MOKSLASplius.lt

Juozas Lazauskas – pedagogas, vadovėlių autorius, lituanistas, filosofas, redaktorius...

 Glaustą Juozo Lazausko biografiją randame keliose mūsų enciklopedijose. Ten jis pristatomas panašiai, bet kiek skirtingai: mokytojas, lituanistas (Lietuvių enciklopedija, T. 14, JAV, Bostonas, 1958, p. 300), pedagogas, vadovėlių autorius (Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2. Vilnius, 1986, p. 494), pedagogas (Visuotinė lietuvių kalbos enciklopedija, T. 11, Vilnius, 2000, p. 637).

daugiau

Rytų Prūsija be legendų

 Lapkričio 11–13 dienomis Baltijos akademija (Academia Baltica; centras Liubeke, prie Baltijos jūros) Sankelmarke su Šlėzvigo-Holšteino žemės Europos akademija (Šiaurės Vokietija) surengė tarptautinį seminarą apie Rytų Prūsijos (Rytprūsiai gyvavo iki 1946 m.) ir jos kraštų – Varmijos (Varmės), Mozūrijos ir Klaipėdos krašto – praeitį, gyventojus. Programos įžangoje akademijos vadovas Dr. Christianas Pletzingas iš Liubeko ir renginio vedėjas (moderatorius) Dr. Gerhardas Doliesenas (Dolyzenas) iš Liuneburgo (jame veikia Rytų Prūsijos krašto muziejus) rašo, kad lenkų, lietuvių, rusų ir vokiečių jaunimui Rytų Prūsijos praeitis nuo 1989 metų naujai atsiveria, vėl atrandamas kraštas; daliai jų (išskyrus Kaliningrado srities rusus) – tai protėvių žemė, tėvynė.

daugiau

Šiaulių scenos pirmieji

 2011 m. rugsėjo 23–24 d. Šiaulių dramos teatras šventė 80- ties gyvavimo metų jubiliejų, kviesdamas į premjerą – Jevgenijaus Švarco filosofinę pasaką ,,Šešėlis“. Ją pastatė buvusi šio teatro režisierė Natalija Ogaj-Ramer. Pateikiame pasakojimą, kurio dalis apie pirmuosius prieškarinio teatro artistus ir jų likimą neramiame XX amžiuje išspausdinta jubiliejiniame leidinyje „Šiaulių dramos teatras“ (sudarytojas Svajūnas Sabaliauskas , 2011 m.)

daugiau

Akademikui Zigmui Januškevičiui – 100

 2011 m. lapkričio 25 d. Lietuvos sveikatos mokslų universitete (LSMU) įvyko šio Universiteto Senato iškilmingas posėdis, skirtas akademiko Zigmo Januškevičiaus gimimo šimtmečiui paminėti. Susirinkusi akademinė bendruomenė, alumnai, Kardiologų draugijos nariai prisiminė akademiko darbo ir asmeninio gyvenimo istoriją.

daugiau

Kauno miesto vartai atsivers į studentų miestelį

 Lapkričio 25-oji buvo svarbių įvykių diena Kauno technologijos universitete (KTU). Pirmoje dienos dalyje simbolinės kapsulės įkasimu pradėta Nacionalinio atviros prieigos mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) centro statyba Studentų gatvėje, šalia Dizaino ir technologijų fakulteto, o antroje dienos pusėje vyko naujojo KTU rektoriaus prof. Petro Baršausko inauguracijos ceremonija

daugiau

Rektorius Petras Baršauskas: „Statykime tiltus, o ne sienas“

 Naujo rektoriaus atėjimas dažniausiai žymi ir tikėtiną permainų metą, bent jau jų viltį, jei galvojama apie permainas į gera. Tiesa, šiame ne itin tvariame pasaulyje, kurio dalimi esame, visose permainose glūdi didžiausios prieštaros – nelygu kurios ilgainiui išryškės. Lemti gali net ir ne paties rektoriaus asmenybė, bet aplinkybių ir veiksnių visuma, kaip kad laivo likimas atviroje jūroje kartais priklauso ne vien nuo kapitono ar įgulos profesionalumo ir įgūdžių, bet ir nuo oro sąlygų bei daugelio kitų įvykių, kartais ir sutapimų, kurie gali tapti lemtingais.

daugiau

Mokslas, politika, progresas ir etika

Lietuvos mokslininkų sąjungos pirmininkas Rimas Norvaiša publikacijoje „Mokslas, etika ir politika Lietuvoje“ („Mokslo Lietuva“, 2011 lapkričio 10 d., Nr. 19) pasisako strateginiais mokslo vystymo klausimais, kurie ypač reikšmingi ateičiai. Išsakytos mintys man priminė mano 60-ties metų gyvenimą ir veiklą. Sakyčiau, kad atpažinau savo negandas ir šviesesnes gyvenimo dienas.

daugiau

Vykintas Vaitkevičius – Valstybinės Jono Basanavičiaus premijos laureatas

 Valstybinė Jono Basanavičiaus premija per tautos patriarcho 160-ąsias gimimo metines šiemet lapkričio 23 dieną Lietuvos nacionaliniame muziejuje įteikta archeologui, istorikui, kultūrinio kraštovaizdžio tyrinėtojui Vykintui VAITKEVIČIUI. Šis garbingas apdovanojimas jam skirtas už kompleksinius Lietuvos etninių žemių tyrinėjimus (2007 m. ekspediciją „Neris ir jos krantai. Konstantino Tiškevičiaus kelias po 150 metų“, 2010–2011 m. vykdytas ekspedicijas Gervėčių krašte), archeologinius tyrinėjimus (2006–2011 m. archeologinius Bajorų kapinyno kasinėjimus, Turlojiškių pilkapių tyrimus, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo palaikų sudeginimo vietos paieškas), istorinio paveldo paminklų paieškas, jų populiarinimą ir kovą už jų išsaugojimą, taip pat lituanistinių šaltinių skaitmeninimą (informacinės sistemos „Aruodai“ sukūrimą) ir mokslinių tyrimų viešąją sklaidą.

daugiau

Šiaulių scenos pirmieji

Kunigas rašytojas Mykolas Vaitkus atsiminimuose ,,Europietė žemaitė. Mirus Sofijai Čiurlionienei“ 1959 m. ,,Aiduose“ rašė apie Kaune 1927–1928 m. pas Čiurlionienę prasidėjusius literatūrinio salono susibūrimus, kuriuose buvo V. Mykolaitis- Putinas, L. Karsavinas,V. Daugirdaitė-Sruogienė, J. Talmantas, E. Žalinkevičaitė, pasirodė ir ,,kitas artistas – Ipolitas Tvirbutas, toks aukštas, liesas, linktelėjęs, truputį vaikišku šypsniu, linksmu gyvu balsu su rusišku atgarsiu. Kurį laiką jis lankė mūsų posėdžius, netgi dalyvavo diskusijose (žinoma, ne kalbos klausimais). Atrodo, Sofija su juo tarėsi dėl kurio nors jos naujo veikalo pastatymo. Paskui jis išnyko“.

daugiau

Lietuvos Mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje

2011 m. lapkričio 24 d. Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje buvo atidaryta paroda „Lietuvos atgimimo patriarchui, didžiajam aušrininkui, Vasario 16-osios akto signatarui Jonui Basanavičiui“. Pranešimą „Dr. Jonas Basanavičius Lietuvoje: 1905–1926 m. dienoraščio liudijimai“ perskaitė bibliotekos direktorius dr. Sigitas Narbutas.

daugiau