MOKSLASplius.lt

Diskusijos

Mokslas, politika, progresas ir etika

Lietuvos mokslininkų sąjungos pirmininkas Rimas Norvaiša publikacijoje „Mokslas, etika ir politika Lietuvoje“ („Mokslo Lietuva“, 2011 lapkričio 10 d., Nr. 19) pasisako strateginiais mokslo vystymo klausimais, kurie ypač reikšmingi ateičiai. Išsakytos mintys man priminė mano 60-ties metų gyvenimą ir veiklą. Sakyčiau, kad atpažinau savo negandas ir šviesesnes gyvenimo dienas.

daugiau

Šeimos dvasinio paveikslo konceptas

 Labai miela prisiminti pačius gražiausius žmogaus gyvenimo momentus, tai – atėjimas į pasaulį ir galimybė padėkoti Dievui bei savo tėvams už didžiąją dovaną – meilę. Dėl jos ir mano gyvenimas tapo prasmingas per santuokos ryšį, sakramentą, paliko labai gražų gyvenimo pavyzdį man, kaip žmogui ir kunigui, jau 46 gyvenimo metus skaičiuojančiam ir 40 metų tarnaujančiam Bažnyčiai.

daugiau

Mokslas, etika ir politika Lietuvoje

Pastaraisiais metais apie mokslo sistemos problemas diskutuojama tik viešais pareiškimais arba bendraminčių konferencijose. Išblėso maždaug prieš dešimtmetį vykusios viešos diskusijos tarp humanitarų ir gamtos mokslų atstovų dėl mokslo vertinimo. Po to, kai šios dvi grupės buvo išskirtos įstatymiškai, o sprendimų priėmimo galią gavusieji politikai įsitvirtino ŠMM, bent kiek svarbesni mokslo politikos klausimai viešai daugiau neaptarinėjami teigiant, kad viskas jau nuspręsta partijų susitarime dėl mokslo ir studijų sistemos pertvarkos principų bei mokslo ir studijų sistemos reformos metmenyse. Tuo tarpu be jokių dvejonių vykdoma mokslo politika kelia rimtų abejonių dėl galimų neigiamų pasekmių mokslo sistemos Lietuvoje pagrindams.

daugiau

Pasaulio ir vilniaus anykštėnų bendruomenės mokslinė, edukacinė ir kultūrinė veikla

 Pastaruoju metu, siekiant tikros, ne tariamos ar vien „runkeliams“ dirbtinai deklaruojamos demokratijos, ypač natūraliais pavyzdžiais skiepijant pirmuosius gyventojų savivaldos ir saviugdos daigus, ypatingą reikšmę Lietuvoje įgauna įvairaus lygio bendruomenės, ypač jų kūrimasis, darbai bei veiklos plėtra.

daugiau

Ar įžiebs sinergijos ugnį simpoziumo ir forumo jungtuvės

 XV Pasaulio lietuvių mokslo ir kūrybos simpoziumas, liepos 3–5 dienomis vykęs Kaune ir Vilniuje, buvo išskirtinis – vyko kartu su liepos 4–5 dienomis Vilniuje surengtu Pasaulio lietuvių ekonomikos forumu. Jungtuvėmis iš reikalo ar per prievartą nepavadinsi, veikiau mokslo ir verslo integracijos vienas iš paieškos būdų. Tiesa, kaip ir kone visos ligi šiol vykusios ir tebevykstančios integracijos, taip ir ši atlikta valingu organizatorių sprendimu. Ko gero, sprendimas pasiteisino: ekonomikos forumo renginiuose nemažai dėmesio buvo skirta mokslo ir verslo bendradarbiavimui, o simpoziumo renginiuose – verslumo skatinimui.

daugiau

Apie šiuolaikinio meno centrą

Dailės parodų rūmai, dabar vadinami Šiuolaikinio meno centru, buvo pastatyti 1965 metais Kultūros ministerijos ir Lietuvos dailininkų sąjungos Dailės fondo lėšomis. Fondas už šį statinį sumokėjo apie milijoną rublių. Kurį laiką pastatas priklausė Dailininkų sąjungai, vėliau buvo perduotas Kultūros ministerijai.
1992 m. buvo paskelbtas konkursas vadovo pareigoms eiti. Posėdyje dalyvavo dailininkų sąjungos atstovai, Kultūros ministerijos atstovas V. Liutkus, Dailės akademijos atstovas A. Šaltenis. Vadovu buvo išrinktas K. Kuizinas. Su naujai išrinktu direktoriumi buvo sutarta, kad parodų rūmų ekspoziciją planuos Dailininkų sąjunga (50 %), Kultūros ministerija (30 %) ir Parodų rūmų direkcija (20 %). Tačiau naujasis direktorius sulaužė komisijai duotą žodį ir viską ėmė spręsti pats vienas.

daugiau

Studijų reformos vaisiai

 Štai ir praėjo dveji metai po naujojo Mokslo ir studijų įstatymo įsigaliojimo. Sužinojus pavasario sesijos rezultatus, pamatysime tikruosius naujosios Švietimo reformos vaisius. Deja, vaisiai turbūt nebus labai gardūs. Pažvelkime atidžiau į pagrindines naujoves, kurios laukia šių metų antrakursių.

daugiau

Sangrąžos formantai -s, -is, -si ir dar šis tas

Labai dažnai painiojami klausyti ir klausytis, t. y. nesangrąžinis su sangrąžiniu, nors jų reikšmės skiriasi. Nesangrąžinis veiksmažodis klausyti reiškia vykdyti kieno nors įsakymą, paliepimą, norą, valią, paklusti kam nors, pvz.: tėvų reikia klausyti; būsi laimingas, jei mano žodžių klausysi. S. Dauk.; kai neklausys, tu jį kumščiu, kumščiu; vaikai tėvų tol klauso, kol žąsino bijo.
Sangrąžinis veiksmažodis klausytis reiškia savanorišką veiksmą, kuris dažnai teikia malonumo, naudos, tenkina smalsumą, nereiškia prievartos, pvz.: klausosi (ne klauso) telefono; klausosi (ne klauso) lakštingalų giesmės, klausosi (ne klauso) vėjo ošimo, klausosi (ne klauso) muzikos, prikišusi ausį prie rakto skylutės klausosi (ne klauso) jų pokalbio.

daugiau
„Mokslo Lietuva“ RSS kanalu