Žymiausio Lietuvos aviacijos konstruktoriaus, talentingo lakūno A.Gustaičio 14 metų darbo ir kūrybinių ieškojimų rejestre plačiai žinomi šie modeliai: ANBO-I (1925 m.), ANBO-II (1927 m.), ANBO-III (1929 m.), ANBO-V (1929 m.), ANBO-51 (1931 m.), ANBO-IV (1932 m.), ANBO-VI (1933 m.), ANBO-41 (1937 m.), ANBO-VIII (1939 m.).
1924 m. sukonstruotas ir 1925 m. pagamintas ANBO-I pirmąsyk buvo išbandytas Kauno aerodrome.

LMA salėje akademiniuose skaitymuose Geografijos instituto direktorius habil. dr. prof. Lietuvos MA narys korespondentas, Lietuvos mokslo premijos laureatas Gediminas Pauliukevičius pranešimą tema "Geografijos institutas aplinkosaugos baruose" pradėjo filosofo A. Maceinos žodžiais: "Klimatas, žemė ir kraštovaizdis formuoja žmogaus ir tautos individualybę". Šie akademiniai skaitymai buvo skirti prof. G. Pauliukevičiaus 60-mečiui.

Tragiška nebūtis praėjusią vasarą Anapilin išsivedė akademiką Algirdą ŽUKAUSKĄ, ilgametį Lietuvos mokslų akademijos viceprezidentą, pastaraisiais metais vadovavusį Akademijos Technikos mokslų skyriui. Su mumis liko profesoriaus monografijos, moksliniai darbai, daug mokinių ir bendražygių. Liko atmintis. Šių eilučių autoriui su profesoriumi yra tekę daryti ne vieną interviu, girdėti jo pasisakymus įvairiuose renginiuose. Tenka tik apgailestauti, kad ne visos mokslininko pareikštos mintys tilpdavo į ribotos apimties rašinių rėmus. A. Žukauskas ir pats nesibodėdavo pamiklinti plunksnos, į dienraščius ir žurnalus parašydavo labai aktualių straipsnių. Į spausdintą žodį profesorius žiūrėjo nepaprastai atsakingai, vadinasi, to mokė ir kitus. Čia pateikiami akademiko A. Žukausko atsakymai į žurnalisto klausimus užrašyti kelių susitikimų metu. Veikiausiai su profesoriumi galima polemizuoti, pasitelkti ir kitų argumentų. Tačiau akad. A. Žukausko vertinimai bei mintys vertingos ne vien kaip žymaus mokslininko memuarinio palikimo smiltelė. Tos nuostatos aktualios ir dabar, "skubant į Europą", siekiant privatizuoti valstybės strateginius objektus.

Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aplinkos inžinerijos fakultete buvo pagerbtas šio universiteto garbės daktaras akademikas Algirdas Žukauskas. Prof. Alfonsas Skrinska susirinkusiems priminė, jog vasario 2-ąją šiam pasaulyje garsiam mokslininkui būtų sukakę septyniasdešimt penkeri metai. Tragiška žūtis neleido akademikui sulaukti tokio garbingo jubiliejaus.

Vilniaus Gedimino technikos universiteto taryba, rektoratas taip pat apibendrino metų darbus. Pamėginta išsiaiškinti, kas geriausiai organizavo metodinę-pedagoginę veiklą, kieno gausiausias indėlis į mokslo taupyklę. Pasiekę žymiausių rezultatų - Universitete premijuoti. Už 1996 m. mokslo darbus Universitetas premijavo profesorius J. Atkočiūną, P. Baltrėną, R. Čiegą, R. Kačianauską, R. Palšaitį, A. Pošką, L. Saulį, J. Stankūną, V. Vekterį, E. K. Zavadską, docentus A. Butkų, S. Butkų, R. Ginevičių, A. Kaklauską, R. Martavičių, V. Stauskį, A. Valiulį, A. Zakarevičių.
Profesoriai J. Skeivalas, D. Styra ir universiteto šešių mokslininkų grupė, kuriai vadovauja prof. Z. Vainoris, ne vienerių metų mokslo tyrimus, atliktus darbus pristatė Lietuvos mokslo premijai gauti.

Mokslo reikšmė žmonijai savaime suprantama: mokslas buvo ir bus, be jo neįmanoma tolesnė pažanga. Vien pažiūrėjus į istoriją, matyti mokslo šuoliai. Stebima, registruojama ir nuolat kaupiami duomenys. O kai sukaupiamas atitinkamas kiekis pirminių duomenų, daromi išradimai. Kol tie išradimai įdiegiami praktikoje, praeina dar nemažai laiko.
Pažiūrėkime į mokslo šuolius. Jei 1800 metais buvo išrastos garo mašinos, išvystyta anglies ir metalo technologija, tai jau apie 1850-uosius kilo nauja išradimų banga: geležinkelis, telegrafas, fotografija ir cementas. 1900-aisiais išvystyta chemijos pramonė, pasirodo automobiliai, miestuose - elektra. Naujas šuolis 1950-aisiais - tai plastmasės pasirodymas, elektronika ir televizija, atominė energija bei kosminiai skrydžiai. Tai, galima sakyti, mūsų nūdiena. Jau žengiame į naują etapą. 2000-ųjų metų laikotarpis, be abejo, bus žymus mikroelektronikos, telekomunikacijų, multimedijos ir genų technologijos ypač sparčiu išsivystymu bei įsitvirtinimu mūsų įprastame gyvenime.

Pastaruoju metu masinėse informavimo priemonėse ir akademinėje bendruomenėje plačiai diskutuojama apie naujojo Aukštųjų mokyklų įstatymo projektą. Vieni linkę palikti galiojantį įstatymą, kiti - priimti naują, treti - pataisyti senąjį ar naujojo projektą. Visi turi svarių argumentų "už" ir "prieš", tik mažoka svarstoma apie tai, ką teigiamo ar negatyvaus davė galiojantis įstatymas praktikoje.

1998 m. sausio 15 d. Geologijos instituto salėje įvyko instituto ir Vilniaus universiteto mokslininkų inicijuotos ir parengtos valstybinės mokslo programos "Lietuvos Žemės gelmių raida ir jų išteklių kitimo prognozė" ("Litosfera") 1997 m. darbų ataskaitai ir gautiems rezultatams aptarti skirta mokslinė konferencija.

Žemės ūkio išsivystymas daug priklauso nuo agronomijos mokslų laimėjimų. Iš kitos pusės, žemės ūkio gamybos kilimas turi didelės įtakos visos šalies ekonomikos bei kultūros pažangai.
Kalbant apie visų agrarinių mokslų pažangą, reikia gerai žinoti atskirų jų šakų plėtrą, ištakas ir pradininkus.
Nuosekliai ir išsamiai išnagrinėti agronomijos mokslų raidą istorijos amžiuose dėl buvusių įvairių bei Lietuvai nepalankių valstybinių santykių, dėl karų ir okupacijos padarytų nuostolių bei daugelio žmonių netekčių, dvasinių vertybių praradimo nėra lengva.
Sunkaus ir kruopštaus darbo, siekiant nuosekliai ir išsamiai išnagrinėti agronomijos mokslų ištakas bei nušviesti pirmųjų mokslininkų nuveiktus reikšmingus darbus, ėmėsi doc. dr. A. Motuzas. Tad bent trumpai reikia nurodyti agronomijos mokslų raidos etapus.

Šiuo metu valdžios ir mokslo institucijose vyksta intensyvus darbas steigiant prie LR Vyriausybės Tausojančios plėtros Nacionalinę tarybą. Taryba steigiama Jungtinių tautų iniciatyva ir jos pagrindinės veiklos sritys būtų Jungtinių Tautų 1992 metų Rio-de Žaneiro konferencijos Deklaracijos dėl Tausojančios plėtros ir aplinkos įgyvendinimas Lietuvoje bei šalies ūkio, gamtos ir visuomenės suderintos raidos koordinavimas.

Jis buvo iškilmingai paminėtas Kauno technologijos universitete pernai, gruodžio mėnesį. Minėjimas prasidėjo Petrašiūnų kapinėse, kur KTU Socialinių sistemų vadybos katedros dėstytojai, studentai (tiek buvę, tiek dabartiniai) padėjo gėlių ant profesoriaus Andriaus Novodvorskio kapo.
Vėliau, jau Kauno technologijos universiteto auloje, Administravimo katedros dekanė, doc. Viktorija Baršauskienė priminė, kaip augo ir stiprėjo edukologų gretos. Jų veikla prasidėjo 1962 metais, įkūrus tuometiniame Kauno politechnikos institute Pedagogikos katedrą (jos įkūrėjas ir vedėjas prof. A. Novodvorskis), kuri ėmėsi didaktikos, socialinių mokslų tyrimų bei kitų aukštojo pedagoginio mokslo plėtotės klausimų.

Apie Lietuvos mokslininkų dalyvavimą Europos Sąjungos mokslo ir technologijų plėtros programose svarstė (š. m. ML Nr.1,2) INCO-COPERNICUS programų ekspertai. Šią temą tęsia Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos Mokslo ir studijų departamento Mokslo ir technologijų skyriaus vyriausioji specialistė, koordinuojanti Europos Komisijos IV FRAMEWORK (Ketvirtoji bendroji programa) Egidija KASPERIŪNIENĖ.