BENDRAMINTĮ PALYDĖJUS
In memoriam
BENDRAMINTĮ PALYDĖJUS
Išėjo Anapilin ANTANAS STANCEVIČIUS, profesorius, habilituotas daktaras, Lietuvos Žemės ūkio universiteto garbės daktaras. Jo aukšti titulai žymėjo ne vien jo mokslines kvalifikacijas. Tai buvo asmenybė, kuri visu savo gyvenimu ir veikla suaugo su Lietuvos naujųjų laikų lemtimi, savo autoritetu padėjo Lietuvos kaimui išsigelbėti nuo liūdniausių sovietizacijos padarinių.
Antanas Stancevičius gimė 1920 m. sausio 8 d. Tauragės apskrities Lomių kaime, Batakių valsčiuje. Nuo 1927 m. mokėsi Raseiniuose. Ten jis 1929 m. baigė pradinę mokyklą, o 1938 m. – gimnaziją. Su brandos atestatu rankose kaimo jaunuolis pasirinko studijoms Dotnuvos Žemės ūkio akademiją, kurią 1943 m. baigė įgydamas agronomo specialybę. Lietuvai jo pasirinkimas buvo labai aktualus, nes kaimas mūsų krašte istoriškai buvo tautos stabilumo ramstis ir neišsenkamas lietuvybės šaltinis. Gabus agronomas, nors niekada nepervertino savo praktinės veiklos, Lietuvai padarė labai daug.
Po studijų Antanas Stancevičius keletą metų Dotnuvoje ir Kaune dirbo moksliniuose Augalų apsaugos bei Tabako auginimo centruose, 1944–1946 m. vadovavo Alytaus apskrities Arieškio tarybiniam ūkiui, bet, radęs pirmą progą, pasitraukė iš politizuotos sferos ir 1947 m. pradėjo žengti mokslo pakopomis Lietuvos žemės ūkio akademijoje. Čia jis nuo asistento (1947–1952) iškilo iki profesoriaus (1990–1999), trisdešimt metų (1961–1992) vadovavo Žemdirbystės katedrai, keletą metų (1989–1992) buvo LŽŪA mokslo tarybos pirmininkas, vėliau Lietuvos žemės ūkio universiteto profesorių klubo SCIENTIA narys, tuo pat metu visą dešimtmetį (1991–2000) vadovavo Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmams, po to iki mirties buvo jų garbės pirmininkas.
Turėdamas didžiulį autoritetą kaip mokslo ir visuomenės veikėjas Antanas Stancevičius buvo išrinktas į daugelio Lietuvos ir užsienio visuomeninių mokslo organizacijų valdymo organus. Jis buvo Lietuvos žemės ūkio kooperatyvų asociacijos pirmininkas, Lietuvos herbologų draugijos (EWRS) narys, Lietuvos agronomų sąjungos valdybos narys, Tarptautinės žemės dirbimo tyrimų organizacijos (ISTRO) narys, Tarptautinės informavimo akademijos (IIA) narys, Lietuvos mokslo tarybos narys, Lietuvos žemės ūkio mokslo tarybos narys, žemės ir miškų ūkio visuomeninių ekspertų kolegijos narys, Lietuvos botanikų draugijos narys, žurnalo Žemės ūkis redakcinės kolegijos narys.
Visuomeninis sambūris Patirtis, kurio gretose yra nemažai profesorių ir visuomenės veikėjų, didžiavosi tuo, kad jo veikloje uoliai dalyvavo ir Antanas Stancevičius. Turėdamas gausybę visuomeninių pareigų, jis niekada nepraleisdavo mūsų sambūrio posėdžių ir renginių, nors dėl to jam iš Kauno tekdavo vykti į Vilnių. Svarstant Patirties problemas, jis visada pateikdavo rimtų siūlymų, kurių ne vienas buvo perduotas įgyvendinti Lietuvos vyriausybinėms instancijoms.
Išlydėdami Antaną Stancevičių į amžinąjį poilsį, sambūrio Patirtis nariai reiškia nuoširdžią užuojautą velionio artimiesiems ir lieka tęsti jo nebaigtų darbų, todėl visada gerbs jo šviesų atminimą.
Tebūnie jam lengva Lietuvos žemė, kurią jis mylėjo kaip tikras sūnus.
Sambūrio „Patirtis“ nariai: Jonas Balžekas, Donatas Banionis, Nijolė Baužytė, Romualdas Budrys, Jonas Grigas, Algimantas Dziegoraitis, Albinas Jasiūnas, Liudvika Knizikevičienė, Jonas Kubilius, Regina Merkienė, Alfonsas Merkys, Kazimieras Meškauskas, Edmundas Paulionis, Petras Plumpa, Jonas Stankus, Algirdas Stumbras, Henrikas Zabulis, Zigmas Zinkevičius
Nuotraukoje: Lietuvos žemės ūkio universiteto garbės daktaras, profesorius Antanas Stancevičius su vienu iš savo daugelio mokinių profesoriumi Algirdu Motuzu
