Konkurencingumo prielaida - stipri verslo, mokslo ir valstybės sąjunga

Šių metų rugsėjo 21 d. viešoji įstaiga Europos technologinių platformų ir pramoninių klasterių nacionalinis biuras rengia konferenciją Lietuvos ekonomikos konkurencingumas globalioje ekonomikoje: iššūkiai, pavojai, galimybės. Slovėnijos ir Lietuvos praktinis pavyzdys. Konferencija yra Gintaro kelio inovacinių regionų programos, skatinančios glaudesnį Baltijos ir Adrijos regiono valstybių bendravimo mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros srityse, sudėtinė dalis.

Programos ideologinis pagrindas - senovės finikiečių prekybinis kelias, jungiantis Baltijos ir Adrijos jūrų pakrantes. Šį kelią atgaivinę keltai į to meto civilizacijos centrus gabeno prabangią žaliavą. Gintaro kelio pagrindu išsiplėtojusi komercinė ašis suformavo senovės Europos ekonominę erdvę ir sukūrė komunikacijos bei prekybos branduolius. Iš Europos besitraukianti pramonė, senstanti visuomenė, mažėjantys investicijų į inovacijas srautai verčia ieškoti ‘modernaus gintaro’, kuris pramintų naujus prekybinius kelius. Šių laikų gintaru tampa kvalifikuota darbo jėga, tyrimų ir moksliniai pajėgumai, inovacijos. Gintaro kelio inovaciniai regionai - programa, skirta sujungti Gintaro kelio valstybių išteklius, koordinuoti jų pastangas kuriant modernius žinių ir verslo branduolius - tarptautines technologines platformas ir grupes.

Gintaro kelio infrastruktūros elementai kai kuriose valstybėse yra subrendę ir skelbia apie savo technikos kultą, bet Lietuvoje dar daug kas turi būti nuveikta, kad pasivytume šiuos regionus. Prieš porą metų buvome sparčiausiai auganti naujokė ES šalis, tačiau dabar inercija gerokai sumažėjo. Lietuvai būdingas tarybinės pramonės struktūros paveldas, sparčiai mažėja gyventojų skaičius, kyla ‘protų nutekėjimo’ ir silpno konkurencingumo problemų, todėl privalome skatinti mokslinius tyrimus ir plėtoti žinių visuomenę.

Lietuvoje net 70 proc. žmonių, baigusių vidurinę mokyklą, tęsia mokslą aukštosiose mokyklose, tačiau net 70 proc. baigusiųjų aukštąjį mokslą dirba ne pagal specialybę. Darbo rinkos disbalansą padidina augantis emigrantų skaičius - per 15 Nepriklausomybės metų iš Tėvynės išsikraustė 318 tūkst., gyventojų. Lietuvoje į mokslo tyrimus orientuota pramonė sudaro tik 5,9 proc., o toks pat ES rodiklis - 22,46 proc. Beveik trys ketvirčiai produkcijos uždirbama žemų technologijų pramonėje. Jei statistika nesikeis į gerąją pusę, akivaizdu, kad apie aukštą pragyvenimo lygį ir tuo labiau konkurencingumą galime tik pasvajoti.

Europos Sąjungos ateitis priklauso toms valstybėms, kurių prioritetas yra ūkio ir visuomenės konkurencingumo didinimas. Valstybinis ir privatus sektorius privalo nedelsiant susitarti dėl pažangių grupių ir technologinių platformų diegimo strategijų. Negalima manyti, jog mūsų šalyje viskas labai blogai, bet visada gali būti geriau. Slovėnija - puikus pavyzdys. Šios šalies geri finansiniai rodikliai, stipri socialinė terpė. Pirminė Gintaro kelio inovacinių regionų plėtros fazė prasidėjo Lietuvoje ir Slovėnijoje: siekiama išsiaiškinti potencialias verslo plėtros galimybes statybos, medžio, naujųjų medžiagų, maisto srityse. Europos technologinių platformų ir pramoninių klasterių nacionalinis biuras inicijuoja galimas bendros mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros bei bendrų verslo projektų vykdymo kryptis. Sėkminga projekto veikla Lietuvoje ir Slovėnijoje atvers galimybę plėsti Gintaro kelio inovacinius regionus į kitas šalis - Lenkiją, Estiją, Latviją ir t. t.

Konferencijos dalyviai turės unikalią galimybę nagrinėti sėkmingas Slovėnijos naudojamų verslo įmonių konkurencingumo kėlimo, įsitraukimo į tarptautinius tinklus, inovacijų versle skatinimo priemones. Šiame renginyje dalyvaus Slovėnijos pramonės grupių ir technologinių platformų atstovai, verslininkai, Lietuvos pilietinių iniciatyvų bei mokslo ir tiriamosios plėtros srities atstovai, Lietuvos šakinių ministerijų atstovai bei užsienio svečiai. Tikimasi sulaukti 100-120 konferencijos dalyvių. Ši konferencija - keturių konferencijų, organizuojamų kas tris mėnesius, ciklo įžanga. Konferencijos yra skirtos aptarti pagrindinius Lietuvos ekonomikos konkurencingumo didinimo elementus: Lietuvos verslo internacionalizavimo svarbą, verslo infrastruktūros plėtrą, technologinį Lietuvos ūkio modernizavimą ir žmogiškųjų išteklių plėtojimą.

Kristina Grachauskaitė