Vasario 10 d. Vilniaus universiteto bibliotekos Baltojoje salėje vyko leidinio "Lietuvos Metrika: 4-oji Teismų bylų knyga" pristatymas bei parodos "Herbas Lietuvoje XIV-XX a." atidarymas. Naująjį ir labai reikšmingą leidinį spaudai parengė prof. S Lazutka, doc. I. Valikonytė, G. Kirkienė, prof. E. Gudavičius, J. Karpavičienė, S. Viskantaitė ir kt. Leidinyje ištisai išspausdinti Lietuvos Metrikos 4-osios Teismų (valdovo) knygos protokolai. Tai XVI a. paskutinio dešimtmečio "Teismų bylų knygos" kopija, kurioje įrašytos bylos, 1522-1730 m. nagrinėtos Lietuvos didžiojo kunigaikščio teisme. Knygoje yra 525 aktai gudų ir lotynų kalba.

Europos Sąjungos TEMPUS programa sukurta remti Rytų, Vidurio Europos ir buvusių Sovietų Sąjungos respublikų aukštojo mokslo pertvarką. Ji turi padėti suartinti šių šalių ir Europos Sąjungos aukštojo mokslo sistemas. Programoje dalyvauja ne tik 13 minėto regiono šalių, bet ir 15 Europos Sąjungos valstybių, ir tokios šalys kaip Islandija, Lichtenšteinas, Norvegija, Šveicarija, Australija, Japonija, Kanada, JAV ir kitos šalys. Iš viso į programos įgyvendinimą įsujungę 40 valstybių.
Lietuva dalyvauja TEMPUS (PHARE) programoje, kuri finansuojama iš PHARE programos lėšų.

2. Akademikas Algirdas Žukauskas apie energetiką, pramonę, Lietuvos reikalus Praėjusiame laikraščio numeryje spausdinome akad. Algirdo ŽUKAUSKO mintis apie energetiką, išsakytas kelių interviu metu. Pokalbio tęsinyje pateikti žymaus mokslininko svarstymai apie užsienio investicijų kelius į Lietuvą ir kai kurias šalies ūkinio gyvenimo galimybes, kuriomis iki šiol nebuvo naudotasi.

Tradiciškai Kauno technologijos universitete rengiamą konferenciją mokslo sąsajoms su pramone aptarti šiais metais sukvietė žymiai platesnį mokslininkų, pramonininkų, Vyriausybės, Seimo narių, Kauno savivaldybės atstovų skaičių. Plenariniuose posėdžiuose perskaityta daugiau kaip 10 pranešimų. Vėliau pranešimai skaityti ir diskutuota sekcijose: "Mokslas, technologijos, pramonė" ir "Aukštasis mokslas". Jose dar perskaityta apie 20 pranešimų. Kad konferencijos metu paskelbta 1998 m. KTU vykstančių konferencijų tematika. Būsimosiomis konferencijomis mokslininkai labai domisi, todėl redakcija ateityje numato apie svarbiausias iš jų iš anksto publikuoti ir skelbti "Internete". Tikimės, jog aukštosios mokyklos, mokslo institutai tokią informaciją pateiks.
Konferencijoje kalbėta, kokia turi būti valstybės strategija rengiantis stoti į Europos Sąjungą. Tikėtina, kad ji padarys tam tikrą poveikį ir valdžios struktūrų sprendimams.

Pažangios technologijos ir valstybės ekonominis vystymasis, Lietuva pasaulinių vystymosi tendencijų fone - tokiai temai buvo skirtas seminaras-diskusija, įvykęs Kaune, Mokslinio centro "Vibrotechnika" patalpose. Jame dalyvavo: Kauno technologijos universiteto prorektorius doc. habil. dr. Arūnas Lukoševičius, Lietuvos inovacinio centro atstovai - Antanas Urbas ir Andrius Valotka, MC "Vibrotechnika" direktorius prof. habil. dr. Valentinas Snitka, UAB "Hibridas" direktorė Jūratė Minalgienė, UAB "Vilniaus Venta" direktorius Romualdas Navickas, Vilniaus universiteto Chemijos fakulteto dėstytojas Adolfas Abrutis, Vilniaus aukštesniosios elektronikos mokyklos vadovas Gintautas Bražiūnas, UAB "Ramagis" vadovas Alvydas Pėstininkas, Lietuvos ūkio ministerijos Mokslo politikos ir kokybės skyriaus vadovas Vilius Šileika, kitų institucijų ir UAB atstovai.

PASAULIO LIETUVIŲ DEŠIMTOJO MOKSLO IR KŪRYBOS SIMPOZIUMO ČIKAGOJE AIDAI 5. Pasaulyje - kaip savo namuose Grįžkime į atmintiną ir neįprastai ilgą (bet neprailgusį) lapkričio 27 d. vakarą Jaunimo centre Čikagoje, kur Dešimtojo mokslo ir kūrybos simpoziumo atidarymo išvakarėse vyko parodų "1941 metų sukilimas" bei "Rezistencija" (programos vadovas inž. Pilypas Narutis) atidarymas.

Studijos
Pagal specialybių ir specializacijų skaičių KTU 3-4 kartus aplenkiame analogiškus Europos ir JAV universitetus. Pavyzdžiui, diplomuoto inžinieriaus studijose yra apie 30 specialybių ir apie 70 specializacijų. Neretai pastarosiose esti 2-5 studentai. Tai rodo, kad rengiame siauro profilio amatininkus, o ne specialistus su unifikuotu išsilavinimu. Taigi prieš ketverius metus Rektorato iškeltas tikslas "studijų Universitete harmonizavimas pagal Europos universitetų dimensijas" ne tik liko nepasiektas, bet jo net nebuvo tinkamai siekiama. "Pagrindinėse Universiteto plėtros kryptyse 1996-2000 m." (toliau "Kryptyse") šie tikslai atidedami iki kito tūkstantmečio. Kodėl?

Archeologės habil. dr. Rimutės RIMANTIENĖS interesų sritis aprėpia 8 tūkst. metų laikotarpį - X- II tūkst. pr. m. e. Tuo metu čia apsigyveno pirmieji poledynmečio gyventojai, atėjo indoeuropiečiai, susiformavo baltai. Visai likusiai mūsų krašto istorijai tenka perpus trumpesnis laikotarpis. Mokslininkės darbštumu ir produktyvumu galima tik stebėtis - per pastaruosius trejus metus ji sugebėjo parašyti, parengti ir išleisti net keturias solidžias knygas. Tai "Akmens amžius Lietuvoje" (antrasis papildytas leidimas), "Lietuva iki Kristaus", "Die Steinzeit in Litauen" (išspausdinta Vokietijoje) bei "Lietuvos archeologijos" 14-asis tomas, kuris beveik visas užpildytas mūsų žymiosios archeologės straipsniais. Išties svarus indėlis į Lietuvos archeologijos mokslą. Šios pastangos neliko nepastebėtos. 1997 m. Rimutei Rimantienei buvo paskirta Baltijos asamblėjos premija, o Vokiečių archeologijos institutas ją išrinko savo nare korespondente.

Lietuvos nepriklausomybės aštuoniasdešimtmečio išvakarėse Vilniaus Gedimino technikos universitetas prisimininė tuos, kurie nenuilstamai kovojo už lietuvių tautinį atgimimą, už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę. Viena tokių asmenybių buvo įžymus geležinkelių ir tiltų statytojas, kelių inžinierius Petras Vileišis. Jis nepaliaujamai žadino tautos savimonę, meilę Lietuvai suprato kaip nuoširdų darbą jos labui.

Lietuvos mokslininkų sąjunga (LMS) įsikūrė 1989 m. spalio 7 d., kai demokratinio atgimimo metu atsirado galimybė reformuoti mokslo sistemą, demokratizuoti mokslo įstaigas ir įteisinti jų autonomiją, mokslininkams laisvai reikštis per jų kūrybines organizacijas. LMS yra nevyriausybinė, pelno nesiekianti kūrybinė mokslininkų organizacija, vienijanti mokslo ir studijų įstaigų mokslininkus, taip pat asmenis, kurių profesinė veikla yra susijusi su moksliniais tyrimais. Sąjunga, remdamasi Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymu, suteikia savo nariams kūrybinės sąjungos nario statusą. Siekdami tai patikslinti ir geriau pasinaudoti tarptautine patirtimi siūlome registruoti LMS statutą pagal nesenai pradėjusį veikti Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymą. Tai suteiks Lietuvos mokslininkų sąjungai daugiau atvirumo, galėsime pakviesti visas mokslo draugijas ir organizacijas tapti asociacijos nariais. Tokia galimybė nesenai buvo aptarta LMS Tarybos posėdyje. Taryba pritarė naujo LMS statuto projektui, kuris šiuo metu svarstomas LMS skyrių susirinkimuose. Pateikiame statuto projektą ir visuotiniam aptarimui.