Atmintis

Pastaruoju metu kai kurie mokslininkai istorikai bei save įvardijantys istorikais mūsų tautai primygtinai perša negatyvią praeitį, su panieka ir nihilizmu žvelgdami į mūsų valstybės kūrimosi istoriją, į tokias asmenybes kaip Jonas Basanavičius ir kitus mūsų tautai daug nuveikusius žmones. Tad bet kuris darbas, kuriame iškeliamos tokios asmenybės kaip pavyzdžiai šiandienai, yra itin svarbūs mūsų tautinės savimonės stiprinimui. Vienas tokių darbų – nauja prof. Algimanto Nako studija Vardan Lietuvos. Pasipriešinimas okupacijoms aukštosiose mokyklose 1940–1991 metais. Tai patvirtina ir knygos užsibrėžtas tikslas: „Mes privalome ugdyti lietuvių tautos jaunimą didvyriškais netolimos praeities pavyzdžiais, kad Tėvynės meilė būtų pats svarbiausias veiksnys jų gyvenime, kad kiekvienas jaunuolis būtų tvirtas ir ryžtingas patriotas, galintis prireikus visomis išgalėmis ginti savo šalį“.

Ne vien vieversio giesmė, sprogstantys lazdynų žirginiai pranašauja pavasarį. Darbščiosios žiedadulkių rinkėjos kamanės irgi tarp pirmųjų: jos anksti pabunda iš žiemos įmygio ir dūzgia ieškodamos būsto, sausų patalų naujajai palikuonių kartai. Kamanės ir kiti bitiniai – Čepkelių rezervato tyrimų skyriaus vedėjo dr. Virgilijaus Monsevičiaus mylimiausi vabzdžiai. Jis ištisus tris dešimtmečius tyrė mūsų krašto kamanių, daugelio kitų genčių retąsias bičių rūšis ir porūšius, buvo pirmasis ir vienintelis aprašęs, kaip jas visas pažinti bei saugoti.

Lietuvos Respublikos Seime pasibaigus diskusijai 1918 metai: išmoktos pamokos ir klaidos. Lietuvos, Lenkijos ir Vokietijos santykiai tarpukario metais per kavos pertraukėlę kalbiname vieną iš diskusijos dalyvių Lietuvos istorijos instituto XX a. istorijos skyriaus vedėją dr. Česlovą Laurinavičių.

Vasario 16-ąją Lietuvos Valstybės 90-mečiui paminėti Lietuvos Respublikos Seime, Konstitucijos salėje, vyko apskritojo stalo konferencija ir diskusija 1918 metai: išmoktos pamokos ir klaidos. Lietuvos, Lenkijos ir Vokietijos santykiai tarpukario metais ir po Šaltojo karo pabaigos. Konferenciją organizavo Seimo Užsienio reikalų komitetas, Užsienio reikalų ministerija, Lietuvos istorijos institutas ir asociacija Lietuvos–Vokietijos forumas.

Lietuvos valstybės 90-mečiui paminėti Vasario 16-ąją Lietuvos Respublikos Seimo Konstitucijos salėje vyko apskritojo stalo konferencija 1918 metai: išmoktos pamokos ir klaidos. Lietuvos, Lenkijos ir Vokietijos santykiai tarpukario metais ir po Šaltojo karo pabaigos. Konferencijoje dalyvavo Lenkijos Respublikos Parlamento, Vokietijos Federacinės Respublikos Parlamento, federalinių žemių parlamentų ir Lietuvos Respublikos Seimo nariai, Lenkijos Respublikos ambasados ir generalinio konsulato Lietuvos Respublikoje, Vokietijos Federacinės Respublikos ambasados, Lietuvos Respublikos Užsienio reikalų ministerijos ir Lietuvos ambasadų užsienio valstybėse atsakingieji asmenys, trijų valstybių mokslo institucijų atstovai, Lietuvos istorijos instituto mokslo darbuotojai, asociacijos Lietuvos–Vokietijos forumas nariai, Lenkijos ir Lietuvos žiniasklaidos atstovai.

2014 m. sausio 1 d. Lietuva paminės grožinės literatūros pradininko Kristijono Donelaičio 300 metų gimtadienį. Šiam jubiliejui jau pradėta rengtis, sudaryta jubiliejinė komisija. Tikimasi išleisti nemažai leidinių apie Mažąją Lietuvą ir Poeto epochą. Šio straipsnio autorius Kristijono Donelaičio 275-ajam gimimo jubiliejui jau buvo parengęs ir išleidęs nemažos apimties leidinį Donelaitis ir mes. Artėjančiam jubiliejui jis baigia rengti leidinį Kristijono Donelaičio portretas. Skaitytojų dėmesiui ir pateikiama publikacija iš būsimo leidinio Kodėl Kristijonas Donelaitis savo „Metus“ patikėjo ateities kartoms.

Šį rudenį vėl garsiai prakalbome apie Algirdą Julių Greimą (1917–1992) ir pirmiausia kupiškėnų, tiksliau Kupiškio etnografijos muziejaus, kuriam vadovauja Violeta Aleknienė, dėka. Tiesa, vieno iš semiotikos mokslo kūrėjo vardas pasaulyje niekada ir nebuvo pamirštas, tad kalbėti apie aktualizavimą lyg ir nebūtų bent kiek didesnės prasmės. Tačiau Lietuvos spaudoje ir platesnėje visuomenėje šis vardas tai išplaukia į dienos aktualijas, tai vėl dingsta – kartais ir ilgam. Ne itin raiškiai buvo paminėta ir mokslininko semiotikos mokslo vieno iš kūrėjų 90 metų sukaktis praėjusį pavasarį, kovo 9 dieną.

Išėjo Anapilin ANTANAS STANCEVIČIUS, profesorius, habilituotas daktaras, Lietuvos Žemės ūkio universiteto garbės daktaras. Jo aukšti titulai žymėjo ne vien jo mokslines kvalifikacijas. Tai buvo asmenybė, kuri visu savo gyvenimu ir veikla suaugo su Lietuvos naujųjų laikų lemtimi, savo autoritetu padėjo Lietuvos kaimui išsigelbėti nuo liūdniausių sovietizacijos padarinių.

Vilniaus centre priešais Vyriausybės rūmus jau pradedami paminklo Lietuvių tautos žadintojui, rašytojui, publicistui, kompozitoriui ir gydytojui, Tautinės giesmės kūrėjui dr. Vincui Kudirkai statymo darbai. Grupelė Labdaros ir paramos fondo Vinco Kudirkos vardui įamžinti narių neseniai apsilankė Klaipėdoje ir susipažino su paminklo maketu, kurį pagamino jo autoriai – skulptorius Arūnas Sakalauskas ir architektas Ričardas Krištapavičius. Išvykoje kaip ekspertai dalyvavo skulptoriai – Vaclovas Krutinis ir Gediminas Karalius, architektas Vytautas Mačiulis, taip pat kiti projekto vykdytojai.

Žmonės, šiek tiek besidomintys savo krašto istorija, tikriausiai pastebėjo, kad knygynuose ir knygų mugėse vis pasirodo atskiriems valsčiams skirtų monografijų. Mokslo Lietuvos šių metų Nr. 9 pristatoma 2006 m. gruodžio mėn. išleista Papilei skirta monografija (II, III dalys). Taip pat džiaugiamasi, kad nuo 1998 m. beveik kasmet Versmės leidykla išleidžia bent po vieną Lietuvos valsčių serijos knygą ir kad jau yra 15 tokių leidinių. Tai iš tikrųjų labai džiugu ir svarbu.