Šiais metais Kauno technologijos universitete garbės daktarų šeima pagausėjo keliais žymiais mokslininkais iš JAV, mūsų tautiečiais. Sausio 28 d. KTU Senato nutarimu šis garbingas vardas suteiktas Šiaurės Ilinojaus universiteto Inžinerijos ir inžinerinės technologijos koledžo dekanui prof. Romualdui KAŠUBAI, o vasario 25 d. nutarimu - Kalifornijos valstybinio universiteto Tarptautinės prekybos katedros vedėjai prof. Irenai LANGE (Langytei). Balandžiui baigiantis Universitete vyko iškilmingas Senato posėdis, kurio metu šiems profesoriams buvo įteiktos garbės daktarų regalijos. Iškilmingoje aplinkoje taip pat buvo pasirašya bendradarbiavimo sutartis tarp Kauno technologijos ir Šiaurės Ilinojaus universitetų. Dešimčiai konkursą laimėjusių studentų ir doktorantų įteiktos stipendijos, kurias įsteigė JAV lietuviai mecenatai.

Balandžio 10 d. vienam žymiausių Lietuvos fizikų Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto Radiofizikos katedros profesoriui Jonui GRIGUI sukako 60 metų. Žvelgdamas į visada pasitempusį, jaunatviškai atrodantį profesorių nė nepagalvotum, kad tų metų jau ne tiek ir mažai. Tačiau pasižiūrėjęs į fiziko darbus, kad ir į bibliografinius duomenis, įsitikini, kad žmogaus gyvenimas, ko gero, matuotinas ne tiek nugyventais metais, kiek padarytais darbais, išugdytais mokiniais, įgytais draugais. Viso šito profesoriui nestinga. Štai ir šiemet tarp Lietuvos mokslo premijų laureatų (už 1997 metus) yra fizikas prof. Antanas Orliukas, savo mokslinę veiklą berods dar nuo antro kurso universitete pradėjęs būtent prof. Jono Grigo laboratorijoje. Prof. Jonas Grigas - visapusiškų interesų žmogus. Tą rodo jo straipsniai, dažnai pasirodantys "Moksle ir gyvenime", "Moksle ir technikoje", bet ypač - profesoriaus paskaitos akademinei visuomenei. Jos visada aktualios, savitos, teikiančios peno apmąstymams.

Žinomi Mažosios Lietuvos palikimo tyrinėtojai architektai Purvinai 1970 m. baigė Kauno Politechnikos institutą. Kartu yra suplanavę Rusnės centrą (1990), ištyrę Viekšnių architektūrinį-urbanistinį paveldą (1991), parengę Rambyno-Bitėnų kapinių projektą su Vydūno ir M. Jankaus antkapiais (1991-1992). Jie yra tyrinėję sovietmečio urbanistiką "Lietuvos architektūros istorijos" IV tomui. 1998 m. kartu parengė Priekulės istorinės dalies regeneravimo projektą. Abu daug rašo spaudoje, taip pat ir "Mokslo Lietuvoje". Rengia "Lietuvos tradicinės architektūros pavyzdžių vadovą". Architektai nuo 1980 m. tyrinėja mažosios Lietuvos paveldą, yra parengę per 70 šio krašto gyvenviečių, sodybų, pastatų aprašymų tomų, padarę dešimtis tūkstančių nuotraukų. Pranešimus apie tai yra skaitę Vokietijoje, Lenkijoje, Galicijoje, Transilvanijoje. Spausdiname Marijos ir Martyno Purvinų straipsnį apie saugomas teritorijas.

Pradžia 1997 m. Nr. 16, 17.

Norint nuspręsti, ką galima būtų statyti saugomose Lietuvos teritorijose (kad tie nauji ar perstatyti statiniai nedarkytų vertingiausių vietovių kraštovaizdžio) reikia nagrinėti tradicinių mūsų krašto kaimų architektūrą. Lietuvos mokslininkų sąjunga parengė mokslo tiriamąjį darbą "Metodika statybinės veiklos reglamentavimui saugomose teritorijose".

Mus suvedė Mažvydas

Prie parodos, skirtos Martynui Mažvydui ir pirmosios lietuviškos knygos 450-mečiui nesunku buvo pasijusti kaip namie. Ką jau ką, o Lietuvos nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos Lituanistikos skyriaus vedėją Silviją Vėlavičienę ir Vilniaus universiteto Knygotyros katedros vedėją prof. Domą Kauną prie tokios parodos būtinai sutiktume ir Vilniuje. Čikagoje jie buvo ne tik šios jubiliejinės parodos šeimininkai, bet ir tikri keliauninkai, per pusantro mėnesio su paroda ir pirmosios lietuviškos knygos jubiliejui skirtais renginiais spėję apkeliauti svarbiausias JAV lietuvių apylinkes. Iki Mažvydo akademijos pradžios, kur pranešimą "Martyno Mažvydo kalbos ištakos" turėjo skaityti prof. Zigmas Zinkevičius, dar buvo likę šiek tiek laiko, tad gera proga pakalbinti Pirmosios lietuviškos knygos 450 metų sukakties minėjimo valstybinės komisijos sekretorių, Vilniaus universiteto Knygotyros katedros vedėją prof. Domą KAUNĄ.

Šiuo metu daug diskutuojama apie Lietuvos įsijungimą į Europos Sąjungą. Aukštojo mokslo srityje daromi gana konkretūs žingsniai šia kryptimi. Lietuva kartu su kitomis Baltijos, Rytų ir Centrinės Europos šalimis yra įsijungusi į tarptautines "Phare", "Socrates", "Tempus", "Eurofakulteto" ir kitas programas. Pagrindinė šių programų paskirtis - priartinti Lietuvos mokslą ir studijas prie Europos standartų.

Konferencija "Technikos mokslų raida Lietuvoje"

1998 m. gegužės 7 d. vyko konferencija, skirta technikos mokslų raidai Lietuvoje, mūsų krašto mokslininkų bei inžinierių įnašui į technikos pažangą nagrinėti. Toks mokslo ir technikos istorikų susitikimas Vilniaus Gedimino technikos universitete tampa jau tradiciniu. Be to, skatinančiu ir muziejinę šios srities veiklą, - 1997 m. gruodžio 10 d. VGTU atidarytas Statybos mokslų muziejus (ekspozicijos autorius doc. dr. A. Nakas).

Švietimo ir mokslo ministerijos Ovalioje salėje balandžio 21 d. vyko tarptautinis seminaras "Akademinės verslininkystės idėja Europos kontekste". Seminaro dalyvius pasveikino ir vaisingo darbo palinkėjo Švietimo ir mokslo ministerijos viceministras dr. Jonas Puodžius. Jis džiaugėsi, jog tai pirmas ir galbūt unikalus renginys, kai mėginama suderinti mokslą ir verslą, tuo labiau, kad ši tema domina tiek verslininkus, tiek mokslininkus. Į seminarą atvyko garbūs mūsų šalies profesoriai, svečiai iš Švedijos, taip pat Inovacinio centro, Mokslo ir technologijų parko, Švietimo ir mokslo ministerijos bei 15 Lietuvos įmonių atstovai. Pranešimus apie paramą inovacijoms skaitė Lietuvos inovacijų centro projekto "FEMIRC Lietuvoje" vadybininkas Džiugas Vaičiūnas bei Švedijos akcinės bendrovės "Teknopol" generalinis direktorius Sven Thore Holmas ir firmos vadybininkas Tomas Olofssonas.

Š. m. gegužės 14-15 d. Vilniaus Gedimino technikos universitete vyko tarptautinė konferencija "Pastatų ūkio valdymas Centrinėje ir Rytų Europoje bei Nepriklausomų Valstybių Sandraugoje". Konferenciją organizavo VGTU kartu su Didžiosios Britanijos Napiero universitetu, kuris yra Škotijos sostinėje Edinburge.

Gegužės 27 d. 11 val. Chemijos instituto (Goštauto g. 9) aktų salėje Aleksandro fon Humboldto fondas instituto kolektyvui padovanos impedanso matavimo sistemą IM.

"Žmogaus ir gamtos sauga" - tokį seminarą jauniesiems mokslininkams gegužės 26-28 d. rengia Lietuvos žemės ūkio universitetas. Susirinkusieji svarstys, kaip sumažinti Lietuvos upių ir ežerų taršą, kokia želdinių įtaka autotransporto teršalų paskirstymui pakelėse, kaip plėtoti kaimo turizmą bei daugelį kitų klausimų.

Birželio 2-3 d. Vilniaus Gedimino technikos universitete (Saulėtekio al. 11) vyks tarptautinis seminaras "BAMFAC- 98".

Birželio 11-12 d. konferenciją tema "Lietuvos mokslas ir pramonė: Europos erdvės kontekstas" surengs Vilniaus Gedimino technikos universitetas kartu su Kauno technologijos universitetu bei Asociacija "Baltgraf". Konferencijos dalyviai ir svečiai kviečiami į Vilniaus Gedimino technikos universitetą, (Saulėtekio al. 11), sekcijon Inžinerinė ir kompiuterinė grafika.

"Kietųjų kūnų fizika ir technologija" - tokį seminarą rengia Lietuvos ir Lenkijos fizikai. Abiejų šalių mokslininkai nuolat palaiko glaudžius bendradarbiavimo ryšius - šį kartą jie susitinka jau septintą kartą. Seminaras vyks birželio 29-30 d. Kauno technologijos universitete (Studentų g. 50), Elektronikos rūmuose.

Kažkoks mokslo vyras dar sovietmečiu įrodė, kad tarp pavardės ir vardo reikia dėti kablelį. Dėjome. Ne, ne kiaušinius, o tuos kablelius. Dėjome tol, kol tas vyras gavo atitinkamą mokslo vardą. Tada jo dar neturintis įrodė, kad to kablelio nereikia. Nebededame iki šiol. Matyt, nabagui vis nesiseka apginti reikiamo mokslo vardo arba bus nuėjęs į Seimą ar Vyriausybę ir pamiršęs visus mokslus. Svarbiausia sukurti problemą, kurią įveikus lydėtų sėkmė.

Žvilgsnis į fizikų pasaulį

Balandžio mėn. grupė Lietuvos mokslininkų lankėsi Taivane. Tai Lietuvos MA prezidentas akad. B. Juodka, viceprezidentas akad. E. Vilkas, sekretorius akad. A. Šileika, Matematikos, fizikos ir chemijos mokslų skyriaus pirmininko pavaduotojas akad. A. P. Piskarskas bei Technikos skyriaus pirmininkas narys korespondentas R. Bansevičius. Europos mastais Taivanas būtų nemaža šalis, - jame gyvena 22 mln. gyventojų (nors ploto atžvilgiu - 36 tūkst. kv. km - sudaro ne ką daugiau kaip pusę Lietuvos). Azijos - kiti mastai. Kaip gali atsispirti miniatiūrinis Taivanas Kinijos kolosui, jei siekia išsaugoti savo savitumą, gyvenimo lygį, jeigu nenori virsti tik viena iš daugelio Kinijos provincijų? Panašūs klausimai artėjant prie Europos Sąjungos slenksčio kyla ir Lietuvos žmonėms. Ir neišvengiamai tų klausimų daugės. Kaip neištirpti tarp kitų tautų, kaip atsispirti stipresnių, agresyvesnių kultūrų įtakoms, ir ypač besielei masinei kultūrai? Mažasis Azijos drakonas - Taivanas - regis, žino atsakymą į jam kylantį esminį klausimą. Išeitis viena - tai aukštų technologijų, stiprios pramonės, apskritai ekonomikos ugdymas ir plėtojimas. Taip pat ir mokslo, be kurio - taivaniečiai tai seniai suprato - neįmanomos nei technologijos, nei šiuolaikinė pramonė, nei apskritai stipri krašto ekonomika. Taigi mokslas - Taivano ateities garantas. Kokią ateities viziją regime Lietuvai? Apie tai atsakydamas į ML klausimus svarsto vienas iš kelionės į Taivaną dalyvių Vilniaus universiteto Kvantinės elektronikos katedros vedėjas akad. Algis Petras PISKARSKAS.

Praėjusių metų gruodžio 18 d. Lietuvos mokslų akademijos visuotinis susirinkimas Akademijos užsienio nariu vienbalsiai išrinko žymų fiziką prof. Emilijų KNYSTAUTĄ. Mūsų tautietis dirba Kanadoje, Laval universitete Kvebeko mieste. Jau 20 metų profesorius bendradarbiauja su Lietuvos mokslininkais, čia turi ir savo mokinių. Gegužės 8 d. Lietuvos MA prezidentas akad. B. Juodka prof. E. Knystautui įteikė Akademijos užsienio nario diplomą. Pagal tradiciją kiekvienas užsienio narys skaito inauguracinę paskaitą. Prof. E. Knystauto pranešimo tema buvo "Mokslo ir studijų problemos Kanadoje". Svečias taip pat papasakojo apie savo tyrimų sritis.

Mokslas pateko į laisvąją rinką. Reikia išmokti ne tik kurti naujas technologijas, bet jas ir parduoti. Mokslas tapo produktu, nelabai besiskiriančiu nuo kitų prekių. Puslaidininkių fizikos instituto direktorius prof. habil dr. Steponas AŠMONTAS sutiko papasakoti apie instituto laimėjimus, mokslinių tyrimų ateitį, bendradarbiavimą su kitomis šalimis.