Apie ekspertizę (5)

Pabaiga. Pradžia Nr. 6, 7, 9, 10, 11.

Vytautas Rimša
Lietuvos bibliotekininkų draugijos garbės narys

Savo asmeninėje bibliotekoje turiu ir saugau pirmąjį Mokslo Lietuvos numerį. Beje, turiu ir kai kurių kitų Nepriklausomoje Lietuvoje pasirodžiusių laikraščių pirmuosius numerius. Manau, kad jie yra labai svarbūs Lietuvos istorijos, žurnalistikos, kultūros ir tam tikros socialinės veiklos srities faktai.

Nuo pat Mokslo Lietuvos pasirodymo esu nuolatinis laikraščio skaitytojas. Tiesa, ištisai, o kartais – analitiškai skaitau tik tuos straipsnius, kurie vienaip ar kitaip man reikalingi arba kuo nors ypač sudomina.

Su likusiais straipsniais (visų rūšių) ir nuotraukomis susipažįstu peržvalgos būdu ar vadinamuoju „greituoju skaitymu“, tačiau visuomet atidžiai perverčiu kiekvieną naują laikraščio numerį. Ši mano įvaldyta laikraščio skaitymo metodika leidžia susidaryti visai neblogą bendrą vaizdą, apie kokius klausimus ir problemas šalyje ar užsienyje pastaruoju metu toje ar kitoje mokslo, jo vadybos ir mokslininkų gyvenimo srityje „sukasi reikalai“. Taigi laikraštis padeda gana greitai susikurti savą ir visai neblogą sampratą, kas šiuo metu vyksta Lietuvos atskirų mokslų bei siauresnių jų sričių gyvenime. Straipsniai čia įdomūs visi, deja, neturiu tiek laiko skaitymui, kad galėčiau visus skaityti ištisai.

Todėl manau, kad su visais Mokslo Lietuvos numeriais, pasirodžiusiais Nepriklausomybės metais, esu neblogai susipažinęs. Neblogai žinau laikraštyje spausdinamų straipsnių tematiką, mokslininkų ir kitų autorių – laikraščio bendradarbių (mokslo administratorių, organizatorių, mokslo ir mokymo įstaigų vadovų, kaip dabar sakoma, – mokslo vadybininkų) ratą, galėčiau netgi įvardyti dažniausiai čia spausdinamų straipsnių ir kitos medžiagos rūšis.

Dabar pats metas pasakyti ir keletą savo kaip skaitytojo pastebėjimų dėl Mokslo Lietuvos rūšies, funkcijų, uždavinių, paskirties, tematikos, pagaliau – jo vietos tarp kitų šalies leidinių. Čia remsiuosi tomis mokslinėmis nuostatomis, kurias susidariau dalyvaudamas redakcinės kolegijos narių posėdžiuose svarstant ir rengiant leidimui A. Balsienės ir N. Kolesinskienės terminų žodyno Dokumentas. Leidinys. Leidyba (Vilnius, 1991, 159 p.) rankraštį, taip pat patirtimi, kurią įgijau studijuodamas tarptautinius (ISO), Europos Sąjungos (ES) ir atskirų užsienio šalių atitinkamus šia tema standartus, bei rengdamas (bendraautorė N. Bliūdžiuvienė) lietuviškų terminų standartą Autorystė. Leidyba. Tekstai (Authorship. Publishing. Text: general terms and definitions, Vilnius, 1996, 20 p. – Atitikmenys: angl., rus., vok.) ir kt.

Taigi, koks fenomenas, vertinant pagal atskirus šio laikraščio požymius, yra ta Mokslo Lietuva? Kaip žinome, laikraštis buvo pradėtas leisti nuo 1989 m. ir kol kas nė karto nėra keitęs nei savo funkcijų, nei paskirties. Todėl toliau pateiktas Mokslo Lietuvos apibūdinimas yra pagrįstas 1989–2006 m. pasirodžiusiais laikraščio numeriais, juose skelbtais tekstais ir kita medžiaga.

Pagal leidinio formą Mokslo Lietuva priklauso laikraščių rūšiai (tipui), pagal periodiškumą yra dvisavaitinis periodinis laikraštis, pagal laikraščio leidybos tęstinumą – serialinis periodinis leidinys, pagal leidėją ir leidimo teisių turėtoją – institucinės priklausomybės (UAB Mokslininkų laikraštis) laikraštis, pagal vyraujančią laikraštyje spausdinamų tekstų tematiką – universalus mokslo laikraštis.

Apie kiekvieno laikraščio, kaip ir bet kurio kito leidinio, funkcijas, uždavinius ir paskirtį yra sprendžiama iš to, kokio pobūdžio tekstai ar kita medžiaga jame spausdinami, koks yra tų tekstų informacijos pobūdis ir paskirtis. Laikraštyje skelbiama labai įvairi mokslinė medžiaga, teikianti skirtingos paskirties ir pobūdžio informaciją. Tai rodo, kad šis laikraštis nuo pat jo įsteigimo iki šių dienų mūsų šalies visuomenėje atlieka keletą labai aiškiai apibrėžtų funkcijų. Tarp jų: 1) mokslinę informacinę; 2) mokslo žinių populiarinimo; 3) mokslo srities socialinę edukacinę; 4) mokslo srities socialinę kultūrinę; 5) Lietuvos mokslo archetipinę; 6) kitas (galbūt iš pirmo žvilgsnio mažiau pastebimas, tačiau taip pat realiai egzistuojančias ir svarbias. Tarkime, žymių šalies mokslininkų gyvenimo ir veiklos pavyzdžiu ugdo visuomenės pagarbą mokslui ir mokslininkų veiklai; kartu skatina skaitytojų didžiavimąsi šalies mokslininkų darbais; ugdo gyventojų patriotizmą; skatina vaikų, paauglių ir jaunimo domėjimąsi mokslu; vykdo jaunimo profesinį orientavimą konkrečiose mokslo srityse ir t. t.).

Šis (1–6) Mokslo Lietuvos funkcijų išvardinimo eiliškumas nereiškia jų skirtingo tarpusavio reikšmingumo ar prioritetų sekos. Pavyzdžiui, tai nereiškia, kad 1 numeriu sąraše įrašyta funkcija yra svarbesnė už funkciją, įrašytą 2, 3 numeriu ir t. t. Visos jos socialiniu požiūriu laikraščio redakcijai, skaitytojams ir šalies visuomenei yra tiek pat reikšmingos. Tiesa, konkretiems skaitytojams ar atskiroms jų grupėms viena arba kita iš minėtų funkcijų gali atrodyti svarbesnė už kitas.

Beje, mokslinė informacinė šio laikraščio funkcija čia visiškai nereiškia, kad ir visa Mokslo Lietuva yra mokslinis informacinis laikraštis, atliekantis visuomenėje vien informacinę funkciją. Abu ekspertai labai apsiriko neįžvelgę visų minėtų šio laikraščio funkcijų ir visą dėmesį sutelkę į vienintelę informacinę funkciją, netgi siūlydami ją ateityje visokiais būdais laikraštyje stiprinti ir nežinia kiek plėtoti.

Išplėtus ją iki to lygio, kurio siekia ekspertai, iš esmės neliktų kitų minėtų šio laikraščio funkcijų, o tai reiškia, kad galiausiai pasikeistų ir pati laikraščio rūšis, paskirtis ir uždaviniai. Vadinasi, 1) netektume šiuo metu turimo visiems tokio patrauklaus, įdomaus ir universalaus mokslinio laikraščio; 2) turėtume visiškai naują ir visai kitos rūšies – mokslinį informacinį – laikraštį, o tai reiškia, kad reikėtų keisti ir jame spausdinamų tekstų bei kitos medžiagos informacijos pobūdį.

Be to, ekspertai net nenurodė, kokio mokslinio informacinio laikraščio jie norėtų, nes informacinių leidinių taip pat yra įvairių rūšių. Galima tik spėti, kad ekspertai norėtų matyti mokslinį informacinį referatinį laikraštį. Pamenate, kad jie siūlo gautą medžiagą, mokslinius įvykius, mokslo reformas „analizuoti“ ir „referuoti“.

Galima, žinoma, išleisti ir tokį (tarkime, mokslinį informacinį referatinį) laikraštį, tačiau norint aprėpti jame visas Lietuvos mokslo sritis ir dar atskiras tų sričių šakas, be to, remiantis iš anksto parengtais atrankos kriterijais, principais ir tam tikra sistema, dar įtraukti ir atskiras užsienio šalių mokslo sritis ar šakas, Mokslo Lietuvos redakcijos darbuotojų skaičių, kaip minėjau anksčiau, reikėtų padidinti kelias dešimtis kartų (iki informacijos centro ar instituto darbuotojų skaičiaus). Be to, iš karto sumažėtų ir šio laikraščio prenumeratorių bei skaitytojų skaičius, nes paprastam žmogui, besidominčiam mokslo laimėjimais, jis jau taptų nereikalingas. Mat moksliniai informaciniai referatiniai leidiniai domina tik atskiras mokslininkų ir kitų specialistų, atliekančių konkrečius tyrimus arba moksliškai sprendžiančių kokias nors sudėtingas gamybos problemas praktiniame darbe, grupes.

Todėl kalbant apie šiuo metu leidžiamą laikraštį, niekada nevalia pamiršti, kad nuo pat pirmojo savo numerio pasirodymo Mokslo Lietuva mokslinę informacinę funkciją vykdo tik tiek, kiek tai privaloma jai atlikti ir kiek ją atlieka visi kiti bendrosios paskirties (ne vien informaciniai) mūsų šalies laikraščiai ar kiti periodiniai leidiniai, kuriuose yra skelbiami tekstai, vaizdinė ar kitų formų medžiaga, turinti kokios nors informacijos. Kaip tik dėl to šio laikraščio mokslinė informacinė funkcija (1), palyginti su kitomis minėtomis (2–6) funkcijomis, čia niekada nebuvo, šiuo metu nėra ir ateityje neturėtų būti (jeigu, žinoma, leidėjai nesumanys pakeisti laikraščio rūšies ir paskirties) išskirtinė ar svarbesnė už kitas. Kaip jau minėta, visos šio laikraščio funkcijos socialiniu požiūriu visada buvo ir yra tiek pat reikšmingos.

Mokslo Lietuvos uždavinius lemia visos minėtos laikraščio funkcijos. Todėl ir ateityje laikraštyje redakcija turėtų siekti, kad čia būtų skelbiami tekstai bei kita medžiaga, turinti skaitytojams ir šalies visuomenei mokslinę informacinę, mokslo žinių populiarinimo, mokslo srities edukacinę, mokslo srities kultūrinę, Lietuvos mokslo archetipinę, pagaliau skaitytojų tautinio bei patriotinio didžiavimosi ugdomąją, jaunimo profesinio orientavimo šioje srityje ir kitą reikšmę.

Iš to galima daryti dar vieną išvadą. Pagal laikraščio funkcijas, uždavinius ir skelbiamų tekstų bei kitos medžiagos informacijos pobūdį Mokslo Lietuva yra mokslo populiarinamasis leidinys. Tai yra esminė šio laikraščio paskirtis nuo pat jo įsteigimo dienos.

Dabar belieka atsakyti į paskutinį itin svarbų klausimą – kokią vietą šis laikraštis užima tarp kitų šiuo metu šalyje išleidžiamų periodinių ar serijinių leidinių? Atsakant į šį klausimą, privalu kalbėti dviem aspektais: 1) apie laikraščio vietą bendroje šalies periodinių leidinių sistemoje; 2) Mokslo Lietuvos vietą tarp kitų šiuo metu šalyje išleidžiamų mokslinių leidinių.