Daktaras Adolfas Damušis:
mokslininkas, rezistentas, visuomenininkas

Per Lietuvą nuvilnijo daktaro Adolfo DAMUŠIO 90-mečio sukaktuvių banga - Vilniuje, Kaune. Lietuvių katalikų mokslo akademijos akademikas, technikos mokslų daktaras, ateitininkų ir katalikų visuomenės veikėjas, 1941 m. sukilimo vienas iš organizatorių bei vadovų, Laikinosios sukilėlių vyriausybės pramonės ministras - atrodytų, šioje asmenybėje glūdi ne vieno žmogaus nugyventas gyvenimas. Jis kupinas veiklos - visus šiuos 90 metų. Stipri tauta, išugdžiusi tokias asmenybes, grynuolius.

Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 1, 3, 4, 5, 6, 8, 9, 11, 12, 13, 14, 15 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatyme (1998 m. kovo 26 d. Nr. VIII-681, Vilnius, Žin., 1995, Nr. 32-743; 1997, Nr. 64-1494, Nr. 96-2425) teigiama: "Atsinaujinantys energijos ištekliai - tai savaime atsikuriantys ar atkuriami gamtos ištekliai: hidroenergetika, mediena, biomasė, kurie gali būti panaudoti energetikos tikslams."
O kaip iš tikrųjų?

Rektoriaus veiklos atspindys

Neseniai "Technikos" leidyklos išleista knyga pažymėta 350-uoju numeriu. Tiek šios leidyklos leidinių paženklinti universiteto emblema. Savotiška knyga jubiliate tapo Edmundo Kazimiero Zavadsko "Literatūros rodyklė".
Rektoriaus personalinė bibliografinė rodyklė apima jo mokslinę ir visuomeninę veiklą iki 1997 m. gruodžio mėnesio. Čia išvardytos prof. Edmundo Kazimiero Zavadsko knygos, straipsniai, parašyti mokslo bei visuomeniniais klausimais, konferencijose skaityti pranešimai.

Apie F. Peldschus ir E. Zavadsko monografiją
"Matriciniai lošimai statybos technologijoje ir vadyboje"

Rinkos ekonomikos sąlygomis svarbią reikšmę turi racionalios statybos vykdymo strategijos, vedančios prie palankių ekonominių rezultatų, parinkimas. Būtina įvertinti daugelį įvairaus pobūdžio sąlygų, kurios yra tikimybiniai dydžiai. Visa tai suformuoja sudėtingą uždavinį, kurį išspręsti pakankamu tikslumu galima tik naudojant netradicines matematines teorijas.
Recenzuojama monografija - tai sėkmingas aptartos problemos sprendimas.

Jurgis Elisonas - vienas ryškiausių tarpukario Lietuvos zoologų. Jo puikūs vadovėliai, žinynas, populiarūs straipsniai ilgą laiką buvo gamtininkų, mokslo darbuotojų, studentų ypač trokštama literatūra. Ilgai Jurgio Elisono nuopelnai Lietuvos mokslui buvo menkinami ar visai nutylimi. Matyt, tam turėjo įtakos sovietinės nomenklatūros neigiamas požiūris į jo aktyvų dalyvavimą tautinių organizacijų veikloje. Ši nepelnyta skriauda žymiam mokslininkui, pedagogui, švietėjui ištaisyta - Ekologijos institutas ėmėsi iniciatyvos - parengė ir išleido puikų straipsnių rinkinį apie J. Elisoną.

Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas savo potvarkiu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo viceministre paskyrė Vaivą VĖBRAITĘ.

Ministro Pirmininko potvarkiu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo viceministru - Mokslo ir studijų departamento direktoriumi paskirtas Rimantas Petras SLIŽYS.

Švietimo ir mokslo ministerijos Specialistų rengimo ir ekonomikos departamento direktoriumi paskirtas Romualdas PUSVAŠKIS.

Baigęs savo darbo kadenciją Švietimo ir mokslo ministerijoje noriu padėkoti visiems dirbusiems kartu su manimi tuos metus. Galvodamas apie atliktus darbus, matau, kad ne viskas atlikta gerai, liko neįvykdytų sumanymų. Malonu, kad jutau daugumos bendradarbių, mokslo darbuotojų ir vadovų gerą valią sprendžiant sudėtingus klausimus. Žinoma, galėjome daugiau tartis su studentais, sprendžiant jiems svarbias problemas, aptariant pilietiškumo klausimus Lietuvai svarbiais momentais. Linkiu geriausios sėkmės visiems bendradarbiams, rektoriams, institutų direktoriams ir mokslo darbuotojams žengiant mokslo ir studijų naujais reformos keliais. Malonu matyti augantį ir tvirtėjantį Mokslo ir studijų departamentą prie Švietimo ir mokslo ministerijos. Pagarbiai Jonas Puodžius

Birželio 19 d. Vilniaus universiteto centrinių rūmų Mažojoje auloje vyko šios aukštosios mokyklos Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto antrosios politikos mokslų bakalaurų laidos diplomų įteikimo ceremonija.

- taip pavadinta Lietuvos valstybinio mokslo ir studijų fondo remiama konferencija birželio 2-3 d. vyko Kauno technologijos universitete. Keturiose sekcijose buvo perskaityta arti šimto pranešimų. Dalyvavo trisdešimties mokslo organizacijų atstovai iš Lietuvos, Švedijos, gauta pranešimų iš Austrijos, Baltarusijos bei Rusijos.

Šiomis dienomis (birželio 25-26 d.) Prahoje vyksta tarptautinė Europos Sąjungos ir Rytų bei Centrinės Europos šalių švietimo ministrų konferencija, tema: "Partneriai Europoje - mokomės kartu". Prahos konferencijoje aptariami mokymo proceso kokybės gerinimo klausimai ir Europos Komisijos pasiūlymai dėl naujų švietimo programų. Jos darbe dalyvauja ir Lietuvos švietimo ir mokslo ministras Kornelijus Platelis.

Bibliografijos skyriuje veikia paroda: "Nauji informaciniai leidiniai".

Pagerbti geriausi 1998 metų Lietuvos morfologai

Lietuvos veterinarijos akademijos Anatomijos ir histologijos katedra š. m. gegužės 9 d. pakvietė morfologus iš Vilniaus universiteto, Kauno medicinos akademijos, Lietuvos kūno kultūros instituto į Lietuvos morfologų draugijos susirinkimą. Prieš mėnesį įvykusiame LMD valdybos posėdyje konkurso būdu buvo išrinkti geriausi 1997 m. moksliniai darbai.

Medicinos bibliotekoje vykusiame Veiklios ilgaamžystės akademijos posėdyje išklausytas Kauno medicinos akademijos rektoriaus prof. Viliaus Grabausko pranešimas. Pranešėjas pateikė labai įdomių faktų.

Profesoriai - kalbininkas Algirdas Sabaliauskas ir istorikas Vytautas Merkys
G.Zemlicko nuotr.

Vertinimai ir perspektyvos
Tęsinys. Pradžia Nr. 11

Jokiu būdu nereiškia, kad labiau į valstybinius Lietuvos interesus orientuotų institutų mokslininkai neturi stengtis publikuoti savo darbų tarptautiniuose žurnaluose. Anaiptol. Čia turime sutikti su Mokslo ir studijų reformos ekspertų grupės išvadomis, kad daugumoje Lietuvos valstybinių mokslo institutų tarptautinės publikacijos sudaro pernelyg mažą bendros mokslinės produkcijos dalį ir kad ši padėtis kuo skubiau taisytina. Tačiau būtina atsižvelgti į tai, kad skirtingose mokslo srityse ir kryptyse skiriasi ne tik tarptautinio publikavimo galimybė, bet ir jo reikalingumas.

Gegužės 15 d. Vilniaus universitete buvo pristatyta Europos Sąjungos Socrates programos Erasmus paprogramė, skirta Europos aukštojo mokslo institucijoms plėtoti, europiniam matmeniui diegti į tarpuniversitetinį bendravimą ir studijas. Erasmus programa įkurta 1987 metais. Nuo 1995 m., kai buvo įkurta Europos Sąjungos Socrates programa, Erasmus programa tapo jos dalimi.
Lietuva ruošiasi įsijungti į Socrates Erasmus programą nuo kitų metų, teisė pateikti paraiškas bus suteikta jau nuo šių metų rudens.

Švietimo ir mokslo ministro Kornelijaus PLATELIO surengtoje diskusijoje "Pagrindiniai švietimo reformos uždaviniai" spausdiname Pedagogikos instituto direktoriaus Prano GUDYNO, Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto narių Romualdos HOFERTIENĖS ir Algimanto RAŠKINIO, Mokslo ir studijų departamento prie Švietimo ir mokslo ministerijos direktoriaus Rimanto SLIŽIO bei šios ministerijos tuometinio viceministro Jono PUODŽIAUS (dabar Lietuvos mokslo tarybos patarėjas) išsakytas mintis.

Bendravimas politiniame procese nagrinėjamas kaip socialinių santykių dalis. Padaryti poveikį šiuolaikiniam žmogui labai sunku. Automatiškai berdami gyvenimu nepagrįstus teiginius publikos neuždegsime. Tačiau, kai teiginiai sutaps su referentinės grupės įsitikinimais, ji gali pasiduoti įtakai. Todėl pirmasis uždavinys - įveikti žmonių pasipriešinimą. Tam pasitelkiamos informacinio poveikio priemonės - įtikinėjimai ir aiškinimai. Įtikinėjimai formuoja nuostatas, o jos - nuomones, požiūrius, pažiūras.

Kaip auką Lietuvai

Vienos iš kasdienių kelionių metu buvau supažindintas su labai įdomiu žmogumi - kunigu Vincu VALKAVIČIUMI (Wiljam Wolkowicz, St. George rektory). Už pažintį esu dėkingas Vilniaus pedagoginio universiteto profesoriui literatūrologui Vincui Aurylai ir Šiaulių universiteto Socialinės pedagogikos ir psichologijos katedros vedėjui prof. Vytautui Karveliui. Nemažai sužinojau (pirmiausia profesorių dėka) ne tik apie šio kunigo dirbamus lietuvių raštijai reikšmingus darbus, bet ir apie JAV saugomas kitas mums svarbias kultūros ir mokslo vertybes. Suprantama, jog kalba prasidėjo nuo kunigo parašytų ir teberašomų knygų.

Jaunųjų konferencija Universitetinį išsilavinimą turinčio specialisto kvalifikaciją charakterizuoja ne tik jo žinios specialybės bei humanitarinių mokslų srityje, bet ir jo mokslinis išprusimas, mokslinė kultūra. Universiteto mokslo ir studijų kokybę atspindi studentų baigiamieji darbai. Kuo anksčiau studentai įgyja mokslinių tyrimų, straipsnių rašymo, pranešimų rengimo ir skaitymo visuomenei patirtį, tuo ryškesnė jų mokslinė kultūra ginant baigiamuosius darbus. Studentų dalyvavimas moksliniuose darbuose turi dar ir kitą prasmę - mokslinio darbo metu įgytos žinios - gilios ir ilgalaikės. Amerikiečių psichologė Danielė Lap (Danielle C. Lapp) pateikia tokius informacijos įsiminimo duomenis. Žmonės atsimena 10 % to ką skaitė, 20 % to ką girdėjo, 30 % to ką matė, 50% to ką matė ir girdėjo, 70 % to ką pasakojo kitiems ir 90 % to ką patys darė ir kitiems pasakojo. Išprusimas bei moksliniai įgūdžiai žmogaus ir gamtos saugos srityje šiuo metu Lietuvoje ypač aktualūs. Mirčių nuo traumų ir apsinuodijimų Lietuvoje skaičiuojant 100 000 gyventojų daugiau nei bet kurioje kaimyninėje šalyje, o lyginant su Skandinavijos šalimis, mirtys nuo traumų ir apsinuodijimų Lietuvoje 4 kartus dažnesnės. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, ekonominiai nuostoliai dėl traumų ir apsinuodijimų Rytų Europos šalyse siekia iki 4 % bendrojo nacionalinio produkto. Aplinkos bei gamtos saugos problemos neatsiejamos nuo žmogaus saugos problemų. Daugelis ligų tiesiogiai susiję su gyvenamosios bei darbo aplinkos kokybe. Aplinkos epidemiologiniai tyrimai užsienyje ir Lietuvoje rodo, jog kenksmingi aplinkos veiksniai pražūtingai veikia ir žmones, ir augalus. Aplinkos tarša blogina augalininkystės bei gyvulininkystės produkcijos kokybę, mažina žemės ūkio augalų produktyvumą, medienos prieaugį. Doc. Romas Gražulevičius

Gegužės 26-28 d. Lietuvos žemės ūkio universiteto Žemės ūkio inžinerijos fakulteto Profesinės saugos ir ekologinės inžinerijos katedra ir Miškų fakulteto Ekologijos katedra surengė seminarą ir jaunųjų mokslininkų konferenciją "Žmogaus ir gamtos sauga". Tai jau ketvirtasis toks renginys, tapęs tradiciniu, laukiamas ne vien šiame universitete.

Konferencijos dalyvių išsakytos mintys gal bus savotiškas atspindys tų problemų, kurios jaudina, tikimės, ne vien žemės ūkio mokslų atstovus.

Profesorius akademikas Jonas Janickis 1906 08 03 – 1998 06 18 Po sunkios ligos birželio 18 d. mirė Lietuvos chemijos puoselėtojas, profesorius, Lietuvos mokslų akademijos akademikas Jonas Janickis, visą savo gyvenimą paskyręs chemijos mokslui ir pramonei.

"Case Study Lietuvos valstybiniuose mokslo institutuose"- tai ketvirtoji mokslotyrininkės Inos Dagytės knyga, skirta Lietuvos mokslo valdymo, mokslo sistemos reguliavimo ir organizavimo problemoms. Tokių leidinių Lietuvoje, deja, pasirodo retai, nes mokslo institucijų vadovai, įsijautę į visažinančių mokslotyrininkų profesionalų vaidmenį, mokslotyrinei minčiai kaip įmanydami trukdo. Nei tokių tyrimų, nei leidinių nefinansuoja Lietuvos mokslo fondas, o universitetų leidyklose jie praguli kelerius metus. Knygos pasirodymas sveikintinas, parodantis nepriklausomos mokslo ekspertizės formavimosi pradmenis. Tai gera pradžia.

V etapas (1997 m. ruduo -1998 m. pr.). Ypatingas dėmesys skiriamas socialinių mokslų kompetencijos centrams kurti ir stiprinti tam, kad jų patirtis galėtų būti perduota ir kitoms Lietuvos aukštojo mokslo institucijoms. Mokymo procese siekiama įdiegti visiškai Europos akademinius standartus atitinkančias studijų programas ekonomikos, teisės ir politikos mokslų srityse, pradedant bakalauro studijomis ir baigiant doktorantūra. Svarstomas ir tarptautinių programų veiklos formų įvairovės didinimas (pavyzdžiui, "Eurofakulteto" indėlis į tęstinį mokymą). Randasi glaudūs ryšiai tarp Baltijos universitetų profesorių ir studentų, dalyvaujant dėstytojų-partnerių ir studentų-tyrėjų programose. Išleidžiamas pirmasis "Baltic Journal of Economics" numeris. Ima ryškėti nuomonė, kad "infiltracinė" studijų programų politika, keičiant kursą po kurso, ima išsisemti, todėl reikia studentams siūlyti alternatyvias, iš esmės naujas, Vakarų akademinius standartus atitinkančias studijų programas. Taip pat aiškėja, kad teks didesnį dėmesį skirti perkvalifikuotų dėstytojų materialinei paramai tam, kad būtų užkirstas kelias "protų nutekėjimui" iš akademinės sferos į privatų sektorių.

1940 m. Lietuvos TSR mokslų akademijos centrinei bibliotekai atiteko Tado Vrublevskio (1858-1925) - advokato, žymaus visuomenės ir kultūros veikėjo - pašto atvirukų kolekcija. Po kolekcininko mirties pasipildžiusi tik nežymiomis privačių asmenų dovanomis (žymesnis įnašas - kolekcininko K. Cerpinskio), dabar ji sudaro šių spaudinių bibliotekos fondo pagrindą. Retų spaudinių skyriaus depozituose - apie 17 tūkst. egzempliorių visų tipų bei rūšių iliustruotų pavienių atvirukų (yra ir komplektų, įvairių leidinių iliustracijų iškarpų). Daugelis jų pažymėti T. Vrublevskio bibliografiniu antspaudu. (Beje, LNB Bibliografijos ir knygotyros centro 1977 m. išleistame kontroliniame sąraše "Knygos lietuvių kalba. 1905-1917" atvirukų, čia priskiriamų vaizduojamojo meno spaudiniams, užregistruota tik 558).

Strutis

Daugelio žmonių klausinėjau, kas bendro tarp stručio ir kėdės. Tik vienas abejodamas numykė: "Gal kad abu turi kojas?" Deja, toks spėjimas ne mokslinis. Esmė ta, kad žmogui, atsisėdusiam aukšton pareigūno kėdėn, atsiranda sindromas "nieko negirdžiu, nieko nematau", kuris visai nepelnytai žurnalistų ir mokslininkų pastangomis pavadintas stručio vardu. O buvo taip.

Merfio dėsniai turi tą savybę, kad juos galima modifikuoti.

Amerikiečių malūnsparniui beskraidant apie Sietlą sugedo visa navigacijai bei radijo ryšiui nustatyti reikalinga elektronika. Dėl žemų debesų ir rūko pilotas nebegalėjo nustatyti net kurioje vietoje skrenda.
Pamatęs iš debesų kyšantį dangoraižį, pasuko jo link. Didžiosiomis raidėmis užrašė klausimą "KUR AŠ ESU?" ir prispaudė prie malūnsparnio lango stiklo. Dangoraižyje malūnsparnio manevrus stebėję žmonės didžiulėmis raidėmis parašė atsakymą:

1. Uždavinys

a₁+a₂+a₃+a₄=1998=b₁+b₂+b₃+b₄
a₁²+a₂²+a₃²+a₄²=b₁²+b₂²+b₃²+b₄²
a₁³+a₂³+a₃³+a₄³=b₁³+b₂³+b₃3+b₄³
Pamėginkite rasti sveikųjų skaičių reikšmes.

2. Uždavinys

44²+33²=55²
(a₁²+44²+a₂²)–b₁²+33²+b₂²)=55²
Raskite nežinomus sveikuosius skaičius.

3. Uždavinys

(26²+16²)–(25²+14²)=111
Skaičius, esančius skliaustuose, pakeiskite kitais skaičiais, kad būtų lygu 1111, 11111 ir 111111:
(a₁²+a₂²)–(b₁²+b₂²)=1111
(a₃²+a₄²)–(b₃²+b₄²)=11111
(a₅²+a₆²)–(b₅²+b₆²)=111111

4. Uždavinys

Jei prie vienų XX a. metų pridėsime skaičių 3², gausime kitus XX a. metus. Jei šiuos metus pakelsime kvadratu ir sudėsime su ankstesniais metais, gausime septynženklį palindromą (skaičius, kurio dydis nesikeičia skaitant nuo pradžios ir nuo galo).
Kas tai per metai?

5. Uždavinys

Jei prie vienų XX a. metų pridėsime skaičių 3³, gausime kitus XX a. metus. Jei pastarųjų metų kiekvieną skaitmenį pakelsime kubu ir visus gautus skaičius sudėsime, gausime pirmesnįjį XX a. skaičių, kurį ir turime rasti.
Kas tai per metai?

6. Uždavinys

Apskritimas yra 360 laipsnių. Į aštuonis apskritimus įrašykite pirminius skaičius, kad abiejose pusėse jų suma būtų lygi 360 ir kad tų pačių pirminių skaičių kvadratų sumos taip pat būtų lygios.

Atsakymai