Spalvingosios Ukrainos dailininko paroda Vilniuje

2009 m. vasario 23 d. Lietuvos Respublikos Seimo Dailės galerijoje buvo atidaryta paroda Nestoras Kizenka – spalvingosios Ukrainos dailininkas. Parodos atidaryme kalbėjo ypatingasis ir įgaliotasis Ukrainos ambasadorius Lietuvos Respublikai Igoris Prokopčiukas, Tarpparlamentinių ryšių su Ukrainos Respublika grupės narys, Seimo narys Česlovas Juršėnas, menotyrininkas Skaistis Mikulionis.

Parodoje eksponuoti 33 paveikslai. 28 jų – iš asmeninės Dace Tretjakos kolekcijos, 5 – buvusio Ukrainos ambasadoriaus Lietuvos Respublikoje Boryso Klimčiuko kolekcijos. Latvė Dace Tretjaka, laikinai gyvenanti Vilniuje, savo privačioje kolekcijoje turi sukaupusi daug Latvijos ir Ukrainos meno kūrinių, tad nori, kad tais darbais galėtų pasigrožėti kuo daugiau žmonių. Ji tapo parodos kuratore. Parodą organizavo Ukrainos ambasada Lietuvos Respublikoje ir Lietuvos Respublikos Seimas, remiant Ūkio bankui, Vilniaus Širdies chirurgijos centrui bei kitoms institucijoms.

Parodos atidarymui lietuvių, ukrainiečių ir anglų kalbomis išleistas spalvotas albumas, su eksponuojamų paveikslų aprašais, įžanginiu ambasadoriaus Igorio Prokopčiuko žodžiu, Seimo narių Juliaus Dautarto (Tarpparlamentinių ryšių su Ukrainos Respublika grupės pirmininkas) ir Česlovo Juršėno sveikinimais. Pirmuosiuose leidinio puslapiuose – Ūkio banko sveikinimas bei kitų rėmėjų veiklos aprašymai ir kiti duomenys.

Pasinaudosime albume pateiktu dailininko gyvenimo aprašymu, jo kūrybos pristatymu.

„Spalvingas kraštas – Bižo vienkiemis prie Choruživkio. Čia gimė būsimasis dailininkas Nestoras Kizenka (1926–2007). Piešti jis pradėjo anksti, dar mokykloje. Jo piešiniuose atsispindėjo vaikiški vaizdai ir fantazijos. Vėliau gyvenimo virtinė: išgyvenusį 1930 m. badmetį ir 4 klases mokykloje baigusį būsimąjį dailininką užklupo karo negandos. Šešiolikmetį jaunuolį vokiečiai išvežė į Vokietiją priverstiniams darbams. Vėliau jo daliai teko 12 metų tarnybos kariuomenėje Bulgarijoje, Kaukaze, Gruzijoje.

Nestoro Kizenkos gabumai buvo pastebėti dar Tbilisio menų akademijoje, kurioje jis dirbo dailininku. Būsimasis dailininkas metus lankė Akademijos meno studiją. Tuo metu ten dėstė europinio lygio meistrai, o tarp jų – žymus tapytojas, buvęs leningradietis V. Šuchajevas bei paryžietis D. Kakabadzė.

Tik 1956 m. N. Kizenka grįžo į gimtąjį kraštą, kuriame dirbo dailininku kultūros namuose, mokė vaikus, o laisvalaikiu tapė.

Stebimės beribe šio meistro tapyba, jo kompozicijomis, gebėjimu pateikti visą perspektyvos gylį ir harmoningą koloritą, tiksliai apibrėžtą spalvinę gamą, gebėjimu tapyti švaria spalva (be purvo, be juodumo). Profesionaliu technikos sfumato (tapymo būdas) išmanymu ir taikymu.

Išskirtinę vietą N. Kizenkos kūryboje užima vietovaizdžiai: rytinis rūkas, saulėlydis, rudens lapai, žiemos naktis. Meistras rekonstruoja ukrainietiškos pasaulėžiūros kodą senąjį gamtovaizdį. Į jį įtraukia baltas trobeles, malūnus, cerkves, taip pat kazokus, kobzarius. Dėl to paveikslai įgauna ypatingą filosofinį skambesį, be to, prieš žiūrovus pasirodo užmirštas liaudies idealų pasaulis. Jame jaučiamas meistro ilgėjimasis tos harmoningos aplinkos, kurioje nuo seno formavosi ukrainiečių siela.

Nestoras Kizenka yra savitas Ukrainos meistriškumo fone. Jo kūriniais susidomėjo kolekcionieriai. Parodos vyko Ukrainos muziejuose ir galerijose bei užsienyje. Nuo 2000 m. N. Kizenka – Ukrainos dailininkų sąjungos narys, o 2004 m. jam suteiktas garbingas Ukrainos liaudies dailininko vardas. Realistinė Nestoro Kizenkos tapyba, atspindinti tipišką XIX a. pab. – XX a. pr. Ukrainos gamtovaizdį ir buitį, yra ypač įdomus Ukrainos meno istorijos fenomenas.“

Vasario 27 d. kiekvienas, besidomintis daile ar lietuvių ir ukrainiečių ryšiais, turėjo galimybę susipažinti su dailininko Nestoro Kizenkos kūryba.

Dr. Aldona Vasiliauskienė

LR Seimo Dailės galerijoje vykusi paroda „Nestoras Kizenka – spalvingosios Ukrainos dailininkas“