Europos Sąjunga
Lisabona: šalių neformaliojo mokymosi vertinimo ir pripažinimo patirtis (2)
Lapkričiui baigiantis, Lisabonoje vyko konferencija Mokymosi vertinimas: Europos patirtis neformaliojo ir formaliojo mokymo pripažinimo srityje. Konferencijos metu pristatyta Europos kvalifikacijų sąranga, patvirtinta š. m. spalio 24 d. Europos Parlamente Strasbūre, Portugalijai šį pusmetį pirmininkaujant Europos Tarybai. Apie konferencijos darbą Lisabonoje, joje pristatytą Europos kvalifikacijų sistemą tęsiame pašnekesį su vienų jos kūrimo darbo grupės nariu Vytauto Didžiojo universiteto Profesinio rengimo studijų centro vadovu dr. Vidmantu TŪTLIU. Priminsime, kad mūsų pašnekovas kaip Lietuvos atstovas buvo deleguotas LR Švietimo ir mokslo ministerijos į darbo grupę, kuri rengė ir redagavo Europos kvalifikacijų sąrangos deklaracijos tekstą.
Lietuvos mokslininkų mobilumas: atsiveriančios galimybės
Skaičiuojame 21-uosius Lietuvos valstybingumo, septintuosius – buvimo Europos Sąjungoje metus. Sienos jau atsivėrusios ir, atrodytų, nėra jokių kliūčių visų sričių specialistams laisvai judėti po pasaulį, semtis žinių ar kelti kvalifikaciją. Pagal tarpvalstybinius susitarimus, Lietuvos mokslininkai ir tyrėjai gali plėtoti savo mokslinę veiklą daugiau kaip 20-je šalių. Paradoksalu, tačiau mūsų šalies akademinė bendruomenė – viena iš pasyviausių.
Vykdomas projektas – tyrėjų, mokslo ir studijų, ekspertinių ir koordinavimo institucijų darbuotojų kompetencijai tobulinti
Europos politikoje moksliniai tyrimai ir inovacijos suvokiami kaip priemonė įveikti dabarties iššūkius. Sparčių technologinių pokyčių ir pasaulinės konkurencijos epochoje nuo mokslinių tyrimų, naujų technologijų ir inovacijų priklauso darbo našumas ir ekonomikos plėtra, geresnė gyvenimo kokybė. Lietuvos mokslininkai, viešosios ir valstybinės institucijos, dalyvaudamos ES tarptautinių mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros (MTTP) programų projektuose, turi galimybę ne tik gauti finansinę paramą numatytai veiklai, bet ir įgyti žinių, dalytis patirtimi su kitų šalių kolegomis, susipažinti su naujais darbo metodais, įgyti projektinio darbo patirties, naujų ryšių, naudotis Europos mokslinių tyrimų infrastruktūra.
Dirbti gali ir vergas, o prasmingai švęsti – tik laisvas žmogus (2)
Kristina Plečkaitytė, Kauno Šančių vidurinės mokyklos 11c klasės mokinė, mokyklos mokinių tarybos prezidentė
Mudu su Vilniaus M. Mažvydo vidurinės mokyklos mokiniu Luku Kasperavičiumi tarp šios diskusijos dalyvių esame vieninteliai mokiniai, dar neturime ir ką auklėti. Tačiau diskutuodami su savo draugais ir bendraamžiais galime geriau suprasti, kaip galėtume maloniau ir prasmingiau švęsti valstybines šventes. Draugų būryje galime ir tam tikrus šventimo būdus sugalvoti, gal net būsimas tradicijas. Mano draugės yra gan kosmopolitiškai nusiteikusios mergaitės, baigusios mokyklą svajoja gyventi užsienyje, Lietuvos valstybinės šventės joms yra tik laisva nuo pamokų diena. Didžiausia ateities svajonė – kelti sparnus ir lėkti... Mūsų nuomonė dažnai nesutampa, kai pasakau, ką galvoju, draugėms atrodo, kad šneku per daug patriotiškai. Ir tai joms atrodo nelabai priimtina, būna ir apsipykstame.
Valstybės šventės kaip tautos bendrumo siekis
Projektas Skatinkime Europos demokratines vertybes per tarpkultūrinį valstybės švenčių komunikavimą, kurį rėmė LR švietimo ir mokslo ministerija, išjudino virš šimto Lietuvos vidurinių mokyklų ir gimnazijų mokinių ir mokytojų, kurie tapo šio projekto dalyviais. Apie tai spausdinome pašnekesį su projekto sumanytoja ir vadove, Zonta International Vilniaus klubo prezidente dr. Ina Dagyte (ML, 2009 m. Nr. 18, p. 4–5), apie savo dalyvavimą projekte parašė Ignalinos rajono Vidiškių gimnazijos mokinės (2010 m. Nr. 1 (423), p. 3), pasirodė straipsnių regionų spaudoje: Klaipėdoje – iš Nidos vidurinės mokyklos, Anykščiuose – iš A. Baranausko vidurinės mokyklos ir kt.
40 milijonų eurų Lietuvos smulkaus ir vidutinio verslo įmonėms kredituoti
Europos investicijų fondas (EIF) ir AB Šiaulių bankas pasirašė bendradarbiavimo sutartį, pagal kurią smulkiajam ir vidutiniam verslui Lietuvoje kredituoti skiriama per 138 mln. litų (40 mln. eurų).
Žmogaus širdyje uždegti svajonę (2)
Mokslo Lietuva kalbina Lenkų instituto Vilniuje direktorių Mariušą Gaštolą (Mariusz Gasztoł), pasibaigus jo darbo ketverių metų kadencijai.
Kad nebūtume tik birus vėjo pustomas smėlis
Baigėsi Lenkų instituto Vilniuje direktoriaus Mariušo Gaštolo (Mariusz Gasztoł) ketverių darbo metų kadencija. Mokslo Lietuvoje spausdinome nemažai straipsnių apie Lenkų instituto renginius, tad prieš atsisveikindami kalbinome poną Mariušą Gaštolą ne vien apie Lenkų institutą, bet ir apie mūsų tautų tolesnį bendradarbiavimą Europos Sąjungos erdvėje.
Europos Komisijos darbo grupės „Struktūriniai fondai ir mokslinių tyrimų finansavimas“ veikla
2007 m. birželio mėn. Europos Sąjungos Konkurencijos taryba paskelbė pastabų dėl organizacijos Mokslinių ir techninių tyrimų komiteto (CREST) ataskaitos ir jose pažymėjo, kad parama moksliniams tyrimams ir technologijų plėtrai bei inovacijoms būtų veiksmingesnė pasirinkus tinkamą Europos Sąjungos Bendrosios programos ir Struktūrinių fondų panaudojimo koordinavimo metodą.
Mokslo ir verslo slėniai: Investuojame į Lietuvos ateitį
Lapkričio 28 d. LR Švietimo ir mokslo ministerijoje įvyko spaudos konferencija Mokslo ir verslo slėniai: investuojame į Lietuvos ateitį, kurioje aptarta penkių mokslo, studijų ir verslo centrų (slėnių) plėtros programų įgyvendinimo eiga.
Konferencijoje dalyvavo laikinai einantis Ministro Pirmininko pareigas Gediminas Kirkilas, laikinai einanti švietimo ir mokslo viceministrės pareigas Slėnių plėtros komisijos plėtros pirmininkė Virginija Būdienė, integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų iniciatoriai ir verslo partneriai.