Autonomija, atskaitomybė, lankstumas

• Baltoji knyga ir Aukštojo mokslo įstatymo projektas vienas kitą papildo. Knygoje formuluojamas tikslas, o įstatymas lemia kelią tikslui pasiekti. Abiejų dokumentų darnos siekia visi diskutuojantys.

Sugrįžus iš Šiaurės Prancūzijos

• Gruodžio 14-18 d., paskutinę savaitę prieš Kalėdų atostogas, Klaipėdos universiteto Jūrų technikos fakulteto Elektronikos katedros prof. habil. dr. Sigitas Kudarauskas buvo pakviestas skaityti paskaitų Prancūzijos Artua (d'Artois) universiteto Taikomųjų mokslų fakultete. Tai ganėtinai naujas regioninis universitetas, išsidėstęs net keturiose Prancūzijos šiaurėje esančio Pa de Kalė (Pas-de-Calais) departamento miestuose: Ara (Arras), Lan (Lens), Dūė (Douai) ir Bėtiun (Béthune). Pastarajame ir įsikūrę techniškųjų mokslų fakultetai.

• Mūsų pašnekovas – Klaipėdos universiteto Jūrų technikos fakulteto Elektrotechnikos katedros prof. habil. dr. Sigitas Kudarauskas.

• XIX Baltijos šalių mokslo istorikų ir filosofų konferencijoje Vilniuje, vykusioje sausio mėn. 15-17 d., dalyvavo daug iškilių asmenybių. Tarp jų ir Latvijos mokslų akademijos, Latvijos mokslo istorijos asociacijos prezidentas akad. prof. JANIS STRADINIS.

• Labiausiai išsivysčiusios pasaulio valstybės negaili pinigų investicijoms į mokslą, kurios sudaro nuo 1,7 iki 3,0 % nuo bendro vidaus produkto. Lietuvoje prioritetas švietimui ir mokslui deklaruojamas, tačiau lieka tik politikų kalbų tekstuose ir visuotinai pamirštamas, kai reikia nuo kalbų pereiti prie darbų.

• Natūralus noras pasikeisti nuomonėmis apie mokslo tobulesnį lygį ir perspektyvą mokslo visuomenei nesvetimas. Toks noras ir siekimas išryškėjo ir dideliame mokslininkų sambūryje, vykusiame Lietuvos mokslų akademijoje 1998 m. pabaigoje, kada prasidėjo konferencijų ciklas "Mokslas pasitinkant Lietuvos tūkstantmetį". Sulaukta dėmesio ir antrajam šio ciklo renginiui "Ekologijos problemos", kuris buvo skirtas ekologijai, žmogaus santykiui su gamta.

Reikėjo išmokti danų kalbą

• Linas BUKAUSKAS, buvęs VU Matematikos fakulteto studentas, tęsia mokslus Danijoje, Olborgo universitete. Galima teigti, kad „Tempus“ programa buvo vienas veiksnių, suteikusių galimybes studijuoti valstybėje, nuo kurios Lietuvą skiria tik jūra. Būsimasis specialistas, prieš pat išvykdamas į šią valstybę, sutiko atsakyti į klausimus.

• Vilniaus universiteto, Lietuvos mokslų akademijos, Lietuvos nacionalinėje M. Mažvydo, o kartais ir kitose bibliotekose tarp jaunų skaitytojų išsiskiria nenuilstančių ir susikaupusių, dirbančių kompiuteriais ar per trumpas pertraukėles ten pat kavinukėse linksmų ir žaismingų doktorantų veidai. Pakalbinome Chemijos instituto pirmųjų metų doktorantę Astą RUZGYTĘ.

• Šarūnui RADVILAVIČIUI sėkmė lėmė Oslo universitete mokytis pusketvirtų metų.

• 1998 m. išleista knyga „Viešoji biblioteka: tradicija ir modernumas“.

Jubiliejai praeina, darbai pasilieka

Didžiojo poeto Adomo Mickevičiaus 200 metų gimimo sukaktis daugelį žmonių paskatino giliau pasidomėti poeto kūryba, siekiais ir likimo vingiais.

1999 m. vasario 4 d. Nr. 3 (183)

Aukštojo mokslo reforma Lietuvoje