1969 m., vadovaujant K. Ulvydui, Lietuvių kalbos ir literatūros instituto Žodyno sektoriuje, kur aš ėjau vyr. moks. bendr. pareigas, buvo apsvarstytas mano darbo „Lietuvių kalbos tarties pagrindai ir žodynas“ rankraštis. Be K. Ulvydo ir manęs, svarstyme dalyvavo doc. P. Bernadišienė, dr. A. Kučinskaitė ir V. Ambrazas. Niekam nekilo abejonių dėl mano pateiktų tarptautinių žodžių su priebalsiu l tarimo normų priebalsių samplaikoje. Tik V. Ambrazas man primygtinai sakydavo, kad A. Pupkis dėl tarptautinių žodžių l tarimo yra kitos nuomonės.

„Mokslo Lietuva“ kalbina Asociacijos „Slėnio Nemunas“ Tarybos pirmininką habil. dr. prof. Henriką ŽILINSKĄ. Mūsų pašnekovas 2003–2010 m. buvo Lietuvos veterinarijos akademijos rektorius, o šiuo metu yra naujai susikūrusio Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijos kancleris ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto tarybos narys, Senato pirmininko pavaduotojas.

2010 m. Baltijos šalių mokslų akademijų medaliu apdovanotas ir žymus italų kalbininkas baltistas, Pizos universiteto profesorius dr. Pietras Umbertas Dinis (Pietro Umberto Dini), pasižymėjęs istorinės gramatikos, baltų kalbų ryšių su kitomis indoeuropiečių kalbomis tyrinėjimais. Jis taip pat gilinasi į prūsų kalbos, senųjų lietuvių ir latvių kalbų paminklų problematiką, baltų kalbotyros istoriografiją. 2010 m. Italijoje pasirodė labai solidi kalbininko knyga „Aliletoescur: Linguistica baltica delle origini“, kuri turi didelę vertę visiems, kuriems rūpi lietuvių ir baltų kalbotyra. Tikėsimės, jog knyga bus išversta ir į lietuvių kalbą.

Kovo 7-ąją Lietuvos mokslų akademijos konferencijų salėje vyko vokiečių biochemiko Nobelio premijos laureato prof. Roberto HUBERIO (Robert Huber) paskaita „Baltymų grožis ir paskirtis – fundamentinių ir taikomųjų biologijos ir biomedicinos tyrimų taikinys“. Šis profesoriaus vizitas į Vilnių sietinas su šiemet minimu Lietuvos mokslų akademijos 70-mečiu, kartu tai ir projekto „Lietuvos mokslų akademijos ir Lietuvių katalikų mokslo akademijos veiklos stiprinimas“ dalis. Po paskaitos R. Huberis visą valandą atsakinėjo į auditorijos klausimus, kurių nestigo. Susirinko daug jaunų klausytojų iš mokslo ir studijų institucijų, taip pat doktorantų, studentų ir net moksleivių. Lietuvos mokinių informavimo ir techninės kūrybos centro biochemijos būrelio vadovė Julija Banikevič pasiklausyti mokslo autoriteto paskaitos atvyko su keliomis savo būrelio narėmis.

Kūryboje Kristijonas Donelaitis – realistas. Jo paliktuose „Metuose“ nėra ne tik poteksčių, bet ir daugtaškių. Jo žodis aiškus, suprantamas, būriškai lietuviškas. Tokius mes šiandien turime ir Jo „Metus“, ir tokiam fone privalome kalbėti apie Poeto literatūrinį palikimą, jo epochą ir šiandieninę donelaitiką. Pagrindinis K. Donelaičio kūrybos bruožas – tiesos žodis be išlygų, be niekam nereikalingų variacijų bei šiandieninės tendencijos, vedančios tautą į susinaikinimą. Kristijonas Donelaitis – mūsų tvirtovė.

Nuolankiai užregistravome svarbią užuominą, kai praėjusių metų Velykų šventės metu pasveikinimų tautinėmis kalbomis pabaigoje kartu su lotynų kaip tarptautine, pasaulio tikinčiuosius šv. Tėvas pasveikino esperanto kalba. „Duok mums mūsų Viešpatie Jėzau Kristau, užtariant mūsų Dangiškajai Motinai pakankamai dvasios išminties šiuose mūsų rūpesčiuose“.

Vaclovas Aliulis – iškili tūkstantmečio asmenybė, kunigas, žurnalistas, visuomenininkas. 1921 m. kovo 14 d. Krekštėnų k., Alytaus r. Aliulių šeimoje gimė aštuntasis vaikas, krikšto metu gavęs Vaclovo vardą. Sumanus ir guvus berniukas mokėsi Varnagirių pradžios mokykloje, Marijampolės marijonų gimnazijoje. Teologijos mokslus studijavo Kauno kunigų seminarijoje, įgydamas teologijos licenciato laipsnį. 1944 m. birželio 11 d. įšventintas kunigu. Kunigavo Varėnoje, Marijampolėje, Vilniuje, Druskininkuose, Paringyje, Palūšėje, Strūnaityje, Lentvaryje, Švenčionyse, Turgeliuose ir vėl Vilniuje.

Vasario 21-ąją, Tarptautinę gimtosios kalbos dieną, Vilniuje, Signatarų namuose, įvyko Lietuvių kalbos draugijos ir Kalbos praktikos centro „Lingua Lituanica“ renginys „Kalba kaip gyvenimo duona“. Kalbininkus ir rašytojus kalbino ir klausytojams netikėtų užduočių pateikė Kalbos praktikos centro „Lingua Lituanica“ direktorė doc. dr. Irena Kruopienė ir Lietuvių kalbos draugijos pirmininkas prof. habil. dr. Bonifacas Stundžia. Justino Marcinkevičiaus eiles skaitė aktorė Irena Kriauzaitė. Grojo ir dainavo Mykolo Romerio universiteto folkloro ansamblis (vad. Arvydas Kirda).

Taip sutapo, kad žiemai persiritus per savo paskutiniojo mėnesio vidurį ir Lietuvoje įsismaginus stipriems šalčiams, Anykščių rajono Svėdasų seniūnijos kultūrinio gyvenimo organizatoriai sutarė vienu metu pažymėti du svarbius istorinius bei literatūrinius įvykius. Vasario 16-ąją dieną čia vyko Lietuvos Valstybės atkūrimo šventė, o tuojau po to – ir kraštiečio, knygų leidėjo, vertėjo, žinomo užsienio lietuvių visuomenės veikėjo bei rašytojo Stepo Zobarsko 100-ųjų gimimo metinių minėjimas.

Perskaityti įvairių valstybių atstovų ir dvasinių vadovų sveikinimai. Vladimiro-Suzdalės vyskupijos sekretoriaus archimandrito Inokentijaus (Jakovlevo) sveikinimą skaitė kun. Sergejus Nikolajevičius Mininas. Rusijos Katalikų Bažnyčios arkivyskupo metropolito Pavelo Pece sveikinimą perskaitė t. Sergejus Zujevas. Lietuvos Respublikos ambasados Rusijos federacijoje vardu kalbėjo Andrius Pulokas. Sveikino Lenkijos ir Ukrainos ambasadų atstovai.