, Dailės istorijos tyrimai, Rytai-Vakarai: komparatyvistinės studijos, Kultūrologija, Estetikos ir meno filosofijos tyrimai, Neklasikinė filosofija, Atėnė, knygų serija Biblioteca Orientalia et Comperativa ir periodiniai instituto kuruojami leidiniai Menotyra, Filosofija-sociologija, Logos. Svarų indėlį į mokslinį šalies gyvenimą įneša individualios ir kolektyvinės instituto darbuotojų monografijos, kurių per pastaruosius penkerius metus paskelbta 60. Instituto mokslinė produkcija operatyviai panaudojama studijų procese rengiant bakalaurus, magistrus ir ypač doktorantus.

Siekdamas veiksmingiau išnaudoti savo valstybinio instituto statusą, taip pat keldamas sau tikslą tapti pažangių humanitarinių tyrinėjimų institutu, KFMI pastaruoju metu plečia lituanistinių tyrinėjimų sritį, sieja ją su naujomis Europos Sąjungoje ryškėjančiomis perspektyviomis tyrinėjimų kryptimis ir vykdo vidinės reorganizacijos darbus. Prieš metus institute įkurtas Žydų (litvakų) kultūros tyrimo centras, jau užmezgęs daug žadančius ryšius su kitų ES šalių tokio pobūdžio centrais. Vykdant LR Seimo 2006 m. gruodžio 19 d. nutarimo Dėl valstybinės kultūros paveldo komisijos 2005 metų veiklos ataskaitos rekomendaciją, svarstoma galimybė įkurti institute Fundamentinių kultūros paveldo tyrimų skyrių.

2. Pritariame dr. A. Žalio minčiai, jog „Logiška būtų sujungti universitetų ir institutų atitinkamoje kryptyje ar tematikoje dirbantį potencialą bei jam išleidžiamas valstybės biudžeto lėšas“. Šis sujungimas turėtų vykti tiek mokslinėje, tiek pedagoginėje srityse. Pagrindinė bendradarbiavimo mokslinėje srityje forma – bendri projektai. Kol kas tokius projektus KFMI rengia ir vykdo pagal Lietuvos valstybinio mokslo ir studijų fondo inicijuotas mokslinių tyrinėjimų kryptis, yra pradėti rengti ir kiti nacionaliniai bei tarptautiniai projektai. Viena iš mokslinio bendradarbiavimo formų – bendri kelių institucijų leidiniai ir konferencijos. KFMI yra daugelio tokių leidinių ir konferencijų organizatorius.

Siekiant glaudesnio bendradarbiavimo studijų srityje, būtina atsižvelgti tiek į pasaulinę šioje srityje egzistuojančią patirtį, tiek į mūsų šalyje susiklosčiusią praktiką. Egzistuoja keturi pagrindiniai mokslo institutų ir universitetų bendradarbiavimo studijų srityje variantai.

2.1. Jokio bendradarbiavimo. Pasaulyje egzistuoja nemažai institutų, kurių darbuotojai užsiima tik moksline veikla ir nedalyvauja studijų procese. Lietuvoje šis variantas taikytinas tais atvejais, kai institutas didžiąją dalį savo lėšų užsidirba pats – iš tarptautinių programų arba mokslinės veiklos rezultatų diegimo pramonėje.

2.2. Institutų mokslininkai dalyvauja rengiant tik aukščiausios kvalifikacijos mokslininkus (doktorantus), o pavieniai mokslininkai skaito paskaitas bakalaurams bei magistrams pagal universitetuose parengtas ir aprobuotas programas. Būtent šis variantas vyrauja šiuo metu Lietuvoje, ir jam daugiausia dėmesio savo straipsnyje skiria A. Žalys.

2.3. Mokslo institutų mokslininkai dalyvauja rengiant bakalaurus, magistrus ir doktorantus pagal savo parengtas, bet universitetuose aprobuotas programas. Šis variantas savo laiku buvo pradėtas įgyvendinti Kultūros ir meno institute bei teigiamai įvertintas užsienio ekspertų. Dabar jis vykdomas KFMI bendradarbiaujant su Vilniaus pedagoginiu universitetu (VPU), Lietuvos muzikos ir teatro akademija (LMTA) ir Vilniaus dailės akademija (VDA).

2.4. Institutų mokslininkai ir universitetų dėstytojai rengia bakalaurus, magistrus ir doktorantus pagal bendras programas. Tai labiausiai paplitęs pasaulyje, bet tik besiskinantis kelią Lietuvoje variantas. Būtent šį variantą numato ateityje plėtoti KFMI.

Kompleksinis instituto tyrinėjimų pobūdis neleidžia institutui integruotis su kokiu nors vienu universitetu, todėl integracija vyksta plečiant partnerių skaičių ir gilinant bendradarbiavimą. Šiuo metu institutas rengia doktorantus kartu su VDU, VDA ir LMTA. Neseniai pasirašyta sutartis su Vilniuje veikiančiu baltarusių Europos humanitariniu universitetu, pagal kurią instituto mokslininkai dalyvaus šio universiteto bakalaurų, magistrų ir doktorantų rengime. Svarstomos galimybės dėl bendradarbiavimo su Vilniaus universitetu (VU) ir VPU bendrai rengiant bakalaurus ir magistrus.

3. Nepritariame dr. A. Žalio nuomonei, kad „Instituto mokslininkas yra geresnėje padėtyje“, nes „visą laiką skiria mokslinei veiklai, o universiteto kolega – du trečdalius atlyginimo gauna už dėstymą, trečdalį – už mokslinę veiklą“. Mokslo institutų susiformavimas – natūralus mokslo ir technikos pažangos rezultatas. Mokslininkai tyrėjai ir mokslininkai pedagogai yra visose šalyse, ir niekam į galvą neateina teigti, jog kažkurie iš jų yra „geresnėje padėtyje“. Kiekvienas dirba savo darbą (būtent tą darbą, kurį geriausiai išmano) ir gauna už tai atlyginimą. Kitas klausimas, kad konkursai mokslininkų etatams užimti turėtų būti atviresni, ir aktyviai mokslinį darbą dirbantys pedagogai, bent jau socialinių bei humanitarinių mokslų srityje, galėtų ir turėtų įsitraukti į institutų mokslinę veiklą ir gauti už tai atlyginimus. Beje, KFMI pagal kūrybines sutartis taip pat dirba kai kurie VU, VDA, LMTA ir VPU pedagogai.

Taip pat nepritariame dr. A. Žalio teiginiui, jog „būtų racionalu, jei kiekvienas tyrėjas savo dabartinį „sudurtinį“ atlyginimą gautų už darbą vienoje institucijoje“. Gerai žinoma, kad ne iš gero gyvenimo Lietuvos tyrėjai „dursto“ atlyginimus. Be to, darbas keliose institucijose daugiau ar mažiau paplitęs visame pasaulyje. Kai kuriose mokslinės ir pedagoginės veiklos srityse tokia praktika yra norma. Kaip, pavyzdžiui, atrodytų LMTA, jei joje nedirbtų aktyviai koncertuojantys ir už tai atlyginimus gaunantys dėstytojai?

4. Iš esmės pritariame dr. A. Žalio minčiai, kad „Savarankiškas institutas (valstybinis ar universiteto) arba kitaip vadinamas mokslinių tyrimų centras turėtų egzistuoti, jei konkrečiai misijai vykdyti ar konkretiems uždaviniams spręsti [...] (kaip ir išplėtoto, mokslui imlaus verslo sektoriaus atveju) reikalingas nuolat funkcionuojantis kolektyvas [...], kai tyrimų tematika svarbi valstybei, o tyrimų objektas reikalauja visiško kolektyvo atsidavimo mokslinei veiklai“.

Kartu manome, jog ši savarankiško valstybinio mokslo instituto misiją pabrėžianti idėja daug aiškiau ir metodologiškai pagrįsčiau yra pateikta LR Mokslo ir studijų įstatyme, kur sakoma: „Valstybės mokslo institutas yra mokslinių tyrimų įstaiga, steigiama, kad atliktų Lietuvos ūkiui ir kultūrai bei tarptautiniam bendradarbiavimui svarbius ilgalaikius tarptautinio lygio mokslinius tyrimus, kuriems reikia specializuotų mokslininkų grupių, duomenų sankaupų bei specializuotos eksperimentinės įrangos“ (6 str. 2 dalis).

KFMI kaip tik ir buvo įkurtas tam, kad atliktų Lietuvos kultūrai bei tarptautiniam bendradarbiavimui svarbius, ilgalaikius mokslinius tyrimus. Savo darbais tą misiją institutas jau pateisino.

Siekdamas atlikti Lietuvos kultūrai bei tarptautiniam bendradarbiavimui svarbius mokslinius tyrimus, KFMI artimiausiu metu numato iš esmės pertvarkyti savo struktūrą. Šios pertvarkos tikslas – sutelkti skyriuose dirbančius mokslininkus bendriems didesniems tyrimų projektams, taip pat konkursams, ir sutarčių su mokymo institucijomis pagrindu mokslinių tyrinėjimų rezultatus pasitelkti naujoms bakalaurų, magistrų bei doktorantų mokymo programoms kurti. Telkiant mokslininkus didesniems tarpdisciplininiams tyrimams, nukreiptiems į europiniame humanitarinių tyrinėjimų kontekste aktualias temas, bus stambinami instituto skyriai.

KFMI dabar dirba pagal vyriausybės patvirtintas 5 tyrimų kryptis. Siekdami didesnio tyrimų integralumo ir atsižvelgdami į Lietuvos visuomenės nūdienos poreikius, ketiname patikslinti mokslinių tyrimų kryptis.

Šios kryptys suskaldomos į tyrinėjimų potemes ir temas, kurias gvildena kvalifikuotų mokslininkų vadovaujamos tyrinėtojų grupės. Numatyta, kad po pertvarkymo institute dirbs 17–20 tokių grupių. Atsižvelgiant į reikšmingus pokyčius tyrinėjimų kryptyse, aktyviai svarstomas klausimas dėl instituto pavadinimo pakeitimo. Galutiniai sprendimai šiuo ir kitais klausimais bus priimti šių metų rudenį išrinkus naują instituto tarybą.

5. Pritariame dr. A. Žalio minčiai, kad „Mokslo institutų srityje besiklostanti padėtis turi būti analizuojama ir sprendimo variantų ieškoma taikant kompleksinį požiūrį“. Kompleksinio požiūrio taikymas KFMI veiklai duoda pagrindo teigti, jog instituto kolektyvas sėkmingai vykdo institutų misiją ir yra pajėgus spręsti mokslo ir studijų pertvarkos eigoje kylančias problemas, todėl turi būti paliktas valstybinio instituto statusas, kad jis galėtų ne tik plėsti aktualių valstybei ir visuomenei humanitarinių tyrinėjimų sritis, bet ir būti pažangia tokio pobūdžio mokslo įstaiga.

6. Norėtume atkreipti ŠMM dėmesį į sunkiai numatomas skubotų ir nepakankamai pamatuotų reformos žingsnių padarinius. Mokslininkas visuomenėje turi atlikti dvi pagrindines misijas: spręsti jo tyrinėjimų srityje egzistuojančias problemas ir siūlyti už mokslo politiką atsakingoms valstybės institucijoms dar nesprendžiamų, bet, jo manymu, spręstinų problemų sprendimų būdus. Šie siūlymai gali būti susiję ir su konkrečiomis tyrinėjimų sritimis, ir su naujų institucijų kūrimu ar esamų reorganizavimu. Mokslo politikos vykdytojai, savo ruožtu, taip pat turi dvi misijas: analizuoti mokslininkų pasiūlymus ir, remiantis tos analizės bei kompetentingų ir atsakingai parinktų ekspertų rekomendacijomis, priimti sprendimus dėl vieno ar kito pasiūlymo įgyvendinimo tikslingumo.

8. Jokios reformos nebus veiksmingos, jei valstybės investicijos į mokslą ir studijas bus pernelyg skurdžios. Atkreiptinas dėmesys į tolydžio smunkančius santykinius šalies mokslinių tyrimų ir studijų finansavimo rodiklius. Mokslo ir studijų finansavimui skiriamos lėšos nuo 1998 m. sumažėjo nuo 1,24 proc. iki 0,8 proc. BVP 2006 metais. Nors per šį laikotarpį valstybės biudžetas padidėjo beveik tris kartus, mokslo ir studijų finansavimui skirtos lėšos išaugo tik 23 proc. Todėl nestebina, kad institutuose dirbančių mokslininkų atlyginimas pradeda atsilikti nuo vidutinio šalies darbo užmokesčio (1731 Lt 2006 m. IV ketvirtyje).

Siūlymai priimti KFMI Mokslo taryboje.

Kultūros, filosofijos ir meno instituto Tarybos pirmininkė habil. dr. Jūratė Trilupaitienė