Karalienė Elžbieta II Vilniaus universitete
Dar niekada "senoji geroji Anglija" nebuvo taip arti Lietuvos, kaip šiomis spalio dienomis, kai Jos Didenybė Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės Karalienė Elžbieta II (Elisabeth II) valstybinio vizito metu aplankė Lietuvą. Karalienę lydėjo jos vyras Jo Karališkoji Prakilnybė Edinburgo hercogas Filipas. Tai 79 užsienio vizitas, kurio metu karalienę lydi hercogas Filipas. Ilgiausiai Europoje valdanti monarchė yra ne vien gilių Anglijos istorinių tradicijų ir tautos telkimo, bet ir sugebėjimo išlikti savotišku pastovumo etalonu savo valstybės žmonėms ir pasauliui, simbolis. Per 50 karalienės Elžbietos II valdymo metų subyrėjo Didžiosios Britanijos imperija, bet nepajudinamai išliko karalienės autoritetas. Į praeitį nugrimzdo imperijų laikai, bet ne Europos monarchijos, kurios istorinių virsmų ir revoliucijų liepsnose išliko kai kurių tautų konsolidavimo bei pastovumo beprotiškame pasaulyje stabilizuojančia jėga, savotišku etalonu. Nieko pastovaus ir švento nėra nebent bulvarinei spaudai, kurios akiratyje Jungtinėje Karalystėje nuolat atsiduria ir karališkosios šeimos nariai. Ir vis dėlto karalienė Elžbieta II išlieka populiarumo viršūnėje, gal todėl taip mėgsta būti tarp žmonių. Tai ji įrodė ir vizito į Lietuvą metu. Ir šiandien Elžbieta II yra 125 milijonų planetos gyventojų karalienė, nes be Didžiosios Britanijos sandraugai priklauso ir daug kitų šalių. Seime karalienė priminė ‘Tautinės giesmės’ žodžius Spalio 17-ąją Jos Didenybė karalienė Elžbieta II aplankė Antakalnio kapines, padėjo vainiką Sausio 13-osios aukų memoriale. Savo apsilankymu Didžiosios Britanijos monarchė pagerbė Lietuvos Respublikos Seimą, kur pasakė vienintelę Baltijos valstybėse šios kelionės metu oficialią kalbą. Jos Didenybė išreiškė pasitenkinimą, kad per pastaruosius 15 metų ekonominiai ir socialiniai ryšiai tarp Jungtinės Karalystės ir Lietuvos sparčiai stiprėja, Lietuva vis labiau pritaria britiškam požiūriui į pasaulio reikalus, tad Londonas pasielgė teisingai palaikęs Europos Sąjungos ir NATO plėtrą į Rytus. ‘Niekada neturėtume pamiršti to, ką Lietuva iškentėjo savo kelyje į laisvę. Žudynių, kankinimų, deportacijų ir trėmimų metai, trukę didesnę dvidešimtojo amžiaus dalį, yra vieni tamsiausių mūsų žemyno istorijos puslapių. Čia, Vilniuje, negalime pamiršti ir holokausto tragedijos’, - iš Seimo tribūnos kalbėjo Didžiosios Britanijos monarchė. Okupacijos metais Jungtinės Karalystės ir Baltijos valstybių ryšiai buvo suvaržyti, per pastaruosius penkiolika metų vėl iš naujo atrandame vieni kitus. ‘Vertiname didžiulę įvairovę, o ji yra vienas svarbiausių Europą apibrėžiančių požymių, ir jūs praturtinate mūsų žemyną savo unikalia kalba, kultūra ir patirtimi’, - savo prakalboje teigė Elžbieta II. Ji pažymėjo, kad Lietuvai būdinga šviežia ir energijos kupina dvasia, gimusi iš kovos bei laimėjimų, ir visa tai randa atgarsį britų širdyse. ‘Tikiu, kad Britanija turi daug ką pasiūlyti lietuviams. Tikiuosi, kad ateityje tiek viena, tiek kita kryptimi vyks vis daugiau jaunų žmonių, kurie dirbdami, mokydamiesi ar lankydamiesi šalyje turistiniais tikslais vieni apie kitus sužinos daug naujo. Lietuvos tūkstantmečio jubiliejus 2009 m. ir Vilniaus tapimas Europos kultūros sostine tais pačiais metais atveria daug naujų galimybių, tarp jų ir bendradarbiavimą su Liverpulio miestu, tapsiančiu Europos kultūros sostine 2008 metais’, - kalbėjo Elžbieta II, pakvietusi lietuvių sportininkus ir žiūrovus į 2012 m. Olimpines žaidynes Londone. ‘Sveikiname jūsų dinamiškumą, kūrybingumą ir atsidavimą laisvės bei demokratijos idealams, galintiems tiek daug duoti jūsų partneriams ir pasauliui. Pone Seimo Pirmininke, į naują šimtmetį kartu žengiant iššūkių kupinu keliu, leiskite pacituoti jūsų Tautinės giesmės žodžius ‘ir šviesa ir tiesa mūs žingsnius telydi’, - šiais žodžiais Jos Didenybė karalienė Elžbieta II baigė savo kalbą Seimo tribūnoje. XV amžiaus Lietuvos žemėlapis daro įspūdį net karaliams Jos Didenybė taip pat susitiko su Seimo valdybos nariais ir politinių frakcijų seniūnais bei grupele Nepriklausomybės Akto signatarų, apžiūrėjo parodą apie Seimo istoriją: nuo jo įkūrimo Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje XV amžiuje iki šių dienų, susipažino su fotografijomis, atspindinčiomis svarbiausius 1988-1991 m. įvykius. Pasak parodą pristačiusio Seimo pirmininko pirmojo pavaduotojo Česlovo Juršėno, karalienė pirmiausia susidomėjo viduramžių žemėlapiu, kuriame vaizduojama Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, kai jos teritorija driekėsi nuo Baltijos iki Juodosios jūros. Karalienė pakvietė įdėmiau apžiūrėti šį žemėlapį ir savo vyrą, atkreipdama dėmesį į buvusių Lietuvos valdų dydį.
„Mokslo Lietuva“ - Lietuvos mokslininkų laikraštis.
Laikraščio publikacijų arba jų dalių negalima dauginti, publikuoti, perspausdinti ar platinti be raštiško „Mokslo Lietuvos“ redakcijos sutikimo. © 1998-2011.