Kaip veikia slėnio „Nemunas“ Taryba

    „Mokslo Lietuva“ kalbina Asociacijos „Slėnio Nemunas“ Tarybos pirmininką habil. dr. prof. Henriką ŽILINSKĄ. Mūsų pašnekovas 2003–2010 m. buvo Lietuvos veterinarijos akademijos rektorius, o šiuo metu yra naujai susikūrusio Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijos kancleris ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto tarybos narys, Senato pirmininko pavaduotojas.

H. Žilinskas daugiau kaip 150 mokslinių straipsnių ir metodinių leidinių autorius, 10 apgintų disertacijų vadovas, šešiolikos doktorantūros komitetų narys. Subūrė gyvulių reprodukcijos tyrinėtojų mokyklą. 1995 m. išrinktas JAV andrologų draugijos garbės nariu, tapo Europos gyvulių reprodukcijos tyrinėjimo asociacijos nariu Lietuvai. 1999 m. išrinktas Švedijos karališkosios žemės ūkio ir miškų akademijos užsienio nariu. H. Žilinskas taip pat yra tęstinio mokslo darbų žurnalo „Veterinarija ir zootechnika“ vyriausiasis redaktorius.

Verslo inovacijos dar neskuba į slėnį „Nemunas“

Mokslo Lietuva. Gerbiamasis profesoriau, koks Jūsų vadovaujamos Tarybos vaidmuo, kuriant Integruotą mokslo, studijų ir verslo centrą „Nemunas“, kurį paprastai vadiname Slėniu „Nemunas“.

H. Žilinskas. Kai Lietuvoje buvo pradėta organizuoti slėnių politiką, nebuvo numatyta, kas tuos slėnius valdys, kokia struktūra tam reikalinga ir koks turėtų būti valdymo stilius. Tam tikslui būta siūlymų kurti viešą ją įstaigą, kuri ir valdytų, nes per asociacijos narius į slėnius ateina didelės materialinės vertybės. Kas bus tų vertybių savininkas, kaip jomis bus disponuojama, rūpinamasi – visa tai svarbūs klausimai. Vėliau buvo įkurta Asociacija „Slėnis Nemunas“, jos nariais tapo 19 steigėjų, kurie iš savo atstovų suformavo standartinį valdymo darinį – Asociacijos Tarybą. Pageidavome, kad į Tarybą įeitų ir verslo atstovai, net jeigu jie nėra Asociacijos nariai. Tenka pripažinti, kad verslo dalyvavimas su savo materialiu indėliu „Slėnio Nemunas“ veikloje ligi šiol vis dar kelia daug klausimų.

ML. Verslas neskuba į slėnį „Nemunas“ investuoti savo lėšų?

H. Žilinskas. Neskuba, nes verslo veikla paremta pelno gavimo principu. Kol nėra pasitikėjimo, kad investicijos bus pelningos, tol verslas neskubės rizikuoti. Verslo partneriai kartais mums pažeria kritikos, neretai teisingos, kad reikia daryti vienaip, o ne kitaip. Tada Asociacijos Tarybos žodis gali nulemti, ar priimti pasiūlymus. Taryboje turime atstovų iš LR Žemės ūkio, Švietimo ir mokslo bei Ūkio ministerijų. Su Žemės ūkio ministerija nuo seno esame susiję glaudžiais ryšiais kaip geri kompanionai, turime gan ilgą bendros projektinės veiklos istoriją. Per Švietimo ir mokslo ministeriją į slėnį ateina ES struktūrinių fondų lėšos, ši ministerija stebi, kad nebūtų nusižengta įvairiems reikalavimams, dažniausiai labai griežtiems. Ūkio ministerija mūsų Tarybos veikloje yra bene dalykiškiausia, nes disponuoja fondais, lėšomis ir veiklos instrumentais. Kai kurie mūsų slėnio projektai siejasi su Ūkio ministerijos projektais. Ši ministerija skelbia konkursus ES projektams vykdyti, tad inovatyviai mąstantys verslo partneriai su mokslininkais gali rasti daug sąlyčio taškų. Yra ir vienas „bet“... Ūkio ministerijos projektų vykdymo sąlygose reikalaujama prisidėti ir savo lėšomis – 30 ar 50 proc. Verslas šiomis sąlygomis galėtų būti aktyvesnis, bet mokslininkai tokių išteklių neturi. Galėtume vystyti atskirų partnerių verslo idėjas, gal kokią „pumpurinę“ įmonę kartu steigti, bet tokiam įsibėgėjimui lėšos nenumatytos. Pačioje slėnių ideologijoje yra viena įdomi nuostata – kad ta struktūra turi būti kuriama universitete, mokslo institute ar laboratorijoje, bet ne verslo įmonėje. O verslininkams šis reikalavimas nėra patrauklus, jie norėtų, kad daugelis inovacijų būtų arčiau gamybos.

Kaip bus naudojama unikali aparatūra

ML. Pagal savo prigimtį agrariniai mokslai didžia dalimi sietini su taikomaisiais tyrimais ir konkrečių mokslo rezultatų taikymu praktikoje. Ar ne slėnio užduotis ir būtų kuo glaudžiau susieti mokslą ir verslą?

H. Žilinskas. Kai kurie teigiami signalai pasigirsta, verslas suinteresuotas investuoti į biomasės gamybą, energijos iš atsinaujinančių šaltinių technologijų taikymą ir tobulinimą. Taryboje svarstome, gal reikėtų panaudos teise verslui skirti žemės plotą pačioje slėnio, pvz., Lietuvos žemės ūkio universiteto, teritorijoje. Tokie veiklos modeliai ne visur tinka, todėl pasiūlymus reikia gerai apgalvoti.

Štai Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijoje daugiau dėmesio skiriame mokslo tyrimų bazei. Veterinarinės mokslo veiklos prasmė ir yra tirti įvairius biologinius mėginius pakankamai aukštu lygmeniu, tad tokią tyrimų bazę kelti kur nors arčiau gyvulių fermos nebūtų logiška. Tačiau yra tokių specifinių veiklų, zootechnikos mokslo krypčių veiklos, kuri pasiteisintų, jeigu tyrimų laboratorijos ar kito pobūdžio dariniai būtų steigiami arčiau gamybos objektų. Šiandien žemės ūkio institucijos gerokai išblaškytos, jų struktūra ganėtinai didelė, ir išlaikyti į slėnį ateisiančią naują brangią aparatūrą, ją tinkamai eksploatuoti, išlaikyti visus metrologinius reikalavimus nebus paprasta.

ML. Kaip bus koordinuojamas tos brangios, kai kurios pakankamai unikalios aparatūros naudojimas, pati prieiga prie tos aparatūros? Juk turi būti, kas visu tuo rūpinsis?

H. Žilinskas. Problema didesnė, negu iš pradžių atrodė. Visi entuziastingai kibo slėnius kurti, įsisavinti ateinančias europines lėšas. Taip alkanas puola prie vaišėmis apkrauto stalo, nes mūsų mokslininkai daug metų turėjo tenkintis labai griežta finansine „dieta“. Kaip slėnio „Nemunas“ Tarybos pirmininkas matau, kad ta pernelyg užsitęsusi „dieta“ labai pakenkė ne tik Lietuvos mokslui, bet ir mūsų mokslininkų psichologijai. Visiems rūpėjo užsitikrinti lėšų iš struktūrinių fondų, nelabai susimąstant, kaip reikės jas įsisavinti, kokiomis intelektinėmis pajėgomis atliksime užsibrėžtus uždavinius. Dar nėra vėlu, reikia labai intensyviai judėti, tarpusavyje derinti naujus projektus, vienyti jėgas platesniems tyrimams.

ML. Koks čia Jūsų vadovaujamos Tarybos vaidmuo, kad ir mėginant išvengti galimų blogybių?

H. Žilinskas. Dabar ką nors peržiūrėti, kas patvirtinta aukščiausiu lygiu, neįmanoma, nes programa suderinta, ji vykdoma. Darbai juda. Tiesa, kol kas esame „cemento ir metalo“ įsisavinimo, statybų etape. Iki 2013 m. teks įsisavinti lėšas, pastatyti reikiamus slėnio pastatus, o iki 2015 m. bus nupirkta ir pradės funkcionuoti visa reikalinga aparatūra ir įranga, kuria bus aprūpinti mokslo ir verslo centrai. Kuriamuose centruose bus suformuota visa reikiama infrastruktūra, o centrai privalės veikti naudingai. Svarbiausia mūsų Tarybos funkcija šiandien – komunikavimo, veiklų koordinavimo užtikrinimo veikla – kad apie tai ateityje nebereikėtų sukti galvos, kai susikurs ir pradės veikti tyrimų ir kitokie atviros prieigos centrai. Europos Sąjungos veiklos ideologija susiveda į atviros prieigos principo įgyvendinimą tokio ir panašaus pobūdžio slėniuose, technopoliuose. Tarybai padaugės rūpesčių, nes privalėsime išdirbti veiklos tuose centruose principus, sukurti ir atidirbti veiklos metodiką, kad centrams pradėjus veikti, kairė žinotų, ką daro dešinė.

Antra labai svarbi veikla – tai komunikavimo ir paslaugų komercializavimo veikla slėnyje. Slėnio „Nemunas“ komunikavimo ir technologijų perdavimo centras jau pradėjo veikti Lietuvos žemės ūkio universiteto patalpose, bet tai tik darbų pradžia. Laboratorijų ir darinių, kuriuose plėtojama įvairi veikla, yra pakankamai daug, bet ten dirbantys mokslininkai ir verslo žmonės vieni apie kitus beveik nieko nežino. Reikės sukurti veiksmingą informacinę sistemą, o tam reikės, kad iš visų slėnio „Nemunas“ darinių į komunikavimo ir technologijų perdavimo centrą suplauktų visa reikiama informacija, bendradarbiavimo pasiūlymai ir pan. Reikės labai atsakingos paslaugų komercializavimo veiklos. Manau, kad kuriant šią sistemą labai svarbus uždavinys teks ir mūsų Tarybai. Juk taip nebus, kad visi padaliniai slėnyje dirbtų už dyką, tarpusavio santykiai turės verslinį, abipusės naudos pobūdį.

Maisto institutas jau kviečia

ML. Ar šiandien jau galima pasidžiaugti bent vienu kitu slėnyje įgyvendintu projektu?

H. Žilinskas. Pagal slėnio įgyvendinimo programą vykdomas tik vienas naujas objektas – Kauno technologijos universiteto Maisto instituto sukurtoji tyrimų bazė, sėkmingai dirba ir šio universiteto Maisto technologijų katedros. Maisto institutas jau gali imtis mokslinės ir bendradarbiavimo su verslu veiklos. Institute galima tyrinėti ir tobulinti įvairių krypčių maisto – duonos, pieno produktų ar alaus gamybos technologijas. Įvairių krypčių augalininkystės, žemdirbystės, gyvulininkystės mokslo ir verslo atstovai gali institute užsakyti jiems svarbius tyrimo darbus. Maisto instituto vadovė prof. habil. dr. Daiva Leskauskaitė jau kviečia ateiti ir naudotis esamomis instituto galimybėmis.

Tai labai reikšmingas dalykas – mokslas pradeda atsiverti platesnei visuomenei. Ir tai tik pradžia proceso, dėl kurio juk ir buvo kuriamas slėnis „Nemunas“. Labai brangi aparatūra turi būti panaudojama racionaliai, būti naudinga šią aparatūrą įsigijusiai institucijai, suprantama, ir užsakovui. Neabejoju, kad ateityje ir kiti centrai paseks šia veiklos kryptimi.

Kad vieno bado nepakeistų kitas

ML. Ar ligi šiol buvusį aparatūros badą ateityje nepakeis kvalifikuotų darbuotojų stygius?

H. Žilinskas. Jaučiame labai didelį nerimą. Jau dabar Lietuvoje geros aparatūros beveik pakanka, o kas su ja dirbs? Žmogiškųjų išteklių problema vis labiau ryškėja, o po kelerių metų gali tapti nepaprastai aštri. Naujų darbo vietų įsipareigojome sukurti ir slėnyje „Nemunas“, pagaliau toks buvo vienas iš ES struktūrinių fondų lėšų skyrėjų reikalavimų. Tik ar turėsime kuo tas naujas darbo vietas užpildyti? Tai sunkus klausimas, žinant, kad Lietuvos demografinė padėtis ateityje tik sunkės. Todėl kiekvienas mūsų Asociacijos „Slėnis Nemunas“ narys privalo pasirūpinti savosios institucijos veiklos strategija, kaip savajai sričiai ir krypčiai iš anksto parengti reikalingus specialistus. Į laboratorijas reiktų dar nuo doktorantūros pradžios priimti bent daliai etato jaunus žmones ir iš jų bandyti išsiugdyti gerus specialistus ir būsimus mokslininkus. Manau, tai patikimas kelias. Tą siūlau ir kitiems mūsų Tarybos nariams.

ML. Kokios pagalbos tikitės iš valstybės? Juk užsidarę laboratorijose, išsibarstę po kerteles visai valstybei svarbios problemos neišspręsite.

H. Žilinskas. Būtų idealu, jei valstybė nieko nedelsdama padidintų doktorantų skaičių atskiroms mokslo šakoms. Yra ir kitų rūpestį keliančių dalykų. Pagal naują mokslo finansavimo sistemą beveik 50 proc. lėšų mokslininkams teks užsidirbti patiems. Išeitų, kad valstybėje „grynų“ mokslininkų neliks, nes iš projektų ar fondų jie bus priversti užsidirbti tiek pat, kiek gaus iš valstybės biudžetinio finansavimo. Toli gražu ne visoms mokslo institucijoms ir mokslininkams tokia sistema priimtina. Nemanau, kad Lietuvos mokslui tiesiamas teisingas kelias.

Štai gyvulininkystės mokslų srities finansavimo reikalai yra gerokai prastesni už kitų mokslų padėtį, nes šiais metais gauname žymiai mažesnį finansavimą negu 2010 metais. Pati Veterinarijos akademija laikosi geriau, bet Gyvulininkystės institutui Baisogaloje turime skirti daugiau dėmesio ir investicijų. Jei Daržininkystės ir sodininkystės institutas naujas augalų veisles gali išvesti greičiau, tai gyvulininkystės srityje naujos veislės išvedimas trunka daugelį metų. Pati gyvulininkystės mokslo paslaugų rinka šalyje nėra susiformavusi ir pusę visų lėšų užsidirbti vargu ar pavyks. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas kai kurių savo padalinių nuostolius dar gali amortizuoti iš kitų specialiųjų lėšų, bet ateityje tiek Gyvulininkystės, tiek kiti institutai turės užsidirbti. Tokia valstybės politika. Pati agrarinių mokslų paslaugų rinka dar labai neužtikrinta, siaura, ūkininkai neskuba tų paslaugų pirkti, nes ir patys sunkiai verčiasi, tad ir mokslininkams sunku užsidirbti. Lietuvos mokslo fondas finansuoja fundamentinių tyrimų projektus, bet ne taikomuosius. Tarkime, nedidelės apimties projektus gali paremti Žemės ūkio ministerija, bet tai dažniausiai laikini projektai.

Kaip matote, slėnio „Nemunas“ Tarybos nariams yra dėl ko sukti galvas, ne lengvesnis gyvenimas laukia ir ateityje. Tačiau tam ir dirbame, kad spręstume gyvenimo keliamas problemas.

Kalbėjosi Gediminas Zemlickas

LR švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius ir slėnio „Nemunas“ tarybos pirmininkas prof. Henrikas Žilinskas iškilmingai atidaro Integruotą mokslo, studijų ir verslo centrą „Nemunas“ (2010 m. gegužės 14 d.)