Balandžio pradžioje Lietuvių kalbos institute buvo pristatyti naujausi šio instituto darbuotojų parašyti, sudaryti ir išspausdinti leidiniai, reikšmingi šalies mokslui ir kultūrai.

Šie metai tarsi prasidėjo su Norberto Vėliaus vardu. Jo 60 metų sukakčiai atminti skirtas šeštasis Kauno Vytauto Didžiojo universiteto "Darbų ir dienų" tomas, kurio turinys - tai mitologijos studijos. 1990-1996 metais jo pastangomis Antropologijos katedra buvo pertvarkyta į Etnologijos ir folkloristikos katedrą, kuriai penkerius metus vadovavo Norbertas Vėlius. Tome publikuojama neskelbtos N. Vėliaus studijos "Senieji vestuvinių dainų ir papročių semantikos bruožai" II dalies ištrauka - "Vestuvinių papročių pasaulis", spausdinami atsiminimai "Norbertas Vėlius tarp mūsų", kuriais pasidalijo K. Grigas, V. Milius, R. Ozolas, Z. Kelmickaitė, V. Povilionienė, D. Sauka, K. Stoškus.

1991 m. gruodį Europos Bendrijos narių vadovai Olandijos mieste Mastrichte pasirašė Europos Sąjungos įkūrimo sutartį. Į šią organizaciją pasiryžusi įsijungti ir Lietuva. Tarp kitų klausimų labai svarbus yra studijų internacionalizavimas. Kauno technologijos universitete tam pradėta rengtis jau prieš septynerius metus - Universitete įsteigtas Tarptautinių studijų centras (TSC). Kalbėjomės su jo direktoriumi, 1997 metų Nacionalinės mokslo premijos laureatu, Lietuvos mokslų akademijos nariu ekspertu prof. habil. dr. Vytautu OSTAŠEVIČIUMI.

Kovo 26 d. Lietuvos mokslų akademijos konferencijų salėje vyko konferencija, skirta žymaus aviacijos konstruktoriaus, lakūno, aviacijos aukštojo mokslo Lietuvoje iniciatoriaus, brigados generolo, buvusio Lietuvos karo aviacijos viršininko Antano Gustaičio 100-osioms gimimo metinėms.

Balandžio 2-5 d. "Litexpo" parodų centre vyko paroda"ALT' 98", kurioje dalyvavo daugelis žinomų pasaulio automobilių firmų, "Lietuvos avialinijos", "Lietuvos geležinkeliai", "Lietuvos jūrų laivininkystė". Kaip niekada gausiai savo produkciją reklamavo tokios garsios firmos kaip "Renault", "Tatra AS"," Vilbara", "Volvo", "Fiat", "Ford", "Toyota".
Parodos metu pirmą kartą "Litexpo" centre vyko ir tarptautinė mokslininkų konferencija "Transbaltica-98", kurią organizavo Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Europos geležinkelio inžinierių sąjungos asociacija, Lietuvos susisiekimo ministerija, PHARE padalinys Lietuvoje, Varšuvos automobilių transporto institutas, Kauno technologijos universitetas.

Europa nebeabejodama skuba į poindustrinę - INFORMACINĘ VISUOMENĘ, kurią įvairūs žmonės bei visuomeniniai sluoksniai supranta nevienodai. Lietuva stengiasi neatsilikti.

1998 m. sausio 13 d. Melburne (Australija) eidamas 74 metus staiga mirė geologas dr. Algirdas Radzivanavičius-Rahdon.

Reziumė
Iš rašinyje pateiktų atskirų faktų, pavyzdžių ir samprotavimų gali nesusidaryti bendras vaizdas, kodėl visa tai vyksta. Kodėl yra taip, kaip yra, ir kokie faktoriai palaiko vykstantį destrukcinį procesą. Būtų naivu galvoti, kad to, kas vyksta, nemato Senatas, rektoratas, dekanatai ir apskritai visa Universiteto bendruomenė. Jeigu taip, tada kodėl visi tyli ir nieko nedaro? Tam yra objektyvios ir subjektyvios priežastys.

1995 m. Vytauto Didžiojo universitete (VDU) tęsiant tarpukario Lietuvos tradicijas buvo įkurta Teisės katedra, kurioje rengiami teisės magistrai, įgyjantys administracinės, komercinės ir tarptautinės teisės specializacijas. VDU teisės magistrantūroje gali studijuoti tik asmenys, turintys tam tikros mokslo šakos bakalauro laipsnį (pvz., ekonomikos, politologijos, sociologijos ir pan.). VDU nesuteikia teisės bakalauro laipsnio, siekdama, kad VDU teisės magistrantai turėtų platesnį ir gilesnį ekonominį ar politologinį išsilavinimą. Šiais metais bus išleista pirmoji komercinės ir tarptautinės teisės magistrų laida.
Pagal pirminį Lietuvos Respublikos teismų įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo variantą teisėjo pareigas būtų galėję užimti tik asmenys, įgiję teisės bakalauro ir teisės magistro laipsnį. Šia įstatymo pataisa būtų buvęs užkirstas kelias Vytauto Didžiojo universiteto teisės absolventams tapti teisėjais ir įtvirtintas vienos aukštosios mokyklos (Vilniaus universiteto) monopolis teisėjų rengimo srityje.

Dievybės supratimas Baltų mitologijoje

Baltų deives ir dievus daug kas yra per daug metų išsamiai tyrinėję, naudodami įvairius mitologinius modelius: seniau romantistai, vėliau Robert'as Graves ir Wilhelm'as Mannhardt'as, ne taip seniai George'as Dumezil'as, Joseph'as Campbell'as ir Mircea Eliade. Lietuviškosios mitologijos apbūdinimą bei pritaikymą prie naujausių teorijų yra padėjusios kurti Marija Gimbutienė ir Pranė Dundulienė. Šiuo metu kultūros tyrinėjimai grįžo prie išeities taško: kultūra nebestebima"iš šalies" arba "iš viršaus", bet "iš vidaus". Baltiškojo panteono nagrinėjimas gimtajame kontekste - naujasis išeities taškas, padedantis giliau suprasti savąją kultūrą. Kaip sentikiai baltai, garbinę baltų dievus ir deives, tas dievybes suprato ir su jomis santykiavo? Įsigilinus į baltų gimtąją aplinką, visas baltų dievybes galima suskirstyti į tris rūšis. Pirma, dalis dievaičių buvo sukūrę savo dangiškąją šeimą. Antra, daug deivių užėmė "dieviškosios motinos" vietą. Jos išlaikė žmogiškąjį gyvenimą. Trečia, kai kurios dievybės įkūnijo nesuvaldomas ir gamtos jėgas.

Kardiologijos kūrimas bei intensyvus plėtojimas Kaune ir visoje Lietuvoje neatskiriami nuo Europos Kardiologų draugijos Garbės nario, Lietuvos kardiologų draugijos Valdybos pirmininko, mokslininko, klinicisto, pedagogo, profesoriaus habilituoto daktaro Juozo BLUŽO, kuriam kovo 31 d. sukako 70 metų, plačiašakės veiklos.

Lietuvos žemės ūkio universiteto Augalininkystės katedros vedėjas prof. habil. dr. Algirdas SLIESARAVIČIUS - garsus visoje šalyje genetikas, vienas iš šiuolaikinių pašarinių augalų metodų kūrėjas, LMA narys ekspertas. 1993 m. jam už genetinių metodų sukūrimą varpinių žilių selekcijoje suteiktas habilituoto daktaro mokslinis laipsnis.

Mokslininkų rūmuose kovo 4 įvyko diskusija "Klonavimas. Etinės problemos". Pranešimus skaitė Vilniaus universiteto prof. Romualdas Lekevičius, Lietuvos genetikos centro vadovas prof. Vaidutis Kučinskas, Šeimos planavimo centro atstovas teologijos magistras Gintautas Vaitoška ir kt. Šios problemos įdomios studentams ir medikams, nes Verkiuose įsikūrusi Mokslininkų rūmų salė buvo pilnut pilnutėlė.