Buvome įpratę, kad Lietuvos mokslininkų sąjungos pirmininkas - tai garbus profesorius arba habilituotas daktaras. Penktajame Lietuvos mokslininkų suvažiavime, kuris vyko Vilniaus universiteto patalpose kovo 7 d., ši tradicija buvo pažeista. Naujuoju Lietuvos mokslininkų sąjungos pirmininku išrinktas jaunas gamtos mokslų daktaras Vygintas GONTIS. Suvažiavime priimtas Lietuvos mokslininkų sąjungos statutas, pagal kurį LMS tampa asociacija. Kartu keičiasi ir mokslininkų veiklos kryptys.

Mokslo lygis Lietuvoje

Savo ataskaitoje Norvegijos mokslų tarybos (NMT) ekspertai atkreipia dėmesį, kad daugelis institutų per dideli atsižvelgiant į jų tyrimų objektus bei dabartinius Lietuvos poreikius ir kad turėtume išlaikyti daugiausia tuos institutus, kurie dirba svarbiuose socialiniuose bei ekonominiuose sektoriuose ir greitai turėtų būti finansuojami šakinių ministerijų ir žinybų bei per kontraktus laisvoje rinkoje ("Evaluation of Research in Lithuania", vol. 1, p.4, 11). Taigi taikomųjų tyrimų ir ypač taikomosios veiklos orientacija į Lietuvos poreikius yra labai svarbus kriterijus numatant atskirų mokslo sričių plėtotę. Turime atsižvelgti ir į tai, kad 1990 m. paveldėtos mokslo sričių apimtys buvo skirtos ne tik kariniams Sovietų Sąjungos poreikiams tenkinti. Pavyzdžiui, analizuodami agrarinių mokslų padėtį NMT ekspertai padarė išvadą, kad atgavusi nepriklausomybę Lietuva yra per maža "rinka" anksčiau įsteigtoms specializuotoms ir didelėms institucijoms.

Knygos "Šiuolaikinė fizika Lietuvoje" pristatymas vasario 18 d. tapo lyg ir paskutinis prof. Povilo Brazdžiūno pernai rudenį minėto 100-mečio akordas. Tai visiškai suprantama, kadangi, pasak knygos sudarytojos ir pratarmės autorės Eglės Makariūnienės, leidinyje buvo siekta pateikti būtent tas fizikos kryptis, kurias pradėjo, plėtojo P. Brazdžiūnas arba jo mokiniai.

Kylis, posūkio vairas, stabilizatorius ir aukštumos vairas - aliuminio profilių konstrukcijos, aptrauktos drobe. Važiuoklė profiliuotų plieno vamzdžių, šarnyriškai prijungta prie liemens ir spyrių, aprūpinta pneumohidrauliniais amortizatoriais. Uodegos ramstis taip pat turi pneumohidraulinį amortizatorių. Eleronai ir užsparniai valdomi svirtimis ir aliuminio vamzdžių traukėmis. Posūkio ir aukštumos vairas valdomas trosu. Iš piloto kabinos gali būti valdomas stabilizatoriaus atakos kampas. Šis lėktuvas pasižymi trumpomis pakilimo ir leidimosi distancijomis. Pakilti reikia tik 60 metrų, o nusileisti - 150 m. Lėktuvas pasiekia 2000 m aukštį per 2 min ir 4000 m per 5 min. Didžiausias greitis 400 km/h. Kreiserinis greitis 370 km/h. Didžiausias pakilimo aukštis 8 km. Pagal greičio charakteristikas tuo metu pranoko tokius modernius užsienio gamybos lėktuvus kaip GLOSTER "GLADIATOR", "DEWOITINE D-501" ir kitus. Pagrindiniai matmenys: ilgis - 8,85 m, sparno ilgis - 13,25 m, aukštis - 3,25 m, sparnų plotas - 30 kv.m, svoris - 2300 kg (su 200 kg bombų). ANBO-41 ypač domėjosi Anglijos ir Argentinos aviacijos specialistai. Štai ką pasakojo apie ANBO-41 lėktuvą aviacijos pulkininkas leitenantas Leonardas Peseckas

Kai Kaunas lenkė Ameriką

Kovo 6 d. Lietuvos MA konferencijų salėje šešiolikai 1997 metų Lietuvos mokslo premijų laureatų įteiktos premijos ir diplomai. Įteikimo ceremonijoje dalyvavo Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas Gediminas Vagnorius, Lietuvos MA prezidentas akad. Benediktas Juodka, Lietuvos mokslo premijų komiteto pirmininkas. Iškilmėse taip pat dalyvavo mokslo visuomenės atstovai, laureatų artimieji bei svečiai.

Mokslų akademijoje vasario 12 d. vyko sesija, kurios tema - Lietuvos nepriklausomybė: istoriniu, teisiniu, ekonominiu bei kultūriniu aspektais. Ši valstybės šventė suprantama kiekvienam laisvam šalies piliečiui, tačiau Lietuvos valstybės nepriklausomybės tęstinumas ypač svarbus mokslui ir mokslininkams.

Tęsiame pašnekesį su archeologe habil. dr. Rimute Rimantiene. Ją kalbina "Mokslo Lietuvos" vyriausiasis redaktorius Gediminas Zemlickas.

Tęsiame pokalbį su Vilniaus Gedimino technikos universiteto, Architektūros fakulteto, Pastatų konstrukcijų katedros habil. dr. Vytautu Jonu Stauskiu.

Tęsiame pokalbį su Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos Mokslo ir studijų departamento Mokslo ir technologijų skyriaus vyriausiąja specialiste, koordinuojančia Europos Komisijos IV FRAMEWORK programą, Egidija KASPERIŪNIENE.

Kovo 20 d. švietimo ir mokslo ministras Zigmas Zinkevičius ir viceministras Jonas Puodžius lankėsi Klaipėdos universitete, kur kartu su universiteto dėstytojais ir studentais dalyvavo susitikime su Lietuvos Respublikos Prezidentu Valdu Adamkumi.

Švietimo ir mokslo ministerijos kolegija aptarė profilinio mokymo modelį. Modelio tikslas - sumažinti atotrūkį tarp akademinės bendrojo lavinimo krypties ir profesinio mokymo, garantuoti realias galimybes rinktis profilį ir keisti pasirinktą mokymosi kelią bei nutraukus mokymąsi bet kada jį tęsti.