"Mokslo Lietuva" 1998 m. kovo 11 d. Nr. 5 (163)
|
|
Kovo 11-oji - Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena
Išrinktas naujas LMS pirmininkas
Š. m. kovo 7 d., Lietuvos mokslininkų sąjungos V suvažiavime
naujuoju LMS pirmininku išrinktas dr. Vygintas GONTIS.
 Vygintas Gontis gimė 1954 m. Plungės rajono Rietavo mieste. Vidurinę mokyklą baigė Marijampolėje. 1977 m. baigė Vilniaus universitetąH0įgł,amas fiXhIN2teorå“mkod1TecialyBō, o 1985 m. ba)Cė neakivaizdinę aspirantūrą, apgynė disertaciją ir įgijo daktaro mokslo laipsnį. Vygintas Gontis - Teorinės fizikos ir astronomijos instituto vyresnysis mokslinis bendradarbis, paskelbė per 30 mokslo darbų plazmos spektroskopijos bei klasikinio ir kvantinio chaoso srityse.
1989 m. kartu su kolegomis buvo vienas iš Lietuvos mokslininkų sąjungos steigėjų. 1991-1993 m. vadovavo Lietuvos Respublikos Vyriausybės Mokslo ir studijų skyriui bei Mokslo, studijų ir technologijų tarnybai. Vėliau bendradarbiavo su Ekonomikos ir privatizacijos institutu ekonominių įstatymų leidybos srityje. 1994 m. stažavosi JAV nacionaliniame mokslo fonde. Šiuo metu yra Mokslininkų sąjungos instituto visuomeninis direktorius.
|
Žinios biologui, apželdintojui Un(p =FONT>
Vur>
*.td>
Vaó)riM!pbhdžioje po Qdnoj)Vilniq|s ōgiversųteük sŗHiautAI{ £8aī`ą šven4Ā`TažńiėjļhUniversiTwto Botanikos sodo ir G%otos0oaKglt%p]2d%š*U}tļ"ai,
k!Ö<ir visi 4Me, Ygrie±neabejingi mus supančiai aplinkai.
Renginyje pristatyta Botanikos sodo darbuotojos Gintarėlės JURKEVIČIENĖS knyga Lianos, o šventėje dalyvavęs Didžiosios Britanijos ambasadorius Thomas MACAN Universiteto Botanikos sodui padovanojo Oksfordo universiteto leidinį Index Kewensis.
|
Lietuvos mokslo sistemos reforma
ir valstybiniai mokslo institutai
Pradžia Nr. 4
Biudžetinės subsidijos valstybiniams mokslo institutams(VMI)
Valstybiniai mokslo institutai subsidijas gauna bazinio finansavimo pavidalu.
Prieš aptariant bazinę subsidiją pažymėtina, kad iš pat pradžių ji buvo formuojama orientuojantis į mokslininkų skaičių institucijoje ir nebuvo atsižvelgiama į vykdomų tyrimų kokybę, produktyvumą, t.y. į rodiklius, apibūdinančius institucijos ir mokslininkų ar jų grupių darbo rezultatus. Siūlymus dėl minimalių subsidijų institucijoms rengė Lietuvos mokslo taryba ir teikė Švietimo ir mokslo ministerijai bei kitoms iki jos egzistavusioms vyriausybinėms institucijoms, atsakingoms už mokslą ir studijas. Švietimo ir mokslo ministerija paprastai be žymesnių keitimų tuos siūlymus įteisindavo.
PRO ET CONTRA
Lietuvos mokslo reforma mokslininko iš Kaltinėnų žvilgsniu
Lietuvos žemdirbystės instituto Kaltinėnų stotyje dirbantys 6 daktarai ir vienas habilituotas daktaras tyrinėja dirvožemio erozijos problemas.
Šio straipsnio autorius habil. dr. B. Jankauskas pernai buvo apdovanotas dabar jau Lietuvos Prezidento dr. Valdo Adamkaus premija už monografiją "Dirvos erozija".
Metų pradžioje pasirodęs Respublikos Vyriausybės 1997 m. gruodžio 31 d. nutarimas Nr. 1501 ("Valstybės žinios", 1998 m. Nr.1) paskatino atidėti į šalį ir nelabai atidėliotinus darbus ir pastudijuoti minėtąjį nutarimą bei jo atsiradimo ištakas.
PRO ET CONTRA
Keliai,
kuriuos mes renkamės
1998 m. lapkričio mėnesį Lietuvos mokslo visuomenės ramybę sudrumstė karšti humanitarų pareiškimai, atkreipę laikraščių, radijo ir televizijos dėmesį. Praėjusių metų pabaigoje ir šių metų pradžioje pasigirdo dar garsesni agrarinių mokslų atstovų balsai. Pagrindinė humanitarų nepasitenkinimo priežastis - valstybinių mokslo institutų veiklos vertinimo metodika. Tiksliau - straipsnių, publikuotų pasaulio mokslo visuomenės pripažintuose žurnaluose, laikymas esminiu mokslinių tyrimų kokybės rodikliu. Pritardami humanitarams agrarininkai prieštarauja ir subsidijų valstybiniams mokslo institutams skyrimo 1998 metams tvarkai. Diskusijos persikėlė į Seimo komitetus, į Vyriausybę kreipiasi susirūpinusi Lietuvos mokslų akademija bei grupė Seimo narių.
Tai nėra eilinis disputas. Po ketverių metų, nors ir labai nedaug, pajudėjo mokslo reforma. Žingsniai daugiau simboliniai, nei realiai pertvarkantys sustingusią sistemą, tačiau nerimą sukėlė strateginės reformos nuostatos, kurias įgyvendinant pradėta perkainoti per daugelį metų įprastas vertybes.
Profesorius E.K. Zavadskas perrinktas rektoriumi
 Pagal Seimo patvirtintą Vilniaus Gedimino technikos universiteto statutą, rektorius renkamas kas ketverius metus. Šiais metais baigėsi pirmoji universiteto rektoriaus kadencija.
Vasario 24 d. universiteto Tarybos posėdyje iš trijų kandidatų turėjo būti išrinktas Vilniaus Gedimino technikos universiteto vadovas. Į šį postą pretendavo iki šiol buvęs VGTU rektorius prof. habil. dr. Edmundas Kazimieras Zavadskas, akad. Antanas Kudzys ir doc. dr. Rimantas Čechavičius. Abu pastarieji kandidatai Tarybai pateikė tik prašymą dalyvauti rinkimuose, trumpą veiklos programą. Prof. E.K. Zavadsko kandidatūrą iškėlė visi 8 Vilniaus Gedimino technikos universiteto fakultetai savo tarybos posėdžiuose, A. Gustaičio aviacijos instituto darbuotojai, administracija. Balsų dauguma bei diskusijose pasisakiusieji pritarė išsamiai, kryptingai prof. E.K. Zavadsko rinkimų programai.
|
Universitetas - tai bendruomenė, kurianti ir gaminanti intelektinę produkciją
Sveikindami Vilniaus Gedimino technikos universiteto rektorių prof. habil. dr. Edvardą Kazimierą Zavadską, mūsų laikraščio redkolegijos narį, jo perrinkimo rektoriumi proga, spausdiname jo mintis apie universitetinio mokslo organizavimą Lietuvoje.
TECHNIKOS MOKSLAI
Akustika balsui ir muzikai
 Praėjusių metų gruodį Vytautas Jonas STAUSKIS sėkmingai apgynė technikos mokslų srities, statybos (7J) mokslo krypties habilitacijos darbą "Didelių matmenų rezonatorių, jų sistemų ir kitų faktorių vaidmuo formuojant ir įvertinant salių akustiką".
Sveikindami naująjį habilituotą daktarą V. J. Stauskį, tikimės, kad jo mintys sudomins ne vien akustikos specialistus.
|
PASAULIO LIETUVIŲ DEŠIMTOJO MOKSLO IR
KŪRYBOS SIMPOZIUMO ČIKAGOJE AIDAI
6. Pasaulyje - kaip savo namuose
Žvilgsnis į simpoziumų praeitį
Gyvybingos idėjos, kaip ir augalai, gali vešėti tik tinkamoje terpėje. Tarp JAV lietuvių septintojo dešimtmečio viduryje ta terpė jau buvo pakankamai imli naujovėms. Pirmos mintys apie pageidautinus lietuvių mokslo žmonių suėjimus kilo bene 1965 metais. Jas kėlė žurnalas "Technikos žodis", dar ryžtingiau - jaunieji inžinieriai ir architektai savo suvažiavime Vašingtone.
Nuo idėjos iki pirmagimio užtruko ketveri metai - Pirmasis mokslo ir kūrybos simpoziumas įvyko 1969 metais.
Prisimenant
ROMANĄ VIŠOMIRSKĮ
1998 m. vasario 17 d. Lietuvos mokslų akademijos mokslinė visuomenė paminėjo iškilaus Lietuvos chemiko akademiko Romano Višomirskio 70-ąsias gimimo metines, deja, jam pačiam jau nesant tarp gyvųjų.
3. Gyvenimas skrydyje
Kovo 12 dieną Antanui Gustaičiui
būtų sukakę 100 metų
Tęsinys. Pradžia 1997 m. Nr. 20
 ANBO-III - taip pat mokomasis lėktuvas, skirtas aukštesniam lavinimuisi, atliekant aukštojo pilotažo figūras. Tai dvivietis aukštasparnis monoplanas. Konstrukcija mišri: medžio sparnai, aptraukti drobe, atlenkti atgal. Matomumui pagerinti centrinė sparno dalis išpjauta; liemuo suvirintų plieno vamzdžių, aptrauktas drobe. Variklis - WALTER "MARS", žvaigždinis, aušinamas oru, 9 cilindrų (serijinės gamybos lėktuvai turėjo GENET "MAJOR" tipo variklius); galia 130 (145) AG. Didžiausias greitis 180 km/h, o mažiausias - 80 km/h. Į 1 km aukštį pakildavo per 4,5 min, didžiausias pakilimo aukštis - 4,5 km.
|
Akademinės mantijos priedangoje
Tęsinys. Pradžia Nr. 3
Mokslas
1992 metų Rektoriaus "Metmenyse" apie mokslo vystymą ir apskritai apie mokslą nėra nė žodžio. Nėra to ir Rektorato tezėse "Dėl tolesnio Universiteto modernizavimo 1993/1994 m.m." Jeigu iš pradžių buvo vienas prorektorius studijoms ir mokslui, tai vėliau jis liko tik studijoms, o mokslo reikalai perduodami prorektoriaus padėjėjui. Prasidėjo staigus smukimas. Pirmiausia sunyko visos žinybinės ir probleminės laboratorijos, po to suskaidytos ir išparceliuotos Lietuvą garsinusios "Vibrotechnikos" ir "Ultragarso" laboratorijos. Kai neliko nei mokslininkų, nei unikalios įrangos, buvo imta kalbėti apie mokslo ir studijų integraciją. O ar visa tai bent kiek jaudina Senatą ir Rektoratą? Nedvejojant galima pasakyti - ne. Juk per ketverius metus iš 112 Senato priimtų nutarimų, mokslo klausimams buvo skirti tik 4, t.y. vidutiniškai po vieną nutarimą per metus. Todėl ar galima buvo tikėtis ko nors geresnio?
ARCHEOLOGIJA
2. Ištikimybė akmens amžiui
Tęsinys. Pradžia Nr. 4
Kaltas ne laipsnis
Pastaba straipsniui "Apie vieną neįvykusią diskusiją ir mokslo reformą Lietuvoje"
Norėčiau paskatinti užbaigti diskusiją apie habilituoto mokslų daktaro laipsnį. Postūmis diskusijai pakreipti galėtų būti tame pačiame "Mokslo Lietuvos" Nr.22 puslapyje išsakytos akademiko A.Kudzio mintys: "Lietuva ne Amerika, mums artimesnė Europos patirtis". Lietuvoje sukurti mokslo laipsnių teikimo principai nėra aiškūs, nes nesilaikoma deklaruojamų principų. Ypač neaiškūs yra žemiausias magistro ir aukščiausias - habilituoto daktaro laipsniai, nes juos kiekvienas traktuoja pagal savo išmanymą, o ne pagal nustatytą sistemą.
Pediatrijos centras didžiausia vaikų ligų mokslinio tyrimo įstaiga Lietuvoje
Netrukus po to, kai Lietuva atgavo nepriklausomybę, kartu su kitomis reformomis buvo pradėta reorganizuoti ir mokslo institucijų sistemą. Pagrindinė idėja medicinos srityje - jungti mokslinio tyrimo institutus su atitinkamomis aukštųjų medicinos mokyklų katedromis, kad mokslininkai ir pedagogai glaudžiau bendradarbiautų. Tačiau, kaip žinoma, kiekviena reforma turi šalininkų ir priešininkų, o reformas vykdant retai pavyksta išvengti klaidų. Nebuvo jų išvengta ir tą kartą.
ATSARGA GĖDOS NEDARO
Laivai ir draudimas
"Lietuvos rekordų" knygos autoriui ir įvairių keistybių registratoriui Vytautui Navaičiui neprošal suklusti: metų pabaigoje pasiektas rekordas, kurio plačioji visuomenė, galimas dalykas, nepastebėjo. Trumpai apie įvykį.
1997 m. spalio 10 d. Klaipėdos transporto laivyno laivas "Neptūnas" stovėjo sausame Las Palmo (Ispanijoje) uosto doke. Laivą remontuojant kilo gaisras, kuris siautė 8 valandas. Įvykio priežasčių ir gaisro padarytos žalos tyrimas truko du mėnesius. Ekspertų išvados nedžiugino: laivo remonto kaina būtų didesnė už jo draudimo sumą - 5,2 mln. Lt. Kadangi "Neptūnas", kaip ir kiti Klaipėdos transporto laivyno laivai, buvo apdraustas AB "Lietuvos draudimas", tai ji nusprendė pripažinti sudegusį laivą visiškai konstrukciškai prarastu. Atsižvelgus į "Neptūno" liekanų vertę - 760 tūkst. Lt - Transporto laivynui išmokėta draudimo išmoka - 4,44 mln. litų.
Tai didžiausia kada nors Lietuvoje mokėta draudimo išmoka, todėl gerbiamas Vytautas Navaitis tikriausiai neilgai trukus ją įrašys į Lietuvos rekordų knygą.
