Mokslinė veikla ir publicistika knygose
Julius NORKEVIČIUS
Baigiantis 2009-iesiems metams skaitytojai sulaukė gamtos mokslų daktaro, ilgamečio Vilniaus universiteto dėstytojo, buvusio disidento ir politinio kalinio doc. Vytauto Skuodžio dviejų knygų – Mokslo ir gyvenimo baruose, Geologija – dalis gyvenimo. Atidesnis skaitytojas, prieš pradėdamas pažintį su leidiniais, pastebės priminimą, kad knygos parengtos Vytauto Skuodžio 80-ies metų sukakčiai paminėti. Bičiuliai ir bendraminčiai, skatinę ir materialiai prisidėję prie knygų išleidimo, padėjo mokslininkui parengti itin vertingą, didžiai prasmingą dovaną sau jubiliejaus proga. Knygas, ko gero, pirmieji į rankas paėmė bičiuliai, buvę bendradarbiai ir jaunesnės kartos geologai, nes jos pasirodė 20-ojo Lietuvos geologų sąjungos narių suvažiavimo išvakarėse.
Knygos dvi, ir labai skirtingos. Pirmąją, Mokslo ir gyvenimo baruose priskirčiau publicistikai, nors paantraštėje yra žodžiai istorija, geologija. Knygoje nemaža šios tematikos rašinių, papildančių minėtos krypties mokslo istorijos kraitelę. Tai Filomatai, filaretai ir Ignotas Domeika, Geologija Vilniaus universitete 1940–1963 metais, Studentai ir jų diplominiai darbai, kuriems vadovavo prof. dr. Mykolas Kaveckis, Profesorius Juozas Dalinkevičius – Lietuvos geologinės mokyklos kūrėjas, Augustinas Mačionis. Mano ryšiai su geologais karo metais, Doc. dr. Stasio Žeibos geologiniai fondai ir daugelis kitų.
Sveikintinas autoriaus siekis supažindinti ne tik su geologijos žymiausiais mokslininkais. XIX a. mokslininkas Ignotas Domeika, savamokslis mokslo milžinas Jonas Čerskis daugiau ar mažiau žinomi plačiai visuomenei. Apie Šiaurės tyrinėtojus Eugenijų Šileiką, Joną Buivydą, naftos žvalgą Mykolą Bajoriūną daugelis, ko gero, sužinos pirmą kartą. Tiesa, pastarojo mokslinei veiklai aptarti autorius skiria net keturis rašinius. Ne vienas rašinys skirtas profesorių Mykolo Kaveckio, Juozo Dalinkevičiaus, Česlovo Kudabos mokslo ir kasdienos darbams. Įdomiai, grįsdamas nedaugeliui žinomais faktais pasakoja apie iškilias asmenybes – dr. Vandą Sruogienę (Birutės gimnazijos simbolis), kunigą Alfonsą Sušinską (Nepamirštamas kapelionas), Augustiną Mačionį (Lietuvos zoologijos patriarchas), Viktorą Bergą (Išsaugotas ąžuolas virto paminklu) ir kitus.
Įdomūs ir kelionės įspūdžiai (Avantiūra Krymo kalnuose, Didžiausia XX amžiaus statyba, Cipos ir Vitimo sūkuriuose), prisodrinti skvarbaus geologo žvilgsnio, netikėtų ir nepagražintų nuotykių.
Daugiau kaip pusė knygos skirta vaikystės, jaunystės prisiminimams, disidentinei veiklai, tikėjimo ir mokslo santykiui, tarybinio ateizmo kritikai. Vertingos autoriaus įžvalgos apie politikus ir jų veiklą, nūdienos gyvenimą.
Visai kitokio pobūdžio Vytauto Skuodžio knyga Geologija – gyvenimo dalis. Tai moksliniai straipsniai, kurie spausdinti Lietuvos, Latvijos mokslų akademijų, Geologijos ir geografijos instituto mokslinių pranešimų rinkiniuose, Respublikos aukštųjų mokyklų mokslo (geografija ir geologija) darbuose, sąjunginės geologijos ministerijos ir užsienio šalių mokslo institutų teminiuose leidiniuose. Visi suskirstyti į skyrius Neogeno amžiaus reiškiniai Latvijoje, Karstinis procesas ir reiškiniai, Kvartero sistemos klausimai, Inžinerinės geologijos aspektai.
Knygoje daugiausiai moksliniai straipsniai, skirti Dauguvos upės baseine atliktų kompleksinių tyrimų rezultatams aptarti. Vytautas Skuodis dalyvavo Pliavinių, Rygos, Kegumo antrosios, Daugpilio hidroelektrinių projekto pagrindimo darbuose. Atlikdamas šios krypties tikslinius tyrimus, susidūrė su daugeliu sudėtingų ir painių inžinerinių geologinių klausimų. Knygoje spausdinami straipsniai rodo, kad jų autorius iškilusias problemas sėkmingai įveikė. Daugelis sprendimų, rekomendacijų turėjo mokslinę reikšmę. Gausiai sukauptą mokslinę medžiagą Vytautas Skuodis apibendrino 1969 m. apgintoje kandidatinėje (dabar mokslo daktaro) disertacijoje.
Spausdinami kai kurie rašiniai primena, kad jų autorius, dirbdamas Latvijoje, gavo ne vieną pavedimą padirbėti ir Lietuvoje. Vykdė ir vadovavo kai kuriems tyrinėjimų darbams vandens kelio iš Juodosios jūros į Baltijos jūrą projektinei schemai pagrįsti. Padarė Birštono apylinkių geologinę nuotrauką, kai buvo galvojama statyti Birštono hidroelektrinę. Tokią pat užduotį atliko prie Neries žemiau Grigiškių, kai buvo sprendžiamas klausimas, kur pradėti projektuoti pirmąją Lietuvos hidroakumuliacinę elektros jėgainę. Tiesa, ne visų šių darbų tyrimų išsamios ataskaitos sugulė į šią knygą. Aptinkami kai kurie šių tyrimų aspektai, aptariami įdomesni radiniai, bandoma nustatyti jų kilmę, atsiradimo priežastis.
Kai kuriuos šios knygos mokslinius straipsnius įdėmiai perskaitys ir ne tik geologai. Skaitytojas patirs didelį malonumą, skaitydamas apie Neries dugno pasikeitimus ties Kauno pilimi, rastus fosilinius elnio ragus Nemuno pakrantėje ties Birštonu. Sudomins ir pasakojimas apie Siguldos uolėtus šlaitus, urvus, urvelius.
Negalima nepaminėti ir gana atviro nuoširdaus autoriaus prisipažinimo Kodėl ir kaip aš tapau geologu. Svajota ir apie paštininko, lakūno, istoriko profesiją. Bet susitikimas su panevėžiečiu geologu Vytautu Gudeliu padėjo tašką svajonėms ir būsimo savo ateities kelio ieškojimams. Ir kad apsisprendimas tapti geologu buvo teisingas, įtikina ir diplominio darbo vadovo prof. Juozo Dalinkevičiaus atsiliepimas. Iš jo sužinome, kad Vytautas Skuodis baigiamojo darbo užduotį atliko labai kruopščiai. Vadovas visas prielaidas, kad absolventas yra tinkamas, sąžiningas stebėtojas, gebantis apibendrinti, dėstyti mintis, geologiškai galvoti, kurti hipotezes, prielaidas, apgalvotai naudojasi savo kūrybiniais gebėjimais su reikiamu atsargumu. Ir pranašauja gerą, rimto specialisto ateitį.
Šią profesoriaus įžvalgą patvirtina šių knygų moksliniai, publicistiniai rašiniai, kurie kiekvieną autoriaus pasirinktą ar jį sudominusią temą nagrinėja visapusiškai ir išsamiai. Mokslinius tyrimo rezultatus apibendrina aiškiai, glaustai ir nespecialistui gerai suprantama kalba.
