Arkivyskupo Mečislovo Reinio vardo įamžinimas Vladimire prie Kliazmos

Dr. Aldona Vasiliauskienė

Arkivyskupas Mečislovas Reinys (1884 02 03–1953 11 08) – vienas aktyviausių lietuvių katalikiškojo intelektualinio sąjūdžio atstovų ir veikėjų, ryški XX a. pirmosios pusės asmenybė lietuvių tautos istorijoje. M. Reinys – dvasininkas: kunigas (1907), vyskupas (1926), arkivyskupas (1940); pedagogas: gimnazija (1915), universitetas (1922); mokslininkas: psichologijos terminijos kūrėjas (1921), mokslinių straipsnių, studijos ,,Rasizmo problema” (1939) autorius, Lietuvių katalikų mokslo akademijos akademikas (1939), Lietuvos katalikų universiteto steigėjas ir šios institucijos rektorius – kancleris (1932); žymus visuomenininkas: Lietuvos katalikiškojo jaunimo sąjungos „Pavasaris“ (nuo 1932 m. Federacija) Garbės narys, pavasarininkų globėjas-protektorius (1927), ateitininkų bei kitų katalikiškų organizacijų globėjas; mecenatas: studentų ir katalikiškų organizacijų; politikas – užsienio reikalų ministras (1925 09 25–1926 04 20).
1947 m. birželio 12 d. buvo suimtas, išlaikytas daugiau nei pusę metų Vilniaus požemiuose, 8 metams nuteistas griežto režimo kalėjimo ir išvežtas į Vladimiro prie Kliazmos centralą (kalėjimą) (180 km. nuo Maskvos). M. Reinys 1953 m. lapkričio 8 d. mirė. Palaidojimo vieta Vladimiro kapinėse nežinoma.

Paskutinis arkivyskupo M. Reinio gyvenimo laikotarpis

1948 m. sausio 20 d. arkivyskupas Mečislovas Reinys į Vladimiro centralą (kalėjimas veikia ir dabar) atvežtas su ypatinga apsauga. Tai liudija dokumentas, esantis arkivyskupo Mečislovo Reinio asmens byloje Nr. 3145 saugomoje „ОАИиЗ ЖПР УВД по Владимирской области“ (Vidaus reikalų valdybos Vladimiro sričiai Politinių represijų aukų Informacinio centro Archyvinės informacijos ir reabilitacijos skyriuje), 10-me fonde, kuris vadinamas „Коллекция личных дел заключеных в местах л/свободы“ (Laisvės atėmimo vietose mirusių nuteistųjų asmens bylų kolekcija), 4-me apraše.

Bylą sudaro dvi dalys, susiūtos į vieną aplanką: I dalyje – 13 lapų, II – 119. Bylos viršelyje įrašyta, kad byla pradėta 1947 m. birželio 12 d. ir užbaigta 1953 m. lapkričio 8 d. Įrašyti straipsniai (7 – 58 -1a; 58 – 10 II d.; 58 – 11), už kurių pažeidimus M. Reinys nuteistas 8 metams griežto režimo kalėjime (Vladimiro centrale), kad bausmės laikas baigiasi 1955 m. birželio 12 d.

Arkivyskupas centrale išbuvo iki mirties, t. y. beveik šešerius metus. Kai kurie šio laikotarpio gyvenimo momentai, nors ir gana kukliai, atsispindi minėtoje byloje (Ši byla bus detalizuota straipsnyje „Arkivyskupas Mečislovas Reinys: kalinio Mečislovo Reinio asmens byla Nr. 3145“, leidinyje „Genocidas ir rezistencija“).

Pirmoji kelionė į Vladimirą 2010 m.

Daugailių Šv. Antano Paduviečio parapijos klebono monsinjoro Petro Baltuškos ir „Versmės“ leidyklos vadovo Petro Jonušo materialine parama, Lietuvos Respublikos ambasadoriaus Antano Vinkaus pastangomis, 2010 M. Rugsėjo 19 – spalio 1 dienomis šio straipsnio autorė turėjo galimybę susipažinti su minėta M. Reinio byla Vladimire.

Vladimire susipažinta ir su Baltarusijoje gimusia lenke Valentina Jurganova, kuri jau nuo 1991 metų su šeima apsigyvenusi šiame mieste. Ji pirmoji dar 2009 m. turėjo galimybę skaityti ir padaryti išrašų iš kalinio M. Reinio bylos. Tenka tik apgailestauti, kad 1988–1989 metais į Vladimirą iš Lietuvos vienos kelionės metu atvykusiems kun. Edmundui Paulioniui, žurnalistei Aldonai Kudžmaitei bei Viktorui Petkui, o į kitą kelionę pasikvietusiems dar ir Regimantą Paulionį bei Sigitą Lunecką M. Reinio byla buvo parodyta tik su pora lapelių. Nuvykusiems pasakyta, kad M. Reinys palaidotas bendrame kalinių kape ir identifikuoti palaikus nėra galimybės. Iš kelionės jie parsivežė filmuotą medžiagą ir arkivyskupo nuotrauką iš bylos bei sudarytą klaidingą nuomonę, kad archyvinės medžiagos (t. y. bylos) Vladimire nėra.

Tarpininkaujant Lietuvos Respublikos ambasadoriui Rusijos Federacijoje Antanui Vinkui, ne vieną raštą dar 2008–2009 metais parašius Šiaulių universiteto rektoriui prof. Vidui Lauruškai ir prorektoriui prof. Donatui Jurgaičiui straipsnio autorei pavyko gauti specialią Rusijos Federacijos Vidaus Reikalų ministerijos vardinę notą darbui prie arkivyskupo Mečislovo Reinio (1884 02 03–1953 11 08), kun. Vlado Mirono (1880 06 22–1953 02 18) ir ukrainiečio, 2001 m. paskelbto palaimintuoju, – Studitų ordino archimandrito Klementijaus Šeptyckio (1869 11 17–1951 05 01) bylų. Susipažįstant ir dirbant su bylomis svarias konsultacijas teikė Vladimiro srities Politinių represijų aukų Informacinio centro Archyvinės informacijos ir reabilitacijos skyriaus vedėja Ala Aleksandrovna Ščerbakova ir jos pavaduotoja Tatjana Nikolajevna Novikova.

Vladimiro kalėjimo istorijos muziejaus kuratorius papulkininkis Igoris Zakurdajevas straipsnio autorei dedikavo knygą „Vladimiro centralas“. Tai 414 psl. knyga iš serijos „Rusijos kalėjimų istorija“, išleista Maskvoje, 2008 m. Knygos autoriai Tatjana Galanšina ir papulkininkiai Igoris Zakurdajevas bei Sergiejus Loginovas.

Vladimire, globojant Švč. Mergelės Marijos Rožinio Karalienės bažnyčios (tai lotynų apeigų katalikų bažnyčia) parapijos klebonui kun. Sergiejui Zujevui ir Vladimiro srities administracijos Tarptautinių ryšių ir protokolo skyriaus vedėjai Elenai Iljiničnai Voroninai, atlikta nemažai darbų, apie kuriuos rašyta „XXI amžiuje“, „Lietuvos aide“, „Utenyje“, „Utenos apskrities žiniose“.

Antroji kelionė į Vladimirą

Antroji kelionė į Vladimirą (spalio 27–lapkričio 4 d.) turėjo du tikslus: tolesnis darbas prie minėtų bylų ir Dievo tarno arkivyskupo M. Reinio vardo garsinimas. Šią kelionę be monsinjoro P. Baltuškos mecenavo kartu keliavęs Daugailių mokyklos bičiulių pirmininkas, UAB „Vilava“ generalinis direktorius Antanas Vilūnas, kuris savo altruistišku elgesiu jau seniai seka arkivyskupo M. Reinio globėjišku pavyzdžiu. Į Vladimirą važiavo ir Utenos rajono savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vyr. specialistė Zita Mackevičienė – ji viena iš 12 Utenos rajono savivaldybės tarybos 2003 m. sudarytos Arkivyskupo Mečislovo Reinio atminimo įamžinimo ir pagerbimo komisijos narių. M. Reinio gerbėjų grupelę vežė „Vilavos“ įmonės vairuotojas Igoris Gerasimovas (Igor Gerasimov).

Arkivyskupo M. Reinio portretai Vladimire

Paminėsime kelias Dievo tarno M. Reinio vardo garsinimo formas. Pirmiausia – Dievo tarno M. Reinio giminaičio Vilniaus pedagoginio universiteto rektoriaus akademiko Algirdo Gaižučio dovana katalikų bažnyčiai Vladimire – M. Reinio portretas. Portretas buvo pakabintas Švč. Mergelės Marijos Rožinio karalienės bažnyčioje (pastatyta 1891–1892 m., pašventinta baigus vidaus įrengimo darbus 1894 m. pradžioje) tarp Palaimintojo K. Šeptyckio ikonos ir klebono Antono Dzemiškevičiaus (1891 06 28–1937 11 03) portreto. Kunigas A. Dzemiškevičius – ketvirtas ir paskutinis (prieš 1930 m. uždarant bažnyčią) šios bažnyčios klebonas buvo sušaudytas Solovkų lageryje. 1930 m. uždaryta Švč. Mergelės Marijos Rožinio karalienės bažnyčia po 62 metų – 1992 m. – buvo sugrąžinta tikintiesiems.

Katalikų bažnyčią Vladimire lanko ne tik parapijiečiai (pasak klebono, jų nedaug – apie 200 ir visi susirenka tik per didžiąsias šventes), bet ir svečiai, atvykę iš Lenkijos, Vokietijos, Italijos bei kitų katalikiškų kraštų, taip pat ekskursijos. Tad džiugu, kad atvykusieji turės galimybės susipažinti ir su sovietizmo auka – lietuviu Dievo tarnu Mečislovu Reiniu.

Kitas iš Lietuvos atvežtas M. Reinio portretas paruoštas uteniškių buvo padovanotas Vladimiro kalėjimo istorijos muziejui. Muziejaus kuratorius I. Zakurdajevas M. Reinio portreto buvo prašęs ankstesnės A. Vasiliauskienės kelionės darbui į Vladimiro archyvą metu. Grupelė iš Lietuvos susitiko su Vladimiro kalėjimo istorijos muziejaus kuratoriumi papulkininkiu Igoriu Zakurdajevu ir spaudos tarnybos viršininku papulkininkiu Sergiejum Loginovu (minėta, kad jie knygos „Vladimiro centralas“ autoriai). Pagal specialų įgaliojantį dokumentą kalėjimo muziejuje esančių dokumentų, susijusių su arkivyskupu M. Reiniu, kopijas jie perdavė dr. A. Vasiliauskienei. Tačiau patekti į Vladimiro kalėjimo muziejų nebuvo galimybės – negautas specialus Rusijos Federacijos saugumo ministerijos vardinis raštas – leidimas.

Paminklinė lenta Vladimiro kapinėse

Spalio 30-oji – Politinių represijų aukų atminimo diena Rusijoje. 2010 m. Vladimiro miesto kapinių (Kniaz–Vladimir), esančių prie Vladimiro centralo, memoriale šalia jau esančių trijų paminklinių lentų, skirtų japonų kariams, lenkui Janui Stanislavui Jankovskiui (1882 05 06–1953 03 13) ir estui generolui Johanui Laidoneriui (1884 02 12–1953 03 13), atidengtos dvi naujos paminklinės lentos: lietuviui arkivyskupui Mečislovui Reiniui ir ukrainiečiui archimandritui Klementijui Šeptyckiui, kurio vardas šiose kapinėse žinomas jau daug anksčiau. Pastebėtina, kad 2001 m. popiežiui Jonui Pauliui II paskelbus 28 ukrainiečius altoriaus garbėje (tarp jų Palaimintuoju Klementijų Šeptyckį), Rytų apeigų katalikai vienuoliai studitai gebėjo įsigyti žemės lopinėlį Vladimiro kapinėse ir Klementijui Šeptyckiui pastatė antkapinį paminklą, įamžindami simbolinį kapą.

Paminklinė lenta Dievo tarnui Mečislovui Reiniui buvo atidengta Lietuvos Respublikos ambasados Rusijos Federacijoje ambasadoriaus Antano Vinkaus iniciatyva finansuojant Lietuvos užsienio reikalų ministerijai. Lentoje įrašas: „Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministras profesorius, arkivyskupas Mečislovas Reinys 1884–1953“ lietuvių ir rusų kalbomis.

Į Vladimirą (prie Kliazmos) vyko ne tik Lietuvos Respublikos ambasados Rusijos Federacijoje ambasadorius Antanas Vinkus, jo patarėjas Andrius Pulokas, Lietuvos užsienio ministerijos atstovai Marijus Gudynas ir Romanas Judinas, Lietuvos dvasininkiją atstovaujantis Vilniaus Šv. Onos bažnyčios rektorius mon. Kęstutis Latoža, bet ir jau minėti M. Reinio kraštiečiai, jo veiklos tyrėjai ir vardo garsintojai Zita Mackevičienė, Antanas Vilūnas ir dr. Aldona Vasiliauskienė.

Kapinių aikštėje kalbėjo Lenkijos, Estijos, Ukrainos ambasadų Rusijoje ambasadoriai ar jiems atstovaujantys pareigūnai, Lietuvos Respublikos ambasadorius Antanas Vinkus kalbėjo apie Lietuvos užsienio reikalų ministrą arkivyskupą M. Reinį, mons. Kęstutis Latoža perskaitė Jo Eminencijos Vilniaus arkivyskupo metropolito kardinolo Audrio Juozo Bačkio sveikinimą.
Iš aikštės siauru takeliu, apsuptu garbės sargybos, renginio dalyviai pasuko link memorialo. Šalia jau esančių paminklinių lentų, skirtų japonams, estui bei lenkui memorialo šonus papildžius naujomis paminklinėmis lentomis lietuviui ir ukrainiečiui – užbaigtas memorialo ansamblis.

Atidengus paminklines lentas arkivyskupui Mečislovui Reiniui ir Palaimintajam Klementijui Šeptickiui, padėtos gėlės, uždegtos žvakutės. Iš Utenos atvykusi delegacija pabėrė žemių, atvežtų iš arkivyskupo M. Reinio gimtojo krašto (nuo simbolinio kapo Daugailių bažnyčios šventoriuje). Kitą dalį žemių įteikė parapijos klebonui S. Zujevui – būsimam arkivyskupo M. Reinio kampeliui. Daugailiuose mons. P. Baltuškos pašventintomis iš Lietuvos atvežtomis žvakėmis lietuviai papuošė ne tik arkivyskupo M. Reinio, bet ir Palaimintojo K. Šeptickio memorialines lentas ir pastarojo simbolinį kapą.

Mokslinės konferencijos

2010 m. spalio pabaigoje Vladimire buvo organizuotos dvi konferencijos. Jose buvo skaityti pranešimai skirti arkivyskupui M. Reiniui.
Spalio 29 d. konferenciją organizavo Vladimiro Švč. Mergelės Marijos Rožinio Karalienės bažnyčios klebonas t. Sergiejus Zujevas talkinant Vladimiro srities administracijos Tarptautinių ryšių ir protokolo skyriaus vedėjai Elenai Iljiničnai Voroninai. Konferencija, skirta represijų aukoms paminėti, vyko bažnyčioje. Jos metu perskaityti pranešimai: „Palaimintojo Klementijaus Šeptyckio Kryžiaus kelias“ (t. Manuilas Liškovičius, Ukraina) ir „Arkivyskupo Mečislovo Reinio politiniai, moksliniai ryšiai su Rusija“ (dr. Aldona Vasiliauskienė, Lietuva). Išklausytas misionieriaus t. Mario Boverati (Nižnij Novgorodas, Rusija) pranešimas, skirtas kun. Antonui Dzemiškevičiui (1891 06 28–1937 10 10) ir t. Kirilo Mironovo (Sankt Peterburgas, Rusija) pasauliečiams, kuriems jau anksčiau atidengtos memorialinės lentos Vladimiro kapinėse, tai Janui Stanislavui Jankovskiui (1882 05 06–1953 03 13) ir generolui Johanui Laidoneriui (1884 02 12–1953 03 13) skirtas pranešimas.

Pirmieji trys pranešimuose minėti asmenys glaudžiai susieti ir su Švč. Mergelės Marijos Rožinio Karalienės bažnyčia: čia galinę sieną puošia Palaimintojo K. Šeptickio ikona, Dievo Tarno M. Reinio ir kun. Antono Dzemiškevičiaus portretai, o pastarųjų vardai įrašyti paminklinėje lentoje įvardintoje „Didžiulis Jums atlygis danguje“ (Velikaja vam nagrada na nebesach). Lentoje įrašytos 9 pavardės, tačiau tik trijų nurodyta mirties data, kitų dar neišaiškintos. Prie arkivyskupo M. Reinio klaidingai įrašytos pavardės nėra ne tik jokių metų, bet ir vardo – sugrąžinus tikintiesiems bažnyčią, pirmasis kunigas italas t. S. Kaprio rengdamas lentą nežinojo. Klebonas Sergiejus Zujevas galvoja apie naujos atminimo lentos parengimą.

2010 m. spalio 30-oji – Politinių represijų aukų atminimo diena Rusijoje. Valstybinis Vladimiro–Suzdalės muziejus draustinis, Religinių ir nacionalinių susivienijimų klausimų taryba prie Vladimiro srities administracijos organizavo tarptautinę mokslinę praktinę konferenciją, skirtą visos Rusijos politinių represijų aukų atminimo dienai. Konferenciją vedė Almasarida Alimovna Teniotkina (Valstybinis Vladimiro–Suzdalės muziejus draustinio generalinio direktoriaus pavaduotoja moksliniam darbui).

Bus daugiau

Knygos viršelis – knygos „Vladimiro kalėjimas“ viršelyje administracinių pastatų apsuptyje matyti kalėjimo korpusai

Katalikų bažnyčia Vladimire - Švč. Mergelės Marijos Rožinio Karalienės bažnyčia Vladimire

Studitų ordino vienuolis t. Vasilijus Zachorus domisi lietuvių parengtu Dievo tarnui M. Reiniui skirtu stendu

Vladimiro kalėjimo istorijos muziejaus kuratorius papulkininkis Igoris Zakurdajevas (dešinėje) perdavė dr. Aldonai Vasiliauskienei muziejuje esančių dokumentų kopijų. Toliau stovi Antanas Vilūnas ir Zita Mackevičienė

nacioVladimiro srities Politinių represijų aukų Informacinio centro Archyvinės informacijos ir reabilitacijos skyriaus vedėja Ala Aleksandrovna Ščerbakova, pavaduotoja Tatjana Nikolajevna Novikova ir Valentina Jurganova